Šeimos metais – daugiau dėmesio šeimai | Apžvalga

Įžvalgos

  • Šeimos metais - daugiau dėmesio šeimai

  • Data: 2014-02-14
    Autorius: Vytautas Keršanskas

    Viena į šeimą besikėsinančių iniciatyvų Lietuvoje – siūlymas įregistruoti partnerystės įstatymą, kuriuo siekiama įteisinti partnerystės santykius tarp nesusituokusio vyro ir moters ir prilyginti tai šeimos institutui. Toks įstatymas paneigtų vieną pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, kad šeima yra sudaroma vyro ir moters santuokos pagrindu Martynos Trinkūnienės nuotrauka

    2014-ieji praėjusių metų pabaigoje buvo paskelbti Šeimos metais. Ši žinia būtų įprasta – juk Katalikų Bažnyčia kiekvienais metais dėmesį skiria rūpimiems klausimas – jeigu ne du aspektai. Pirmiausia, Šeimos metai buvo paskelbti ne vien katalikų, bet ir kitų Lietuvoje veikiančių krikščioniškų konfesijų. Antra, praėjusias metais „Apžvalgoje“ ne kartą rašyta apie vis daugiau bandymų pakeisti šeimos sampratą, bandant pasiūlyti „alternatyvų“ šeimos modelį. Matyti, kad ši tendencija yra linkusi stiprėti, todėl 2014 m. skirti Šeimos institutui stiprinti buvo logiškas ir svarbus žingsnis. Kaip galime prie to prisidėti kiekvienas?

    Ekumeniniai Šeimos metai – krikščionys telkiasi bendram veiksmui

    Praėjusių metų lapkričio 26 d. įvairių krikščioniškų bažnyčių ir bendruomenių Lietuvoje vadovai ir įgaliotieji atstovai Vilniuje pasirašė memorandumą, kuriuo 2014-uosius paskelbė ekumeniniais Šeimos metais. Ekumenizmas – religinis judėjimas, kuris siekia suartinti visas krikščionių bažnyčias, paskatinti jas bendradarbiauti ir, galiausiai, susivienyti, kad būtų atkurta vieninga krikščionybė. Todėl tikinčiųjų ir šeimos instituto svarbą suvokiančių piliečių  tokia bendram tikslui vienijanti iniciatyva buvo pasitikta itin pozityviai.

    Verta pažymėti, kad pirmoji mintis apie ekumeninę iniciatyvą kilo Lietuvos Biblijos draugijai, kurioje jau dvidešimt metų kartu dirba aštuonių krikščioniškų konfesijų atstovai. Dar 2011 m. liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis duodamas interviu pabrėžė šeimos instituto svarbą: „Šeima yra pagrindinis žmogaus pašaukimas, šeimos  institucija – viena pamatinių vertybių. Juk ir bažnyčia prasideda šeimoje, čia gimsta tikėjimas“. Todėl pasirašant memorandumą, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, katalikų arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sakėsi jaučiąs dvigubą džiaugsmą: „Pirmiausia, kad visiems krikščionims yra svarbios šeimos vertybės, kita vertus, puiku, kad ateinančiais metais esame pasiryžę visi drauge didesnį dėmesį skirti šeimos institutui“, – metų pabaigoje vykusioje konferencijoje teigė jis.

    Lietuvoje veikiančios krikščionių konfesijos skiria didelį dėmesį darbui su šeimomis: ne tik vykdo edukacinę misiją, bet ir teikia konkrečią pagalbą šeimoms, jaunus žmones rengia santuokai, padeda įveikti kylančius krizinius momentus, rūpinasi našlaičiais. Tikimasi, kad bendras veiksmas 2014-aisiais padės kryptingiau dirbti šia linkme ir pasiekti kuo platesnę visuomenės dalį. Šiam tikslui jau artimiausiu metu bus paskelbta Šeimos metų programa.

    Prieš šeimos institutą veikiančių srovių – daug

    Iš tiesų šiandien šeimos institutas susilaukia itin didelio dėmesio iš tradicinę visuomenės sanklodą siekiančių „perkurti“ jėgų tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje, o jų veikimo laukas yra itin platus: pradedant nacionalinių įstatymų ir tarptautinių konvencijų ar ES lygmens teisės aktų iniciatyva, baigiant milijoninius biudžetus turinčių programų ir projektų, kuriais bandoma pasiekti moksleivius ar net darželinukus, įgyvendinimu. Pasirašant krikščionių konfesijų memorandumą, arkivyskupas S. Tamkevičius išreiškė didelį susirūpinimą, kad neretai vien pastanga ginti prigimtinę šeimos sampratą tampa pretekstu kaltinti netolerancija, žmogaus teisių pažeidinėjimais. Galima pridurti, kad šios prigimtinę ne tik šeimos, bet net ir lyties sampratą siekiančios perkurti iniciatyvos dažniausiai paslepiamos po iš pirmo žvilgsnio nekaltomis, net sveikintinomis idėjomis.

