Seimo rudens sesiją pradėjus | Apžvalga

Įžvalgos

  • Seimo rudens sesiją pradėjus

  • Temos: Politika
    Data: 2011-09-27
    Autorius: Ingrida VĖGELYTĖ

    LR Seimas. (M.Žilionytės nuotr.)

     Po ilgos ir turtingos tiek gamtinių, tiek politinių įvykių vasaros prasideda naujas darbų etapas. Seimas, kuriam teko nelengva užduotis dalyvauti suvaldant mus ištikusį ekonomikos nuosmukį, susirinko dirbti paskutiniais šios kadencijos metais. Todėl kyla natūralus klausimas, kaip visgi Lietuvai pavyko susitvarkyti su įvairiais sunkumais, ką mes pasiekėme savo taupymo priemonėmis ir ką per  paskutinius kadencijos metus politinė šalies valdžia ketina dar nuveikti? Ar artėjantys rinkimai ir, kaip visada tokiu metu, „karštas“ politikų noras pamaloninti rinkėjus nepakiš kojos ir nepridarys šaliai ateityje rimtesnių problemų?

    Nepaisant negailestingos ir besaikės kritikos, kurią patyrė valdančioji Seimo koalicija ir Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, džiugu ir malonu konstatuoti, kad šalies ekonomikos būklė, palyginti su praėjusiais metais, labai pagerėjo. 

    Statistikos departamento pateikti duomenys, kuriuos žiniasklaidoje išsamiai komentavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Vitas Matuzas, rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, BVP padidėjo daugiau kaip 6 proc. Rekordinis per visą nepriklausomybės laikotarpį 7 pirmųjų mėnesių eksportas sudarė 38,9 mlrd. litų – net 6 mlrd. daugiau nei prieš krizę. Lietuva 60 proc. nuo BVP savo prekių ir paslaugų eksportuoja, iš jų 70 proc. eksporto tenka Europos rinkoms. Importas irgi beveik visiškai grįžo į buvusį lygį. Apskritai, visos pramonės produkcija išaugo daugiau kaip dešimtadaliu. Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, Lietuvoje atlikta daugiau kaip17 proc. daugiau statybos darbų. Atsigauna ir vidaus vartojimas: šiemet mažmeninė prekyba išaugo penktadaliu. 

    Šie ūkio augimo rodikliai tik įrodo, kad atsakinga Seimo valdančiųjų ir Vyriausybės veikla buvo klaidingai kritikuojama. O patys kritikai, prieš tai buvę valdžioje, menkindami mūsų veiklą, tik mėgino užpudruoti savo populistinę politiką, kuri Lietuvą, artėjant krizei, įstūmė į dar gilesnę duobę. 

    Prisiminkime, kad Lietuva į tokią duobę pateko dėl to, kad iki krizės, ypač 2005–2007 metais, kai kurios ūkio sritys buvo priklausomos nuo įvežamų kreditinių išteklių, kurie keliais kartais viršijo ūkio augimą. Buvo ir dar viena priežastis. Nors šalis gyveno ekonominio pakilimo metais, viešieji finansai buvo nesubalansuoti: ir toliau valstybė gyveno skolon. Realus biudžeto deficitas iki krizės siekė ne 1–1,5, o 8–9 procentus BVP. 

    Pavyzdžiui, Estija, kuri taip pat pateko į krizę dėl panašių priežasčių – pigių kreditų, kurie krizės laikotarpiu, kaip ir Lietuvoje, dingo – dabar tvarkosi visiškai kitaip ir jos padėtis daug geresnė nei Lietuvos, nes vykdė kitokią biudžeto politiką. Ji jau nuo 2007-ųjų pabaigos mažino išlaidas ir didino mokesčius. Estijos politikams, ne taip kaip Lietuvos, tada užteko proto ir valios ne mėtyti pinigus prieš rinkimus siekiant pelnyti rinkėjų malonę, o pradėti taupyti. Todėl dabar ir krizės pasekmės Estijos piliečiams nėra tokios skausmingos – nors sumažėjo darbo užmokestis, išaugo nedarbas, tačiau Estija nesukaupė skolos, taigi, tas sumas, kurias Lietuva atiduoda skolai aptarnauti, Estija gali skirti svarbiems sektoriams finansuoti. 

