Šiaurės Korėja – Vakarus gąsdinanti „iki ausų“ ginkluota diktatūra | Apžvalga

Įžvalgos

  • Šiaurės Korėja – Vakarus gąsdinanti „iki ausų“ ginkluota diktatūra

  • Data: 2017-06-13
    Autorius: Linas Kojala

    „Šiaurės Korėja yra problema. Problema, su kuria mes susidorosime“,– pareiškė Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Ir čia pat pridūrė: „Žinoma, norime viską daryti diplomatinėmis priemonėmis, bet negalime atmesti didelio, didelio konflikto galimybės.“

    Visas pasaulis įsitempęs stebi totalitarinio Šiaurės Korėjos režimo siekį plėtoti branduolinę ginkluotę bei JAV pastangas stabdyti šį procesą. Nuogąstavimui pagrindo netrūksta – Šiaurės Korėjos režimas yra uždaras ir neprognozuojamas. Tačiau kartu – apsiginklavęs „iki ausų“.

    Tad kokios galimybės išvengti konflikto eskalacijos?

    PROBLEMA TĘSIASI NUO ŠEŠTOJO DEŠIMTMEČIO

    Dabartinės saugumo krizės šaknys slypi Šaltojo karo pradžioje. Pasaulis dar tik stojosi ant kojų po Antrojo pasaulinio karo, kai kilo naujas tarptautinis konfliktas – Korėjos karas.

    1950 metais Korėjos pusiasalis buvo padalintas į dvi dalis – Šiaurėje įtaka atiteko komunistinei diktatūrai su Sovietų Sąjunga priešakyje, o Pietuose įvykę rinkimai įtvirtino proamerikietišką valdžią. Abi pusės turėjo panašius, tačiau kartu labai skirtingus tikslus: šiauriečiai siekė užvaldyti visą pusiasalį ir paversti jį komunizmo tvirtove, tuo metu pietiečiai vylėsi suvienytos demokratiškos Korėjos.

    Šie lūkesčiai jau netrukus buvo palaidoti, mat Šiaurės Korėja su sovietų apginkluota 135 tūkst. karių kariuomene netikėtai užpuolė Pietų Korėją. Amerikiečiai padėjo Pietų Korėjai gintis, bet karo pradžia nieko gero nežadėjo – jau netrukus šiauriečiai užėmė sostinę Seulą ir užspaudė kaimynus, palikdami jiems tik nedidelį ruožą prie jūros su uostu Busanu. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kurioje tuo metu nebuvo Sovietų Sąjungos atstovo, traktavo tai kaip agresiją ir subūrė tarptautines pajėgas Pietų Korėjai gelbėti. Net keturiolika šalių, tarp kurių Belgija, Prancūzija, Graikija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė, subūrė 300 tūkst. karių. Tiesa, didžiąją dalį, net 260 tūkst., siuntė JAV.

    Galiausiai sąjungininkai po truputį išstūmė Šiaurės Korėją iš užimtų teritorijų. Prie to prisidėjo ir strateginis amerikiečių generolo Douglaso MacArthuro sprendimas išlaipinti dalį karių giliai užnugaryje, Šiaurės Korėjos kontroliuojamoje teritorijoje. Netrukus Pietų Korėja pasiekė iki karo valstybes skyrusią sieną, bet čia nesustojo – nepaisant kaimyninės Kinijos raginimų to nedaryti, nuspręsta siekti Korėjos suvienijimo išstumiant komunizmą.

