Apžvalgos tema

  • Seminaras "Vieningai skaitmeninei Europos rinkai saugi skaitmeninė tapatybė"

  • Data: 2016-12-29
    Autorius: Rita Vaitkevičienė

    SANTRAUKA

    www.flicr.com, frankieleon nuotrauka (Tik apie 1990 metus susijungė iki tol buvę lokalūs JAV ir kelių Europos valstybių interneto tinklai ir imta naudoti dabar visų puikiai pažįstamas interneto naršykles).

    Jeigu šiandien pažvelgsime į straipsnių laikraščiuose antraštes ar mokslinių darbų temas, susiduriame su naujais terminais, pvz., „skaitmeninė dienotvarkė,“ „skaitmeninė vieninga rinka,“ „skaitmeninė tapatybė,“ „duomenų saugumo pažeidimas,“ „kritinė infrastruktūra“ ir kt. Privačiame ir viešajame sektoriuose per pastaruosius penkerius metus tvarkomų duomenų kiekis išaugo 800 proc., net 71 proc. naudotojų turi prieigas prie duomenų, kurių jie neturėtų gauti1. Nei vienas privataus ar viešojo sektoriaus subjektas nėra apsaugotas nuo rizikos, kad nebus pažeidimo, tapatybės atskleidimo arba vagystės, asmens duomenų praradimo ar kitokių nemalonių aplinkybių.

    Skaitmeninė tapatybė yra vienas iš labiausiai geidžiamų ir vertingų skaitmeninės aplinkos atributų, nuo skaitmeninės tapatybės (toliau – ID), skirtos pateikti prašymą ar registruotis, identifikavimo sprendimų iki griežtos skaitmeninės tapatybės nustatymo tvarkos sveikatos ir finansų sektoriuose. Ką iš tikrųjų reiškia sąvoka „skaitmeninė tapatybė,“ kaip užtikrinti skaitmeninės tapatybės saugumą, kaip padidinti Europos piliečių informuotumą, kad jie suprastų, jog tai ne tik technologijos ir kaip padrąsinti privatų sektorių ir valstybės institucijas bendradarbiauti su skaitmenine tapatybe susijusiais, ne tik su piliečių, bet ir su ekonomikos, politikos ir visuomenės interesais susijusiais klausimais. Šiais ir kitais klausimais buvo diskutuojama Lietuvos mokslų ir Europos Komisijos kartu su Aukšto lygio mokslinių konsultantų grupe organizuotame seminare „Vieningai skaitmeninei Europos rinkai saugi skaitmeninė tapatybė,“ kuris 2016 m. spalio 25–26 d. įvyko Vilniuje, Mokslų akademijoje. Rengiant šį straipsnelį buvo naudota seminaro metu gauta informacija.

    2016 m. spalio 25–26 d. Vilniuje įvyko Lietuvos mokslų akademijos kartu su Europos Komisija organizuotas Kibernetinio saugumo seminaras „Vieningai skaitmeninei Europos rinkai saugi skaitmeninė tapatybė.“ Į Vilnių atvyko daugiau kaip dvidešimt įžymių Europos akademinėje visuomenėje žinomų mokslininkų, kibernetinio saugumo, techno­logijų, socialinių mokslų aukščiausio lygio ekspertų, į kuriuos kreipėsi Europos Komisijos viceprezidentas Andrus Ansip ir Komisijos narys Guenther Oettinger dėl nuomonės pateikimo. Daugiau kaip 75 seminaro dalyviai, Europos Komisijos Aukšto lygio mokslinių patarėjų grupės mokslininkai2 (toliau tekste – Mokslininkų grupė), Europos Sąjungos šalių narių atstovai, dvi dienas diskutavo skaitmeninės tapatybės valdymo ir jos reikšmės vieningai skaitmeninei Europos rinkai klausimais.

    Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje gausiai susirinkusius seminaro dalyvius pasveikino Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas, pabrėžęs mokslininkų misiją, jos svarbą Europos Sąjungos plėtros politikai. Įvadinėje sesijoje kalbėję Aukšto lygio mokslinių patarėjų grupės nariai Pearl Dykstra, Orange įmonių grupės kibernetinio saugumo strategijos ir viešųjų ryšių direktorius Nicolas Arpagian, Seminaro pirmininkas, Europos branduolinių tyrimų organizacijos generalinis direktorius, keletos mokslų akademijų narys, Europos  fizikų draugijos garbės narys, Vokietijos fizikų draugijos prezidentas, eksperimentinės fizikos (branduolio fizikos) profesorius Rolf-Dieter Heuer pabrėžė mokslininkų atsakomybę už skaitmeninės  Seminaro tikslas buvo interaktyviu būdu motyvuoti ir diskusijose pasidalinti idėjomis rašant Europos Komisijai skirtą Mokslininkų grupės nuomonę dėl kibernetinio saugumo.

    Seminaro dalyviai – teisininkai, informacinių sistemų, fizinių mokslų ir technologijų specialistai iš visų Europos Sąjungos šalių narių vadovaujami Aukšto lygio mokslinių patarėjų grupės mokslininkais R.-D. Heuer, P.Dykstra, N. Arpagian, Tarptautinio Varšuvos molekulinės ir ląstelių biologijos instituto Bioinformatikos ir proteinų inžinerijos laboratorijos (lenk., Międzynarodowy Instytut Biologii Molekularnej i Komórkowej w Warszawie, Laboratorium Bioinformatyki i Inżynierii Bialka) vadovu Janusz Bujnicki, Paryžiaus Henri Poincaré instituto direktoriumi Cédric Villani su grupe pranešėjų dvi dienas klausė pranešimų skaitmeninės tapatybės valdymo, pasitikėjimo temomis, diskutavo, kaip pasiekti pusiausvyrą tarp privatumo ir saugumo, saugumo ir pasitikėjimo skaitmeninėje erdvėje.

    Tapatybės valdymas yra tarpdisciplininis dalykas. Sėkmingas asmens identifikavimas skaitmeninėje erdvėje turi didelę reikšmę ne tik įgyvendinant piliečių ir vartotojų teises naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, bet ir verslui bei viešojo administravimo subjektams. Pranešėjai akcentavo tai, kad incidentai globaliame elektroninių ryšių tinkle sukelia realias grėsmes individų teisėms ir laisvėms. Asmens duomenų saugumas, saugus identifikavimas ir autentifikavimas elektroninėje erdvėje yra būtinos sąlygos siekiant skatinti verslo plėtrą, pritraukti investicijas, sudaryti sąlygas ekonomikos augimui, rūpintis socialinio teisingumo užtikrinimu. Tris – keturis pastaruosius metus grėsmingai didėjantis kibernetinių atakų bei kibernetinių incipentų skaičius elektroninių ryšių tinkluose taip pat turi reikšmės klientų pasitikėjimo e-vadžios, viešojo ir privataus sektorių teikiamomis paslaugomis lygiui.

    Pirmojoje sesijoje kalbėję pranešėjai Roterdamo Erasmus Universiteto Erasmus socialinių mokslų ir žmogaus studijų aukštosios mokyklos dekanė prof. Liebest van Zoonen kalbėjo apie prieštaravimus tarp virtualaus ir fizinio identifikavimo, Talino technologijos universiteto prof. Ahto Buldas perskaitęs pranešimą tema „Reikalavimai skaitmeninei tapatybei vs dabartinei praktikai“ pakvietė diskutuoti skaitmeninės tapatybės tema. Pranešėjai ir diskusijų dalyviai pabrėžė, jog skaitmeninė tapatybė negali būti vertinama tik kaip technologinė kategorija, tai yra visas kompleksas skirtingų sprendinių. Iki naujos iniciatyvos „Vieninga Europos skaitmeninė rinka“ paskelbimo saugi skaitmeninė tapatybė buvo labiau reikalinga verslui, kuris skaitmeninę tapatybę vertina kaip minimalius reikalavimus, kuriuos turi įgyvendinti viešojo ir (arba) privataus sektoriaus subjektas vykdantis (vykdysiantis) veiklą elektroninėje erdvėje. Praktika patvirtina, jog skaitmeninė tapatybė yra daugialypė sąvoka ir priklauso nuo įvairių faktorių – pacientų, vartotojų ir (arba) kitų visuomenės grupių poreikių. Praktika patvirtina, jog tapatybei nustatyti kartais pakanka visai nedaug atributų, todėl nebūtina iš asmens reikalauti didelio duomenų rinkinio tapatybei patvirtinti.