    Nors praėjusiais metais „Apžvalga“ ne kartą rašė apie šias iniciatyvas, verta jas prisiminti jau vien todėl, kad bandymas „prastumti“ jas į nacionalinę teisę ne tik nesibaigė, bet ir stiprėja. Stambulo konvencija, kurią ragina ratifikuoti naujosios kairės atstovai Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų ir liberalų frakcijose, oficialiai skirta smurtui prieš moteris pažaboti. Tačiau viena konvencijoje esanti nuostata iš tiesų įveda „socialinės lyties“ (gender) sąvoką, o tai de facto reiškia, kad konvenciją ratifikavusi valstybė įteisina transeksualizmą, t.y. lyties keitimo operacijas, nes nuo konvencijos įsigaliojimo valstybė pripažįsta, kad biologinės vyro ir moters lytys nėra vienintelės. Tiesa, Teisingumo ministerija metų pabaigoje informavo, kad kol kas Seimui ratifikuoti konvencija nebus teikiama, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė 2014 m. sudaryti darbo grupę, kuri analizuos konvencijos ratifikavimo galimybes. Į šią grupę planuojama kviesti ne tik valstybinių institucijų, bet ir nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės atstovus.

    Kitas projektas, svarstomas Seime – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio pataisos smurto prieš vaiką sąvoką praplėstų neribotai, nes pataisose numatytas psichologinis ar moralinis smurtas yra interpretuotinos sąvokos. Maža to, nuostatos sugriežtintos – vaikas iš smurtaujančios šeimos gali būti paimtas naujai sukurtos institucijos bei perduotas socialiniams globėjams. Apie absurdiškus Vakarų bei Šiaurės Europoje vykstančius atvejus, kai vaikai iš tėvų per prievartą atimami dėl to, kad buvo palikti vieni namuose, buvo per griežtai sudrausminti, miegojo vienoje lovoje ar pan., rašoma ne tik Lietuvos, bet ir užsienio spaudoje. Veikiama priešinga logika – vaiko teisių apsauga turėtų būti grindžiama edukacijos, gerųjų pavyzdžių santykių šeimoje viešinimo ir plėtojimo, tėvystės kompetencijų ugdymo pagrindu. Tačiau toks smurto prieš vaikus sąvokos išplėtimas leidžia kalbėti apie „tradicinių šeimų problemiškumą“ ir formuoti neigiamą nuomonę. Tai galime pamatyti ir su pačiu santuokos institutu: viešojoje erdvėje kur kas daugiau pranešimų ir statistikos apie skyrybas ar smurtą šeimoje nei sėkmės ar laimės istorijų.

    Dar viena iniciatyva Lietuvoje – siūlymas įregistruoti partnerystės įstatymą, kuriuo siekiama įteisinti partnerystės santykius tarp nesusituokusio vyro ir moters ir prilyginti tai šeimos institutui. Nors iš pirmo žvilgsnio argumentas, kad daug porų Lietuvoje darniai gyvena ir augina vaikus ir neįregistravę santuokos, atrodo svarus, tačiau šis įstatymas iš principo paneigia vieną pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų, kad šeima yra sudaroma vyro ir moters santuokos pagrindu. Kitaip tariant, niekinė taptų nuostata, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, ir kalbėti apie šeimos politiką nebeliktų prasmės. Tokia situacija atvertų kelią ir sparčiam vienos lyties partnerystės įteisinimui.

    Vertėtų atkreipti dėmesį, kad nors socialinė politika, konkrečiai – santuokos, partnerystės ar šeimos politikos klausimai,  priklauso valstybių narių kompetencijai, nacionalinė teisė negali pažeisti ES teisės įgyvendinimo, pavyzdžiui, laisvo judėjimo, nediskriminavimo darbo rinkoje, galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis ar socialinėmis garantijomis ir pan. Tačiau įsivaizduokime pavyzdį, kad Prancūzijoje, kur įteisinta homoseksualų partnerystė, susituokė Prancūzijos ir Lietuvos piliečiai, tačiau jie nori gyventi ir dirbti Lietuvoje. Kyla klausimas, ar jų santuoka turėtų būti pripažinta valstybėje, kur nacionalinėje teisėje tai nėra leidžiama? Negalėdami naudotis lyg ir jiems priklausančiomis garantijomis, užtikrinamomis pagal ES teisę, jie galėtų skųsti valstybę dėl diskriminacijos ir ES teisės pažeidimo. Kol kas neatsakyta į klausimą, kokių padarinių tai galėtų turėti, tačiau galima prognozuoti, kad sustiprėtų jau dabar esančios iniciatyvos ES mastu pripažinti vienalytes poras.

