Šeimos prigimtinių pagrindų įtvirtinimas konstitucijoje – ar reikalinga? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Šeimos prigimtinių pagrindų įtvirtinimas konstitucijoje – ar reikalinga?

  • Data: 2016-09-09
    Autorius: Martynas Pilkis

    Pavasario eilinė sesija užbaigta garsiai nuskambėjusiu akordu: į Seimo darbotvarkę sugrįžta siūlymas Konstitucijos 38 straipsnį papildyti išaiškinant, kad šeima kyla iš santuokos, kuri sudaroma laisvu vyro ir moters apsisprendimu, arba esant giminystės ryšiams. Nuo rezonansinio 2011 m. Konstitucinio Teismo sprendimo, sumaišiusio šeimos politikos kortas, praėjo keletas metų. Verta naujai aptarti Konstitucijos pataisos politinę reikšmę prieš rinkimus bei svarbą Lietuvos valstybės ateičiai ilgiems metams po jų.

    Šiemet dėl Konstitucijos straipsnio apie šeimą pataisų dar turi įvykti du priėmimo balsavimai, pirmasis kurių numatomas prieš pat rinkimus. Tai pradžiugino už stiprias šeimas pasisakančius konservatyvius piliečius, tačiau dalį jų privertė ir sunerimti. Baiminamasi, kad socialdemokratai šį klausimą tyčia grąžino į darbotvarkę: esą, norima atbaidyti liberalesnio mąstymo rinkėjus nuo TS-LKD, atitraukti dėmesį nuo LSDP problemų, supriešinti TS-LKD partijos narius, apkartinti liberalų ir TS-LKD santykius prieš galimą koalicijos formavimą.

    Nepaisant to, sėkmingas 38 straipsnio pataisų priėmimas būtų rimtas žingsnis siekiant, jog valstybė ištaisytų teisės spragas ir galėtų saugoti ir globoti šeimą – iš tiesų išpildyti Konstitucijos priesakus. Ilgainiui tai suteiktų geresnes galimybes vaikams augti jiems palankiausioje aplinkoje ir prisidėtų prie demografinių problemų sprendimo.

    Pataisų atsiradimas: ištaisyti KT

    Priežastis keisti Konstituciją atsirado 2011 m., kai Konstitucinis Teismas, prieštaraudamas TS-LKD vadovaujamos koalicijos priimtiems teisės aktams, išaiškino, kad „<…> konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“. Sprendimas sukėlė politinę audrą ir diskusijų visuomenėje.

    Kaip teigė „Apžvalgos“ kalbintas teisininkas, VDU Teisės fakulteto dėstytojas Vygantas Malinauskas, iki minėto nutarimo šeima buvo suprantama kitaip: „Tiek viešai pasisakiusiems Konstitucijos kūrėjams, tiek ir tautai, kuri referendume Konstituciją priėmė, tuo metu atrodė aišku, kaip Konstitucijoje suprantama šeima. Iki Konstitucinio Teismo nutarimo buvo aišku, kad šeima remiasi į tokius prigimtinius pagrindus kaip laisvą vyro ir moters susitarimą sukuriant šeimos teisinius santykius arba natūralų giminystės ryšį, kuris atsiranda per tėvystę ir motinystę (tačiau tuo neapsiriboja).“

    Priėmus įtikinamų motyvų stokojusį Konstitucinio Teismo sprendimą buvo sukurta padėtis, kai bet kokia valstybės parama susituokusiems Lietuvos gyventojams gali būti įvardijama kaip tariamai diskriminuojanti kitas neaiškių pavidalų šeimas ir šiuo pagrindu draudžiama. Politikai netruko atsakyti: per šimtas parlamentarų dar 2011 m. gruodį įregistravo Konstitucijos 38 straipsnio pataisą, kuri bematant pasiekė priėmimo stadiją. Vis tik paskutiniame priėmimo etape jos kurioziškai nepavyko priimti, pritrūkus vos vieno balso iki konstitucinės daugumos (dviejų trečdalių Seimo narių).

    Kodėl svarbu priimti Konstitucijos pataisą?

    Nuo 2012 m. prabėgęs laikas parodė, jog Konstitucijos 38 straipsnio pataisų priėmimas tapo dar aktualesnis. Neigiamus Konstitucinio Teismo sprendimo padarinius komentavęs V. Malinauskas pastebi, jog tokie svarbūs sprendimai nelieka be pasekmių: „Tai labai aiškiai matosi įvairių valstybės institucijų sprendimuose ir veikloje, kai praktiškai bet kokia bendro gyvenimo forma tampa prilyginama gyvenimui šeimoje susituokus arba šeimoje tarp artimų giminaičių.“ Anot pašnekovo, „santuoka ir šeima yra labai svarbus valstybės bendrasis gėris. Kad visuomenė galėtų išlikti ir vystytis, jai reikalinga ir valia, ir galimybė šį bendrąjį gėrį puoselėti. Po Konstitucinio Teismo nutarimo tokia galimybė praktiškai buvo atimta ir priimant šią Konstitucijos pataisą norima įveikti šį nepagrįstą Konstitucijos aiškinimą, kurį padarė Konstitucinis Teismas.“

    Pažvelkime į keletą konkrečių priežasčių, kodėl šį kartą priimti Konstitucijos 38 straipsnį papildančias pataisas – labai svarbu.

