SGD. Naujos galimybės | Apžvalga

Įžvalgos

  • SGD. Naujos galimybės

  • Temos: Energetika
    Data: 2014-04-14
    Autorius: Aleksandras Graželis

    (LNG Reuters/Handout/Files/Scanpix nuotrauka)

    Ankstesniame „Apžvalgos“ numeryje rašėme, kad kasdienė tema Lietuvoje yra dujos. Įvykiai Ukrainoje, kai Rusija akimirksniu okupavo ir aneksavo Ukrainos valstybės dalį – Krymą, dujų temą daro dar svarbesne Lietuvai ir Europos Sąjungai. Skaitydami šį žurnalo numerį, jau žinome,  kad vasario 19 dieną Pietų Korėjos Ulsano laivų statykloje Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė iškilmingoje ceremonijoje laivui-saugyklai suteikė  vardą „Independence“ (lietuviškai -„Nepriklausomybė“). Laivo sėkmei buvo „paaukotas“ lietuviško putojančio vyno butelis, pagal senas tradicijas sudaužant jį į laivo bortą.

    Taip pat žinome, kad vasario 7 dieną Sočyje per olimpiados atidarymo sumaištį ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su  koncerno „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu, pasikalbėjo ir džiugus grįžo namo laukti popieriuje išdėstytų pasiūlymų. Po poros savaičių tas popierius iš Maskvos atkeliavo.

    „Sočio mieste – tamsios naktys“

    Tokie žodžiai yra vienoje rusiškoje dainoje. Ko gero, tų tamsių naktų paveiktas, A. Mileris raštu parašė ne visiškai tai, ką žadėjo premjerui žodžiu. Galima teigti, kad 70 minučių neužteko abiems pusėms išdėstyti ir išgirsti vienas kito argumentus. Dar keisčiau galima vertinti tai, kad iš pradžių buvo numatytas tik 30 minučių trukmės susitikimas – per tiek laiko tik pasisveikinti galima suspėti, nes dalyvių, kaip teigiama, buvo nemažai.

    Premjeras bandė įrodyti, kad be popieriuje surašytų (tačiau nepasirašytų) reikalavimų ir pasiūlymų, yra ir tvirti žodiniai „Gazpromo“ vadovo pažadai, tačiau tokie aiškinimai skamba juokingai. Tokių pažadų ant derybų stalo nepadėsi – dujų verslo istorijoje nuo „tvirtų“ žodinių pažadų Lietuva pernelyg skaudžiai kenčia iki šiol.

    Prezidentės D. Grybauskaitės reakcija į naująjį raštą kategoriška. Jos nuomone, ir po premjero pasikalbėjimo Sočyje „Gazpromas“ nieko naujo nepasiūlė, lyginant su 2013 metų balandį atsiųstu (taip pat nepasirašytu) memorandumu.

    Toks „Gazpromo“ elgesys rodo, kad derėtis neskubama, nes dujų tiekimo į Lietuvą sutartis galioja iki 2015 metų pabaigos. Mūsų Vyriausybei taip pat nevertėtų skubėti – 2014 metų dujų kaina vartotojams nustatyta, šildymo sezonas greitai baigsis.

    Nuodugnesnis derybinių klausimų svarstymas apsaugos nuo pavojaus priimti klaidingus sprendimus.

    Kovo mėnesio pradžioje derybų su „Gazprom“ darbo grupės nariai ketino vykti derėtis į Maskvą, tačiau kelionei neįvykus, ekspertai aptarinėja gautus pasiūlymus ir derina tolesnius veiksmus.

    Terminalas – naujos galimybės derėtis

    Per daugelį metų į mūsų galvas buvo įkalta, kad vienintelis įmanomas gamtinių dujų šaltinis – vamzdis iš Rusijos. Galbūt tik tada,  kai laivas-saugykla „Independence“ stovės Klaipėdos uoste prie Kiaulės nugaros salos ir savo dydžiu bei technologiniais laivo antstatais stebins kiekvieną, visiems taps aišku, kad dujas galime atsigabenti ir jūra. Aišku net ir tiems, kurie tebetiki „Gazpromo“ malonėmis, nors apie dujas išmano tik tiek, kiek reikia, sukinėjant dujinės viryklės degiklius. Tuo tarpu mūsų derybininkai daug geriau žino Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo galimybes ir jų svorį derybų procese. Žino ir „Gazpromas“, daug metų didinęs dujų kainą Lietuvai, prisidengdamas ir netobula derybų sutartimi, ir politiniais motyvais. Tik dabar, kai „Independence“  ruošiasi plaukti į Klaipėdą, „Gazpromas“ atsisakė nuolat demonstruojamos jėgos diktato ir prabilo apie dujų kainos mažinimą, žadėdamas nuleisti ją iki dydžio, mokamo už SGD Vakarų Europoje.

    Dar svarbesnę reikšmę Klaipėdos SGD terminalas įgis po ketverių–penkerių metų, kai į pasaulinę SGD rinką didelius dujų kiekius pradės tiekti JAV ir Australija, vėliau – ir Kanada.