    Galiausiai, būtina akylai stebėti užsienio lėšomis finansuojamų socialinių projektų tikslus. Jau ne kartą aprašyta „pasakos apie du princus“ darželinukams tema praėjusių metų pabaigoje vėl tapo aktuali, kai Kauno Vytauto Didžiojo universitetas prisijungė prie programos „Laimingų dienų mokykla“, finansuojamos iš Europos Sąjungos fondų. ES vykdomo pagal Visą gyvenimą trunkančio mokymosi programą finansuojamo projekto tikslas iš pirmo žvilgsnio yra pozityvus: „padėti mokytojams, tėvams ir moksleiviams kurti aplinką ir vystyti požiūrį, gerinantį psichinę jaunimo būseną mokyklose“. Projekto interneto puslapyje teigiama, kad „Laimingų dienų mokykla gerbia kiekvieno žmogaus teisę jaustis laimingam ir pasitikinčiam savimi. Šiuo tikslu siekiama sukurti geriausią tam skirtą mokslo ir darbo aplinką kiekvienam“. Projektu siekiama sukurti mokymo priemonių mokytojams rinkinį, kuris padėtų gerinti mokinių psichinę sveikatą.

    Tačiau iš „Laimingų dienų mokyklos“ tinklalapio galima atsisiųsti testų vadovą mokytojui, norinčiam prisidėti prie šio mokymo priemonių rinkinio sukūrimo. Tarp pateikiamų temų šiems testams galima rasti temą „Įvairovė ir šeima“, nors vadove ši tema jau vadinama „Įvairovė, šeima ir lytis“. Atvirai reiškiamas šios priemonės dalies tikslas – įtraukti mokymą apie seksualines mažumas į mokyklinį ugdymą ir pateikti kitokias nei vyro ir moters sudaroma šeima lyčių santykių formas kaip lygiavertes, priimtinas ir galimai pasirinktinas alternatyvas. Šiame vadovo skyriuje ypatingas dėmesys skiriamas GLBT (gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transeksualų) klausimams nagrinėti, pavyzdžiui, „Seksualinio švietimo skatinimas mokyklose gali ugdyti toleranciją ir apsaugoti seksualinį pasirinkimą, taip pat ir GLBT“, nors ši tema visiškai neatsispindi vadovo turinyje. Vadovo turinys išties spalvingas, pavyzdžiui, rekomendacijose galima rasti tokius sakinius: „Žodis „šeima“ dažnai apibrėžiama kaip laimės ir rūpesčio žmogumi vieta, net jei nei vieno, nei kito kiekvieną sekundę joje nepajusi, o kartais ir apskritai šeima būna toli gražu ne tokia vieta. Todėl mokytojai turi sugriauti šeimos sąvokos idealumą tam, kad neįžeistų tų mokinių, kurių šeimos išgyvena sunkų periodą, ir reikia atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais kai kurios šeimos gali būti pavojingos“.

    Kaip kartu atremti spaudimą?

    Vis daugiau valstybių Europoje suteikia vienalytėms poroms privilegijų, kuriomis turėtų naudotis išskirtinai visuomenės ir valstybės pamatu esantis šeimos institutas. Šių valstybių finansuojamos informacinės kampanijos siekia pakeisti konservatyvių visuomenių nuomonę ir tai daro nuosekliai. Jau anksčiau „Apžvalgoje“ rašyta, kad vis didesnį spaudimą pajus ir Rytų Europos valstybės, todėl mūsų pareiga paieškoti atsakymų, kuo galime prisidėti prie šeimos instituto stiprinimo.

    Neretai esame gąsdinami, kad tokie „atsilikę“, „nemodernūs“ ir „neprogresyvūs“ esame vieni. Tačiau užtenka pažvelgti į praėjusių metų liepos 28-ąją ES šalimi tapusios Kroatijos pavyzdį. Praėjusių metų gruodžio 1 d. Kroatijoje buvo surengtas referendumas dėl šeimos sąvokos kaip vyro ir moters sąjungos įtraukimo į Kroatijos Konstituciją. Beveik 66 proc. balsavusiųjų pritarė tokiam šeimos apibrėžimui, todėl buvo pasakytas griežtas „ne“ homoseksualių porų santykių institucionalizavimui. Referendumas įvyko po to, kai piliečių iniciatyva „Vardas šeimos“ aktyvistai per dvi savaites surinko net 740 tūkst. piliečių parašų, net dvigubai daugiau nei reikalaujama minimali riba. Anot „Financial Times“, 4,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje tai yra penktadalis visų rinkėjų, todėl per tokį trumpą laiką surinktas parašų skaičius liudija, kad šis klausimas kroatams yra itin svarbus.

