Valstybės naujienos

  • Seimo TS-LKD frakcijos informacija: Seimo nariai Jurgis Razma, Mantas Adomėnas ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo pažeidimo

  • Institucijos: Seimas
    Data: 2011-03-31

    PRANEŠIMAS

    2011 m. kovo 31 d., Vilnius

    Dėl Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo pažeidimo

    Kreipiamės į Jus dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ akcininkų E.ON Ruhrgas International GmbH ir OAO „Gazprom“ atstovų veiksmų, kuriais buvo siekiama paveikti Lietuvos Respublikos Seimo narius ir kuriais galimai buvo pažeista Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta lobistinės veiklos vykdymo tvarka.

    2011 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo nariams buvo išplatintas kreipimasis, kurį pasirašė p. V. Golubev, OAO „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas bei akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valdybos pirmininkas, ir p. P. Frankenberg, E.ON Ruhrgas International GmbH valdybos narys bei akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valdybos pirmininko pavaduotojas (kreipimosi kopija pridedama). Šiame kreipimesi minėtieji asmenys aiškiai išreiškė siekį savo atstovaujamų bendrovių (akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“, OAO „Gazprom“ ir E.ON Ruhrgas International GmbH) interesais daryti įtaką Lietuvos Respublikos Seimo narių sprendimams, susijusiems su Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektu. Kreipimesi pateikiama vienpusiška Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų ir priimamų sprendimų, taip pat Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų įstatymų projektų, susijusių su 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB (toliau – Dujų direktyva) perkėlimu, kritika.

    (a)    Be to, minėtame kreipimesi pateikiami faktai ir aplinkybės, kurių pateikimo būdas ir kontekstas sąlygoja Lietuvos Respublikos Seimo narių klaidinimą ir apgaulę, nes informacija galimai pateikiama apgalvotai, tyčia siekiant formuoti klaidingą vertinimą dėl teisės aktų projektų priėmimo:pateikiant vienpusišką, objektyviai nepagrįstą informaciją (faktus ir aplinkybes), kuri sutampa su akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“, E.ON Ruhrgas International GmbH ir OAO „Gazprom“ viešai teiktais pareiškimais, tokiu siekiant savo interesų protekcijos: „Jei LRV (Lietuvos Respublikos Vyriausybė – aut. pastaba) pasirinktų išimtį, tai suteiktų LD pakankamai laiko tinkamai pasirengti bendrovę teisiniam ir organizaciniam atskyrimui“, taip pat „Norėtume pakartoti, kad esant nediskriminacinei laisvai prieigai prie LD dujų transportavimo tinklų, LD nuosavybės atskyrimas pagal Dujų direktyvą visiškai nebūtinas, kad galima būtų įgyvendinti alternatyvaus dujų tiekimo projektus; be to jis nepaskatins konkurencijos“;

    (b)   pateikiant vienpusišką nepagrįstą informaciją, tokiu būdu menkinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Energetikos ministerijos veiksmus – reiškiant Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms faktais nepatvirtintus ir niekuo nepagrįstus kaltinimus: „Iš tiesų, LRV požiūris ir problemų sprendimo būdas prieštarauja logikai“, „Tiesą sakant, LRV stengiasi permesti savo pačios nesėkmes LD, o tai ne tik nesąžininga, bet ir nepagrįsta“;

    (c)    pateikiant tikrovės neatitinkančius teiginius, esą Lietuvos Respublikai gali būti taikoma Dujų direktyvoje numatyta išimtis, o išimties taikymą nurodant kaip vieną iš Dujų direktyvos reikalavimų įgyvendinimo lygiaverčių alternatyvų. Šiuos teiginius asmenys pagrindžia menamais autoritetais, kurie kreipimesi neidentifikuojami: „<…> vienos gerbiamos tarptautinės teisės profesorės iš Olandijos teisinė išvada įrodo, kad LR atitinka visus kriterijus, kad galėtų prašyti taikyti išimtį“. Tuo tarpu iš tiesų, remiantis Dujų direktyvos nuostatomis ir Komisijos pozicija, kreipimesi minima išimtis Lietuvos Respublikai apskritai netaikoma, be to, Dujų direktyva, priešingai nei teigiama kreipimesi, nustato tris aiškiai apibrėžtas jos nuostatų įgyvendinimo alternatyvas: nuosavybės atskyrimo, nepriklausomo sistemos operatoriaus (ISO) ir nepriklausomo perdavimo operatoriaus (ITO). Priešingai nei teigiama kreipimesi, Europos Komisija ir Europos Parlamentas yra aiškiai išreiškę poziciją, kad nuosavybės atskyrimas leistų efektyviausiai pasiekti Dujų direktyvoje numatytus tikslus;