    1. Teisės spragų užpildymas

    Be teisinėje sistemoje nustatytų šeimos ribų, šeima kaip institucija negali normaliai funkcionuoti visuomenėje. Jeigu Lietuvoje tikrai siekiama saugoti ir globoti šeimą (kaip kad tvirtinama Respublikos Konstitucijoje), valstybės institucijos visų pirma turi žinoti, kas yra ir kas nėra šeima.

    Šeimos santykiai tiesiogiai svarbūs ne tik šeimos nariams, tačiau ir trečiosioms šalims, kurios įpareigotos šeimos narius traktuoti suteikiant jiems ypatingą statusą (mokyklos, ligoninės, vaikų stovyklos ir kt.). Nežinant, kas yra šeima, atsiranda daugybė praktinių iššūkių. Kaip reikėtų įgyvendinti konstitucinę teisę, draudžiančią versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius? Kaip užtikrinti, kad ligoninėje informaciją apie paciento sveikatą gauna būtent jo šeimos nariai, o ne prašalaičiai? Ir tai tik pora atvejų, atskleidžiančių valstybės nepajėgumą nuosekliai vykdyti savo pareigas, jeigu šeima neturi tinkamo teisinio reguliavimo.

    2. Rūpestis vaikais ir suaugusiaisiais

    Patikimiausi socialinio mokslo tyrimai rodo, jog pati geriausia aplinka vaikams augti yra susituokusių vyro ir moters namai. Santuokoje augantys vaikai pranoksta kitus vaikus savo sveikata, mokslo pasiekimais ir elgesiu. Siekis, kad vaikai augtų susituokusių žmonių šeimose, atitinka geriausius vaiko interesus. Negana to, tyrimai atskleidžia santuokos naudą patiems sutuoktiniams – susituokę žmonės gyvena sveikesnį ir turtingesnį gyvenimą negu kiti suaugusieji.

    Konstitucijoje aiškiai nurodant, kad šeima remiasi į prigimtinius pagrindus, kurių pirmasis yra laisvu apsisprendimu sudaryta santuoka, Lietuvoje bus vėl sudaryta galimybė skatinti tokį pasirinkimą, kaip akivaizdžiai naudingiausią vaikams, patiems sutuoktiniams ir visuomenei. Galiausiai tai turi pagerinti ir demografinę padėtį.

    Anot V. Malinausko, „tai, kad valstybė kultivuoja tam tikras bendro gyvenimo formas kaip santuoka ar giminystės ryšiu pagrįsta šeima, tuo pačiu nereiškia, kad valstybė kaip nors draudžia piliečiams pasirinkti kitas bendro gyvenimo formas.“ Pašnekovas tai palygino su valstybės politika kitose srityse: „Pasirinkimas studijuoti aukštojoje mokykloje arba pasirinkimas ginti Tėvynę (būti šauktiniu) Lietuvoje yra skatinamas dėl didelės naudos visuomenei, bet tai nereiškia, kad valstybė uždraudžia to nepasirinkti, nubaudžia to nepasirinkusius.“ Tokiomis situacijomis implikuoti diskriminaciją yra ir neteisinga, ir žalinga valstybei.

    3. Šeimos apsauga nuo valstybės savivalės

    Kaip įtvirtinta Civiliniame kodekse, „santuoka yra  <…> savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.“

    Anot teisininko V. Malinausko, šiuo metu „iš bendrai gyvenančių asmenų yra atimama teisė patiems nuspręsti, ar jie nori save viešai apibrėžti kaip šeimą“. Konstituciniam Teismui susiejus šeimą su „tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais“, drauge gyvenantys žmonės valstybės gali būti traktuojami kaip šeima prieš jų pačių valią. Žmonės, kurie sudarydami santuoką nenori viešai savęs apibrėžti kaip šeimos, dabar rizikuoja patirti kur kas didesnį valstybės kišimąsi negu anksčiau – būti verčiami prisiimti šeimos nariams nustatytas pareigas, kurių galbūt ir siekė išvengti.

    Konstitucijoje šeimą aiškiai susiejant su prigimtiniais pagrindais – laisvu vyro ir moters apsisprendimu bei giminystės ryšiais, bus užkirstas kelias kurioziškai valstybės savivalei.

    Pabaigai

    Išnagrinėjus tik kelias pagrindines priežastis Konstitucijos 38 straipsnio pataisoms priimti, jų nauda Lietuvai ir jos piliečiams yra akivaizdi. Tačiau – ar tai nepakenks dešiniosioms partijoms politinėje kovoje?

    Šeimos pataisų klausimui birželį sugrįžus į politinę darbotvarkę, socialiniame tinkle „Facebook“ politologas dr. Mažvydas Jastramskis teigė, jog konservatyvūs balsavimo šiuo klausimu rezultatai nedarys didelės įtakos rinkėjų elgesiui rudenį ir nebus svarbi ašis rinkimuose. Galime teigti, kad net jei šeimos apibrėžimo Konstitucijoje tema buvo savotiški priešrinkiminiai socialdemokratų spąstai konservatoriams, veiksmingi jie nebus, galbūt atvirkščiai: netgi padės mobilizuoti tradicinius rinkėjus aplink TS-LKD. ■

  • ATGAL
    Lietuva – saugesnė nei bet kada anksčiau
    PIRMYN
    Atominiai Astravo spąstai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.