    Skalūninių dujų revoliucija JAV

    Tokios revoliucijos vardu vadinama 2007 metais žymiai išaugusi skalūninių dujų gavyba JAV. Gavyba nemažėjo ir sekančiais metais, todėl 2009 metais JAV dujų rinkoje atsitiko neįtikėtinas dalykas – dujų kaina sumažėjo dvigubai, lyginant su 2008 metais, ir tokia kaina (apie 4 USD/MBtu, tai atitinka 357 Lt/1000m3) laikosi jau kelerius metus. Maža dujų kaina džiaugiasi chemijos pramonės koncernai ir kiti dujų vartotojai, tačiau ji liūdina dujų gavybos kompanijas – jų veikla pradeda darytis nuostolinga. Didžiuliai skalūninių dujų gavybos mastai sukūrė perprodukciją, nes iki šiol JAV neturi galimybių dujas eksportuoti. Yra tik nedidelio pajėgumo dujotiekis į Meksiką.

    Dujų verslo kompanijos, anksčiau importavusios į JAV didžiulius SGD kiekius, sumanė pakeisti dujų srautų kryptį – jas eksportuoti, esamuose terminaluose įrengdamos dujų skystinimo įrenginius. JAV energetikos departamentui teko nelengvas uždavinys nustatyti leistiną dujų eksporto kvotų dydį ir jo trukmę. Eksportui aršiai  priešinosi chemijos pramonės kompanijos, tačiau joms buvo pasakyta – JAV yra laisvos prekybos šalis, o drausti eksportuoti dujas yra tas pat, kaip ir drausti eksportuoti automobilius. Ieškoma visiems priimtino kompromiso – dujų eksporto leidimai išduodami 20 arba 25 metams, pageidaujama metinė eksporto kvota neturėtų viršyti 252 mlrd. m3 gamtinių dujų. Po 20–25 metų eksporto sąlygos bus peržiūrimos. Norą eksportuoti pareiškė apie 30 kompanijų, šešios iš jų vasario mėnesį gavo reikiamus leidimus, įpareigojančius per septynerius metus pradėti eksporto veiklą.

    JAV eksportuojamų SGD kaina bus susieta su gamtinių dujų kaina JAV rinkoje, nustatoma Niujorko prekių biržoje (NYMEX Henry Hub) JAV doleriais už milijoną britų šiluminių vienetų (MBtu). 1 MBtu atitinka 28 m3 gamtinių dujų, o mūsų įprastas 1000 m3 dujų kiekis atitinka 35,7 MBtu. Šiame rašinyje 1 JAV dolerį vertiname 2,5 lito.

    Henry Hub yra dujų paskirstymo centras (angl. hub) Erath miestelyje, Luizianos valstijoje. Jame jungiasi devyni į skirtingas valstijas nutiesti vamzdynai bei keturi Luizianos valstijos vamzdynai. Šiame centre per metus perpumpuojama 12 milijardų m3 gamtinių dujų.  Henry Hub vardas nuo 1990 metų tapo visiems žinomas, nes šis centras pasirinktas neatidėliotinais bei ateities sandoriais perkamų dujų sąlygine pristatymo vieta. Dujų kainą nustato Niujorko prekių biržoje (NYMEX) vykdomi pirkimo–pardavimo sandoriai.

    Kaip minėjome, dabartinė NYMEX Henry Hub dujų kaina yra apie 4 USD/MBtu (357 Lt/1000 m3). Prognozuojama, kad pradėjus JAV SGD eksportą, dujų kaina vidaus rinkoje pakils iki 5 USD/MBtu (446,25 Lt/1000 m3). SGD pirkėjams, kurie importuos dujas iš JAV terminalų į Vakarų Europos valstybes, dujovežiais atgabentų ir į valstybės dujų perdavimo vamzdynus tiekiamų dujų orientacinė kaina būtų tokia:

    Į Lietuvą atgabenamų dujų kaina būtų keliais litais didesnė, nes dujovežiui iki Klaipėdos reikės nuplaukti 1000 jūrinių mylių toliau ir sugaišti kelionėje 2,5 parų ilgiau.

    Akivaizdu, kad iš JAV importuojamų dujų kaina (894,71 Lt/1000 m3) gerokai skirtųsi nuo 1250 Lt/1000 m3, kurią mokame „Gazpromui“ dabar.

    Dujų kainos susiejimas ne su naftos kaina, o su dujų kaina rinkoje yra naujas dalykas pasaulinėje dujų prekyboje. Tikėtina, kad toks dujų kainos nustatymo modelis ateityje pakeis dujų kainų „pririšimą“ prie naftos kainų, šiuo metu naudingą Rusijai ir Katarui – valstybėms, turinčioms daug naftos ir dujų.