    Suvokdama, kad Šiaurės Korėjos pralaimėjimas reikš Vakarų demokratijos priartėjimą prie pat jos sienų, į karą įsikišo Kinija. Su beveik 200 tūkst. „savanorių“ karių ji sustabdė Pietų Korėjos žygį. Nors amerikiečiai svarstė netgi galimybę pulti Kiniją, siekiant galutinės pergalės, o gal ir panaudoti branduolinį ginklą, galiausiai nuspręsta siekti taikos. Pagal ją 1953 metais buvo atkurta pusiausvyra ir Šiaurės bei Pietų Korėjų teritorinės skirtys, buvusios ir prieš karą. To kaina – milžiniška: mūšiuose žuvo 2 milijonai civilių, 1,5 mln. komunistų karių, 400 tūkst. Pietų Korėjos karių, 30 tūkst. amerikiečių, apie tūkstantis britų. Tiesa, nors buvo sutarta dėl paliaubų, taikos susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas, tad techniškai Pietų Korėja ir Šiaurės Korėja kariauja iki šios dienos.

    PIETŲ KORĖJA IR ŠIAURĖS KORĖJA ŠIANDIEN

    Nuo to laiko pusiasalis vystėsi visiškai skirtingomis kryptimis. Šiaurės Korėja išliko komunistine diktatūra, kurią šiandien valdo Kim Jong Unas. Be to, tai viena uždariausių planetos valstybių, į kurią patekti ar juo labiau išvykti yra beveik neįmanoma. Kontrolei ir bauginimui tebenaudojamos koncentracijos stovyklos. Valstybę nuolatos kamuoja badas, todėl net kelis dešimtmečius 24,5 milijono gyventojų kliovėsi tarptautine humanitarine maisto pagalba. Pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui Šiaurės Korėja yra tarp skurdžiausių planetos valstybių – palyginimui, Lietuvos rodiklis yra 17 kartų didesnis nei Šiaurės Korėjoje. Ši šalis praktiškai turi tik vieną sąjungininkę – Kiniją, su kuria prekybos apimtys siekia 80 proc.

    Tuo metu Pietų Korėja tapo viena sparčiausiai augančių Azijos šalių su 48,6 milijono gyventojų. Pagal BVP vienam gyventojui Pietų Korėja lenkia Lietuvą, o rodiklis, lyginant su Šiaurės Korėja, yra didesnis net 21 kartą. Pietų Korėja išlieka priklausoma nuo amerikiečių saugumo garantijų – iki šiol ten yra dislokuota apie 30 tūkst. JAV karių.

    Suvokdamas savo silpnumą, Šiaurės Korėjos režimas matė tik vieną galimybę – siekti įgyti branduolinį ginklą, kuris atgrasytų kitas šalis nuo kėsinimosi į diktatorinį režimą. Likusiam pasauliui diktatoriaus noras įgyti masinio naikinimo ginklą kelia didžiulį nerimą.

    ŠIAURĖS KORĖJA JAU TURI BRANDUOLINĮ GINKLĄ

    Kalbos apie Šiaurės Korėjos branduolinę programą prasidėjo dar dešimtajame dešimtmetyje. Iki šiol atlikti bent šeši branduolinio ginklo bandymai – pirmasis dar 2006–aisiais, o paskutinysis – praėjusių metų rugsėjį. Jau nuo pirmojo bandymo tapo akivaizdu, jog Šiaurės Korėja savo siekių neatsisakys, nes laiko tai politinės sistemos išlikimo garantu.

    Vakarų šalys nuo pat pirmųjų žinių apie branduolinį ginklą ėmė svarstyti būdus Šiaurės Korėjai sustabdyti. Pirmiausiai, žinoma, taikytos ekonominės ir diplomatinės sankcijos. Jų tikslai gali būti keli. Pirmiausia, siekta fiziškai sustabdyti Šiaurės Korėjos galimybes plėtoti branduolinę programą. Pavyzdžiui, kliudant įsigyti transporto priemones, kurios reikalingos gamybos procese. Tai sulėtina progresą, bet jo nesustabdo, nes daugelį reikalingų priemonių galima įsigyti arba pritaikyti iš civilinių reikmių. Kitos sankcijos nutaikytos į politinę sistemą – jos siekia apriboti prabangos prekes, kurios aktualios Šiaurės Korėjos politiniam elitui. Viltasi, jog sankcijomis nepatenkintas elitas ims spausti šalies lyderį stabdyti branduolinę programą ir nutraukti ekonominius suvaržymus. Dabar jau akivaizdu, kad šios priemonės nesuveikė. Todėl nuolatos kartojami siūlymai dar labiau sugriežtinti sankcijas anaiptol nebūtinai ves link geresnių rezultatų.