    „Vardan šeimos“ įkūrėja Zeljka Markic paneigė gandus, kad ši piliečių iniciatyva buvo inspiruota Katalikų Bažnyčios. Tačiau ji pabrėžė, kad tūkstančiai katalikų ir bažnyčios atstovų, taip pat kitų religinių grupių, politinių partijų ir socialinių grupių atstovai prisidėjo prie nemokamo parašų rinkimo. 2012 m. pritrūkus vieno balso Seime žlugo iniciatyva aiškiai apibrėžti santuoką kaip išimtinai vyro ir moters sąjungą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šiuo metu Seime yra vėl įregistruotas toks pat projektas, įveikęs pirmąjį balsavimo etapą, tačiau visi sunkumai – dar priešakyje. Projektą pasirašė net 108 Seimo nariai (reikia, kad „už“ balsuotų bent 94), tačiau baiminamasi, kad nenutiktų taip, kaip buvo atsitikę prieš dvejus metus, ir svarbi iniciatyva vėl nežlugtų paskutinę minutę.

    Todėl sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusiame Krikščionių pilietinio veikimo forume, skirtame gyvybės kultūrai puoselėti, vienoje iš darbo grupių buvo prieita prie minties, kad neabejingi piliečiai ir visuomeninės organizacijos turėtų daryti spaudimą tiems 108-iems parlamentarams ir neleisti jiems pamiršti savo įsipareigojimo, paženklinto parašu. Tai galima daryti įvairiai – rašant kreipimusis, elektroninius laiškus, vykdant socialines, pilietines ir viešąsias kampanijas.

    Tokių pat akcijų reikia ir viešojoje erdvėje pateikiant laimingų šeimų pavyzdžius, sėkmės istorijas, kurios sušvelnintų neigiamą šeimos instituto įvaizdį, sukurtą nuolat kartojant, koks didelis  skyrybų skaičius, pateikiant girtavimo ir smurto atvejus, kitą statistiką, kuria dažnai nėra sudėtinga manipuliuoti. Kuo daugiau piliečių turėtų įsitraukti į gegužės 15-osios – Tarptautinės šeimos dienos – renginius ir parodyti, kad darni šeima yra palankiausia terpė doro asmens ir piliečio vystymuisi.

    Derėtų reikalauti, kad politinėje darbotvarkėje atsirastų socialinių garantijų šeimoms, ypač daugiavaikėms, klausimas. Nuo š. m. sausio 1 d. į 400 Lt dydžio valstybinę pensiją galės pretenduoti motinos, kurios iki aštuonerių metų užaugino ir gerai išauklėjo penkis ir daugiau vaikų. Anksčiau į šią pensiją pretenduoti galėjo tik motinos, išauginusios ne mažiau kaip  septynis vaikus. Tai – pozityvus žingsnis, nors kol kas nėra aišku, ar nustatyta tvarka nėra per sudėtinga (kadangi reikia pateikti visų vaikų charakteristikas, pensijų kandidatūras turi pateikti savivaldybė, o valstybinių pensijų komisija tam pritarti). Vertėtų apsvarstyti kitas kurti darnias šeimas ir auginti vaikus skatinančias priemones: neapmokestinamojo pajamų dydžio nuo kiekvieno vaiko didinimą, darželių ir mokyklų tinklo plėtrą, jaunoms šeimoms teikiamų lengvatų įsigyjant būstą suteikimą ir kt. Tai – socialios rinkos ekonomikos kūrimo dalis, kuri turėtų rūpėti savo valstybe besirūpinančiai centro-dešinės partijai.

    Galiausiai, būtina stebėti Europos Sąjungoje vykstančius procesus. Praėjusių metų pabaigoje portugalų socialistės Editos Estrelos brukta, tačiau Europos Parlamente vos septynių balsų persvara atmesta rezoliucija, kuria siekta teisę į abortą įvilkti į moters sveikatos apsaugos dalies rūbą ir įvesti lytinį švietimą ikimokyklinio amžiaus švietimo įstaigose, nėra vienintelis pavyzdys. Europarlamentaro Algirdo Saudargo teigimu, tokių iniciatyvų Europos Parlamente per pusmetį gimsta bent keletas. Todėl Šeimos metais vykstančiuose Europos Parlamento rinkimuose turėtume išsiaiškinti, kurie mūsų atstovai Briuselyje tvirtai stovi tradicinių vertybių gynybos linijose. Visa tai – tik keli pavyzdžiai, prie kurių gali prisidėti kiekvienas aktyvus pilietis, 2014-uosius Šeimos metus suvokiantis kaip neeilinius ir prasmingus. ■

  • ATGAL
    Saakašvilio dešimtmečio pabaiga
    PIRMYN
    Kad Jūsų džiaugsmui Lietuvoje nieko netrūktų
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.