    Naujasis modelis naudingas JAV todėl, kad apsaugos vidaus rinką, jei dėl padidėjusio dujų poreikio jos imtų brangti. Tokiu atveju eksportuojamos dujos taip pat pabrangtų ir eksportas sumažėtų, o vidaus rinkoje dujos pigtų. Pirkėjams naudingiau, kad eksporto kaina nustatoma pagal skaidrius ir objektyvius duomenis – dujų kainą didžiausioje pasaulio dujų rinkoje. Naftos kaina nėra skaidri, ji tik dalinai reguliuojama rinkoje. Naftos kainą diktuoja naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) susitarimai dirbtinai ją palaikyti aukštą, ne žemesnę nei 80 JAV dolerių už barelį (1 barelis – 1 brl lygus 159 litrams). Naftos kainai rinkoje mažėjant, šios valstybės specialiai mažina gavybos apimtis, kad kaina vėl padidėtų, nors naftos gavybos savikaina yra tik apie 10 USD/brl.

    JAV terminalų patrauklumas

    Būsimą „dujų revoliucijos“ naudą pirmoji suprato kompanija „Cheniere Energy“. Ji dar 2010 metais kreipėsi į JAV vyriausybę, prašydama suteikti SGD eksporto kvotą, pirmoji pradėjo rengtis importo terminalo pertvarkymui į eksporto terminalą. Ši kompanija pirmoji pradės ir JAV SGD eksportą iš Sabine Pass terminalo Luizianos valstijoje. Tai įvyks 2015 metų pabaigoje. Būtent su „Cheniere Energy“ kompanija  dar 2011 metų gegužės 5 d. „Klaipėdos nafta“ pasirašė ketinimų protokolą ateityje tiekti dujas. Dujų eksporto temą su JAV kongreso pirmininku Johnu Boehneriu 2013 metų gegužės mėnesį aptarė Prezidentė D. Grybauskaitė.  Deja, šiek tiek prasilenkėme laike. Klaipėdos terminalas pradės veikti vieneriais metais anksčiau, nei Sabine Pass terminalas, o su būsimais SGD pardavėjais sutartis dujų tiekimui į Klaipėdą bus sudaroma jau po kelių mėnesių, tiekimo trukmė – penkeri metai. Tačiau penkeri metai pralėks greitai, o per tą laiką pradės veikti dar keli JAV terminalai. Palyginus įvairių šalių SGD pardavėjų kainas ir atstumus iki jų terminalų, JAV terminaluose perkamos SGD turi daug galimybių konkuruoti Europos valstybių dujų rinkoje.

    JAV SGD pardavėjai mūsų nelaukia išskėstomis rankomis. Būsimi pirkėjai jau dabar sudarinėja pirkimo sutartis, nors terminalai dar tik pertvarkomi. Šių metų vasario mėnesį UAB LITGAS patvirtinta paskirtuoju tiekėju, turėsiančiu užtikrinti nepertraukiamą Klaipėdos SGD terminalo veiklą. Tai nauja veiklos sritis Lietuvoje, patyrimo neturime. Globalios ekonomikos sąlygomis vis didesnę svarbą įgyja tautinės diasporos. Vertėtų kreiptis pagalbos į JAV lietuvių organizacijas, jų tarpe tikrai yra lietuvių, dirbančių ar dirbusių JAV dujų versle, jie galėtų padėti užmegzti kontaktus su terminalus valdančiomis kompanijomis, padėtų pristatyti Lietuvą –  naują SGD importuojančią valstybę.

    SGD ateities pokyčiai

    Po ketverių–penkerių metų SGD rinka keisis ne tik dėl JAV eksporto terminalų veiklos. Didžiulį kiekį pradės tiekti Australijos SGD terminalai, šiek tiek vėliau – Kanados terminalai. Tolesnėje perspektyvoje – apie 2025 metus dabartinis SGD eksporto lyderis Kataras bus tik trečioje vietoje, pirmaus JAV, antroje vietoje bus Australija. Pokyčių mastą galima įsivaizduoti pateikiamame grafike, jame pateikiami  septynių daugiausiai SGD eksportuojančių valstybių duomenys.

    Pabaigai

    JAV SGD rinkos patikimumą daugeliui metų užtikrina ir tai, kad 2017–2018 metais JAV tikimasi ir naftos gavybos „revoliucijos“. Naujosios naftos gavybos technologijos leidžia pakartotinai išgauti naftą Teksaso, Šiaurės Dakotos, Montanos valstijose. Išgauti tose vietovėse, kuriose naftos gavybą senaisiais metodais baigė 1970–1980 metais. „Nafta teka kaip vanduo“, – džiūgaujama JAV ir tikimasi naftos kiekiais gerokai aplenkti Saudo Arabiją ir Rusiją. Brangios SGD ima keisti Japonijos planus atsisakyti branduolinės energijos. Valstybės energetikos plane, kurį ruošiamasi patvirtinti kovo mėnesio pabaigoje, branduolinė energetika įvardinta kaip svarbus ilgalaikis elektros energijos šaltinis. Toks sprendimas įgalintų ne tik paleisti po Fukušimos avarijos sustabdytąsias atomines jėgaines, bet ir planuoti naujų statybą. Tai turėtų nemažą įtaką dujų kainoms, nes šiuo metu Japonija importuoja daugiausiai SGD pasaulyje.

  • ATGAL
    Pirmojo pasaulinio karo šimtmetis: kodėl lietuviai ignoruoja, o rusai aktyvėja
    PIRMYN
    Nenugalėtas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.