    O kas būtų atsitikę, jei 2009 m. Seimas ir Vyriausybė būtų nesiėmę taupymo politikos, neapkarpę pensijų ir kitų socialinių išmokų, gerokai nenurėžę valstybės tarnautojų, taip pat ir Seimo bei Vyriausybės narių, užmokesčių? Kas būtų nutikę, jei būtume paklausę opozicijos ir pradėję skolintis tam, kad paskatintume dar didesnį vartojimą? Atsakymas paprastas – Lietuvos skola jau dabar būtų viršijusi 50 procentų BVP (o ne dabartinius 38), o skolos aptarnavimo išlaidos būtų panašesnės į 3, o ne 2 mlrd. litų, kokios yra šiuo metu. 

    Tikėtina, kad jei būtume prisidarę dar didesnių skolų, kažin ar šiandien jau galėtume rengtis nuo 2012 metų atkurti sumažintas socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijas. Šiam tikslui iš biudžeto reikės skirti apie 600 mln. litų. Taip pat tikriausiai negalėtume rengtis ir šių socialinių išmokų kompensavimui. Dabar gi jau planuojama, kad vidutinė pensija būtų ne mažiau kaip 5 procentais didesnė nei buvusi iki sumažinimo. 

    Spalio viduryje Seimui bus pateiktas vieno iš svarbiausių šalies teisės akto – valstybės biudžeto (teisingiau – biudžetų) – projektas. Pradedant Seimo rudens sesiją Ministras Pirmininkas A. Kubilius pažadėjo, kad rengiantis kitų metų biudžeto dalyboms bus laikomasi atsakingo ir protingo požiūrio, vengiama išlaidauti, kad būtų tęsiama taupymo politika, leisianti vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Maža to, jis siūlo į Konstituciją įrašyti pataisą, kuri garantuotų mūsų pačių fiskalinę drausmę ir apsaugotų politikus „nuo pagundų pasiduoti kokioms nors emocijoms“. 

    Jis išskyrė keletą pagrindinių sričių, kurioms ketinama skirti ypatingą dėmesį. Trys pačios svarbiausias sritys – tai biudžetas ir finansai, pensijos ir „Sodros“ reforma, energetika. Kitos sritys – kova su korupcija, verslo sąlygų gerinimas, valstybės valdymo ir valstybės tarnybos tolesnis pertvarkymas. 

    Šiems tikslams įgyvendinti Ministras Pirmininkas turi tiek Seimo Pirmininkės, tiek šalies Prezidentės palaikymą. Bet svarbiausia, kad dabartinė mūsų valdžia jaustų ir visos šalies piliečių supratimą ir turėtų jų palaikymą. Tik kartu dirbdami ir sutardami išvengsime visą pasaulį kamuojančio nepritekliaus didesnių padarinių ir, skirtingai nuo Graikijos, galėsime oriai, pakelta galva, o ne ištiesta išmaldai ranka tvarkytis savo šalyje ir kurti savo gyvenimus. ■ 

      

    Lietuvos progresas Pasaulio konkurencingumo indekse 

    Pagal konkurencingumą Lietuva užima 44-ąją vieta iš 142 pasaulio valstybių – taigi pakilo 3 vietomis aukščiau nei pernai. Tai 2011 m. rugsėjo 8 d. paskelbta Pasaulio konkurencingumo 2011–2012 indekse, kurį rengia Pasaulio ekonomikos forumas. Šiame indekse Lietuvos vertinimas gerėja jau antrus metus iš eilės. 

    Pagal Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksą Lietuva yra dvidešimčia vietų aukščiau už Latviją (64), bet 11 vietų žemiau už Estiją (33). Latvija šiemet pakilo šešiomis vietomis, Estija liko toje pačioje vietoje. Lietuva artėja prie regiono lyderių ir, skirtingai negu daugelis kitų šalių, išlaiko stabilią augimo tendenciją. Pirmoje indekso vietoje Šveicarija, antroje – Singapūras, trečioje – Švedija. Kinija – 26, Lenkija – 41, Rusija – 66. Paskutines tris vietas 142-jų valstybių sąraše užima Burundis, Haitis ir Čadas. 

    Pasaulinis konkurencingumo indeksas yra pagrįstas teoriniu ir empiriniu tyrimais. Jis apima 110 kintamųjų, kurių du trečdaliai gaunami apklausiant verslo lyderius kiekvienoje šalyje, o likęs trečdalis – iš viešai prieinamų šaltinių, tokių kaip Jungtinės Tautos. 

    Parengta pagal LR Vyriausybės ir Pasaulio ekonomikos forumo informaciją

  • ATGAL
    2014-2020 m. ES parama: šiluma ir biokuras
    PIRMYN
    Kankinių Bažnyčia šiandien
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.