    Antroje dienos pusėje pirmininkaujant prof. Rolf-Dieter Heuer buvo atlikta skaitmeninės tapatybės SWOT analizė (Stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės). Saugi skaitmeninė tapatybė, užtikrinanti asmens teisę į privatų gyvenimą ir saugumą, yra šių dienų ekonomikos pagrindas, bet identiteto vagystės, profiliavimas, vartotojų sekimas internete bei neužtikrintas kibernetinis saugumas yra grėsmės, kurias būtina kiek galima sumažinti ir neutralizuoti. Įstatymų leidėjas privalo pasiūlyti sprendimą, kuris ne tik atitiktų ekonomikos poreikius, bet suteiktų piliečiams saugumo elektroninėje erdvėje jausmą, paskatintų juos naudotis viešojo ir privataus sektoriaus teikiamomis elektroninėmis paslaugomis.

    Antrąją seminaro dieną buvo diskutuojama dviejose lygiagrečiose sesijose, 3-čiojoje sesijoje buvo kalbama tema „Privatumas ir saugumas“, 4-tojoje – „Saugumas ir pasitikėjimas“. Seminaro dalyviai kartu su informacinių technologijų saugumo ekspertu Frederic Jacobs, Liuveno katalikiško universiteto (pranc. Katholieke Universiteit Leuven) prof. Bart Preneel bei Veicmano (Weizmann) instituto prof. Adi Shamir aptarė būdus, kurie galėtų būti naudojami siekiant padidinti visuomenės pasitikėjimą technologijomis bei skaitmeninės tapatybės saugumu.

    Pasitikėjimas yra pagrindinis faktorius. Nesant pasitikėjimo visuomenė nebendradarbiaus, vartotojai nesinaudos elektroninėje erdvėje teikiamomis paslaugomis, nebus ekonomikos augimo. Didinant duomenų saugumą kibernetinėje erdvėje, sudėtingesnė darosi ir vartotojo aplinka, sudėtingesnės prieigos galimybės. Nepakankamas duomenų saugumo užtikrinimas žmones atgrąso nuo technologijų. Kaip padidinti pasitikėjimą skaitmenine tapatybe, kaip rasti pusiausvyrą tarp duomenų saugumo ir draugiškos vartotojo aplinkos yra iššūkis ateičiai. Svarbiausias vaidmuo tenka gamintojui ir konkurencijai, tačiau reguliavimas nacionaliniame, o kai kuriais atvejais ir Europos Sąjungos lygmenyje yra reikalingas.

    Seminaro pabaigoje buvo pateiktos pagal šio renginio dalyvių pasiūlymus suformuluotos išvados:

    Transakcijos elektroninėje erdvėje taupo naudotojų laiką ir kitus išteklius. Pagrindinis faktorius turintis įtakos skaitmeninės ekonomikos vystymuisi – saugi asmens tapatybė elektroninėje erdvėje. Apsaugota skaitmeninė tapatybė būtina tam, kad individai pasitikėtų ir naudotųsi skaitmeninės ekonomikos produktais. Skaitmeninės tapatybės saugumo stiprinimas negalimas nedalyvaujant vartotojams. Vartotojai yra indikatorius. Tik jų elgesys parodo, yra pasitikėjimas elektroninėmis paslaugomis, arba jo nėra. Tapatybės valdymui labai svarbi savireguliacija, saugumo kriterijų nustatymas, atitikimo šiems kriterijams patvirtinimas, t.y. sertifikavimas. Ten, kur šios priemonės yra nepakankamos, reikalingas įstatymų leidėjo įsikišimas – t.y. teisėkūros priemonėmis turi būti nustatyti reikalavimai nacionaliniu, o kai kuriais atvejais ir Europos Sąjungos lygmenyje. ■

  • ATGAL
    Kaip Lietuvoje įgyvendinama e.valdžia?
    PIRMYN
    Gynybos politika: trajektorija nesikeičia
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.