    (d)   pateikiant klaidinančią ir nepagrįstą informaciją apie tariamą tarptautinės teisinės atsakomybės grėsmę Lietuvos Respublikai, jei Dujų direktyvos nuostatos būtų įgyvendintos: „Siūlomas Dujų direktyvos įgyvendinimas pažeidžia tarptautinę teisę ir kenkia investicinei aplinkai“. Pastarieji teiginiai kartu su pateikiamomis užuominomis į galimą kreipimąsi į arbitražą gali būti vertinami kaip grasinimas Lietuvos Respublikos Seimo nariams, siekiant paveikti jų sprendimą.

    Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina esminius valstybės teisinius pagrindus, kuriuos privalo užtikrinti ir kiekvienas Lietuvos Respublikos Seimo narys, veikdamas pagal duotą priesaiką ir vadovaudamasis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 1 str. 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys negali būti varžomas jokių mandatų, todėl asmenys, siekiantys patenkinti savo privačius interesus, kreipdamiesi tiesiogiai į Lietuvos Respublikos Seimo narius, gali veikti tik pagal griežtai nustatytas taisykles, įtvirtintas atitinkamuose teisės aktuose.

    Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas aiškiai apibrėžia lobistinės veiklos ribas ir tvarką, taigi, akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“, OAO „Gazprom“ ir E.ON Ruhrgas International GmbH bei jų atstovai privalo gerbti Lietuvos Respublikos teisės aktus ir siekti savo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

    Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“, OAO „Gazprom“ ir E.ON Ruhrgas International GmbH atstovų tikslai, išreikšti pateiktame kreipimesi į Seimo narius – tai siekis, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikti teisės aktų projektai (t.y. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektu) nebūtų priimti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi,  fizinio ar juridinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų nepriimami nauji teisės aktai. Lobistine veikla pagal įstatymą galu užsiimti tik tokią teisę turintys asmenys, nepažeisdami įstatyme įtvirtinto draudimo užsiimti neteisėta lobistine veikla.

    Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manytina, kad akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“, OAO „Gazprom“ ir E.ON Ruhrgas International GmbH lobistinė veikla, t.y. kreipimosi siuntimas Lietuvos Respublikos Seimo nariams, siekiant juos tyčia suklaidinti ir tyčiniai apgaulės veiksmai, pateikiant klaidingus faktus ir aplinkybes yra neteisėta lobistinė veikla dėl dviejų atskirų teisinių pagrindų:

    (i)              šią veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašyti asmenys, neturintys teisės būti lobistais, todėl jie turi atsakyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 str. 1 punktas ir 15 str. 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad į lobistų sąrašą nėra įrašyti nei kreipimąsi pasirašę asmenys, nei jų atstovaujamos bendrovės: akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“, OAO „Gazprom“ ir E.ON Ruhrgas International GmbH;

    (ii)              šia veikla yra tyčia klaidinami ar apgaudinėjami valstybės politikai, valstybės pareigūnai ar valstybės tarnautojai (šiuo atveju Lietuvos Respublikos Seimo nariai), nurodant faktus ar aplinkybes, kurie gali lemti sprendimą dėl naujo teisės akto priėmimo.

    Esame įsitikinę, kad akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“, OAO „Gazprom“ ir E.ON Ruhrgas International GmbH turėjo galimybę tinkamai atstovauti savo interesus svarstant teisės aktų projektus Energetikos ministerijos sudarytoje darbo grupėje. Dabartinė šių asmenų veikla yra visiškai netoleruotina ir rodo, šių įmonių ir jų aukštas pareigas užimančių atstovų nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir Lietuvos Respublikos Seimui.

    Remiantis Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 str. 1 ir 4 punktais, 13 str. 3 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 str. 1 dalies 3 punktu, 20 – 26 straipsniais, gerbiamos komisijos prašome ištirti nurodytus faktus ir priimti sprendimą dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“, OAO „Gazprom“, E.ON Ruhrgas International GmbH, p. V. Golubev ir p. P. Frankenberg lobistinės veiklos teisėtumo pagal Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalis.

    Seimo nariai

    Jurgis Razma,

    Mantas Adomėnas,

    Arvydas Anušauskas

  • ATGAL
    Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas E.Zingeris lankosi Vašingtone
    PIRMYN
    Seimo nario E. Jurkevičiaus pranešimas: kvadratiniams mokesčiams už atliekų tvarkymą - saulėlydis
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.