    Greta minkštųjų priemonių visuomet svarstytas ir karinės jėgos panaudojimas, bet galiausiai amerikiečiai šį variantą visuomet atmesdavo. Priežastis – Šiaurės Korėjos artilerija ir konvencinė karinė jėga, kuri nutaikyta į Pietų Korėją. Beveik neabejojama, kad karas veikiausiai būtų laimėtas, tačiau nuostoliai aukų skaičiumi būtų milžiniški. Juo labiau, kad sunaikinti branduolinę Šiaurės Korėjos programą nebūtų lengva – ji vystoma įslaptintose, dažnai gerai apsaugotuose vietose (pvz., kalnuose), tad net ir sunaikinus beveik visas branduolines galvutes kiltų pernelyg didelė rizika dalies nepastebėti.

    KODĖL TAI TAPO YPAČ AKTUALU ŠIANDIEN?

    Nors Šiaurės Korėjos branduolinės grėsmės problema yra aktuali jau kelis dešimtmečius, Donaldui Trumpui tapus JAV prezidentu problema dar paaštrėjo. To priežastis – Šiaurės Korėja artėja prie tokio balistinių raketų išvystymo lygmens, kuris leistų branduolinį ginklą panaudoti prieš JAV.

    Manoma, kad dabar Šiaurės Korėja turi raketų, galinčių nešti branduolinį ginklą apie 3 tūkst. kilometrų, bet intensyviai vystoma ginkluotė leistų pasiekti taikinį už 8–11 tūkst. kilometrų. Kitaip tariant, iki šiol Šiaurės Korėja neturi galimybių panaudoti turimą branduolinį ginklą prieš amerikiečius, nes šie paprasčiausiai yra per toli, tačiau netrukus balistinės raketos, į kurias investuojamos milžiniškos sumos, veikiausiai galės tą padaryti.

    Nenuostabu, kad sociologinės apklausos JAV rodo, jog didžiausia grėsme nacionaliniam saugumui tebėra laikoma Islamo valstybė, tačiau Šiaurės Korėja yra tvirtai antroje vietoje. Reaguoja ir D. Trumpas – jis pareiškė, kad svarstys visas įmanomas priemones Šiaurės Korėjos grėsmei neutralizuoti. Tarp jų – ir jėgos panaudojimas, todėl šios šalies link buvo simboliškai nusiųsti kariniai JAV laivai.

    Visgi praktikoje karinis dėmuo tebeatrodo pernelyg pavojingas. Todėl D. Trumpas tikisi išnaudoti beužsimezgančią draugystę su Kinija, kurią laiko vienintele valstybe, galinčia daryti spaudimą Šiaurės Korėjai. Tiesa, mainais kiniečiai gali norėti palankesnių prekybos sąlygų su JAV, bet D. Trumpui, pasak jo paties, tai nesudarytų problemų, nes Šiaurės Korėja yra prioritetas.

    Tiesa, JAV prezidentas neatmeta ir kitokių, mažiau tradicinių priemonių – pavyzdžiui, jis užsiminė, kad „pasitaikius tinkamoms aplinkybėms“ neatmestų galimybės pats susitikti su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu. Niekada istorijoje Amerikos lyderis nėra matęsis akis į akį su šios valstybės vadovu, tad toks siūlymas yra kontroversiškas bei sunkiai įgyvendinamas. Visgi net ir tokios mintys grėsmės akivaizdoje nebeatrodo neįmanomos. ■

  • ATGAL
    Energetikos posūkiai Vokietijoje ir Lietuvoje: lenktynės su laiku
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.