Siekiamybė – moderni ekonomika | Apžvalga

Įžvalgos

  • Siekiamybė - moderni ekonomika

  • Data: 2013-07-04
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Liudvigas Erhardas en.wikipedia.org nuotrauka

    Kaip ir kiekvienais metais ekspertai lygina didžiausių ir pačių stipriausių pasaulio šalių ir bendrijų ekonomikos rezultatus ir piešia ateities gaires. Pačiomis svarbiausiomis yra laikomos Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos ir Japonijos ekonomikos. Nors nevertėtų pamiršti ir vis dar potencialiomis laikomų Azijos ar Pietų Amerikos valstybių. Visgi šių šalių augimas neretai tiesiogiai priklauso nuo  ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių vykdomos tarpvalstybinės ekonomikos ir investicinės politikos. O kur dar privatūs investuotojai, kurie dažniausiai ir yra iš JAV, Japonijos ar Europos Sąjungos.

    Ekonominis karas

    2012 metai pasaulinei ekonomikai buvo įsimintini, nes būtent tuomet JAV industrinių prekių gamyba po ilgesnės pertraukos aplenkė Europos Sąjungos pramonę. Japonijos pramonė iki 2011 metų rodžiusi stabiliai geresnius rezultatus negu JAV, po Fukušimos atominės katastrofos prarado turimas pozicijas. Ir nors dabar šalis intensyviai vejasi pagrindines savo varžoves, jau dabar yra aišku, kad nei JAV, nei Europos Sąjunga taip lengvai neatiduos po Japonijos atominės nelaimės iškovotų pozicijų rinkose. Tačiau 2012 metai buvo įsimintini ir dėl prasidėjusio atviro finansinio karo tarp JAV ir Europos Sąjungos. Iki šiol buvo galima tik nutuokti, kad šios dvi ekonominės žaidėjos varžosi aukštųjų technologijų ir pramonės srityse. Bet po tai, kai amerikietiška reitingų agentūra Standard & Poor´s nuvertino vieną iš pagrindinių euro zonos gelbėjimo fondų EFSF, tapo aišku, kad ekonominis karas tarp JAV ir Europos Sąjungos įgavo dar neregėtą pagreitį. Taip jau yra, kad europinis EFSF fondas, iki tol turėjęs geriausius įvertinimus (AAA), smuktelėjo vienu laipteliu žemiau (AA+). Standard & Poor´s reitingų agentūra tokį savo poelgį paaiškino tuo, kad itin suprastėjo prancūziškų ir austriškų kreditų patikimumas. O tai reiškia, kad tiek Prancūzija, tiek Austrija, norėdamos gauti skolintų lėšų, savo skolintojams turės pasiūlyti geresnes sąlygas ir aukštesnes palūkanų normas. Finansų rinkos į tokį įvykį sureagavo itin operatyviai – Austrija ir Prancūzija jau nebepriklauso šalių kategorijai su pačiu geriausiu bei patikimiausiu skolų grąžinimo ženklu. Nuo šiol Europos Sąjungoje yra vos keturios šalys, kurios gali pasigirti itin dideliu paskolų grąžinimo patikimumu, tai – Vokietija, Suomija, Liuksemburgas ir Olandija. Kad tokia padėtis finansų rinkoje negali tęstis toliau, įrodo jau faktas, kad JAV jau aplenkė Europos Sąjungą pagal industrinės gamybos mastą. Ir nors susilpnėjęs Europos Sąjungos finansinis pajėgumas nėra vienintelis veiksnys, leidžiantis JAV įsitvirtinti pirmoje vietoje, bet tai yra iššūkis visai Europos Sąjungai. Šiuo metu Europos Komisija yra pateikusi du būdus esamai situacijai spręsti. Pirmuoju atveju turėtų būti gerokai sumažinamas vadinamųjų gelbėjimo paketų skaičius. Pagrindinė priežastis yra ta, kad šie gelbėjimo paketai suteikia tik vienkartinę ir trumpalaikę pagalbą ekonominės krizės nualintai šaliai. Visgi kredito gavėjos dažnais atvejais neįstengia įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir neretai yra prailginami skolos grąžinimo terminai arba net keičiamos sutarties sąlygos. Kitas siūlomas būdas yra didesnis euro šalių garantijų pagalbos fondams suteikimas. Tokiu būdu būtų stiprinama pati fondų struktūra. Visgi nepriklausomai nuo to, kokį kelią pasirinks Europos Sąjunga, yra aišku, kad reitingų agentūros ir toliau išlieka efektyviu instrumentu, kovojant dėl vietos po ekonomine/finansine saule. Amerikiečių reitingų agentūros ir toliau nustato, kas yra patikimas partneris kredito suteikimui ir kiek jis turės sumokėti už suteiktą finansinę injekciją. Prastas tokių agentūrų įvertinimas reiškia, kad šalims kreditai bus brangesni, tai savo ruožtu didina palūkanų normas ir/arba mažina paties kredito dydį. Taigi kas gali paneigti, kad visa Europos Sąjungos ekonomika vis labiau priklauso nuo suteikiamų kreditų, o šie nuo reitingų agentūrų malonės?

    Ekonominis stebuklas Europos Sąjungai

    Ekonomikos stebuklas arba kitaip Maršalo planas jau buvo kartą įvykęs Europoje. Istorija turi vieną labai keistą savybę – ji mėgsta kartotis. Ir nors dabartinė Europos Sąjunga yra daugialypis skirtingų pagal dydį ir galią šalių darinys, tačiau ekonominiame kare yra stengiamasi priversti Europą kalbėti vienu balsu ir vykdyti bendrą politiką. Visgi nevertėtų kiekvienos Europos Sąjungos šalies įtraukti po bendru vardikliu ir teigti, kad visos jos turi panašią ekonomikos įtaką. Šiuo metu yra akivaizdu, kad ekonomiškai stipriausia šalis Europos Sąjungoje yra Vokietija. Šalis, kuri pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą, tačiau anksčiau minėto Maršalo plano dėka sugebėjo atsistoti ant tvirtų ekonominių kojų ir netgi primesti savo ekonominę politiką visai Europai. Tad kokią ekonominę politiką vykdė arba tebevykdo Vokietija, kad po visa per karą sunaikinta pramonė sugebėjo pakilti kaip feniksas iš pelenų? Vokietijos ekonomikos ekspertas Liudvigas Erhardas dar 1945 metai suprato, kad Federacinei Vokietijai reikės skubių ir aiškių ekonominių permainų, nes antraip grės sąjungininkų ketinimai paversti šalį žemės ūkio ir vidutinės pramonės šalimi. Taigi ekonomikos stebuklo tėvas, kuris net keturiolika metų buvo Federacinės Vokietijos ūkio ministru, o vėliau ir antruoju kancleriu, užsibrėžė labai aiškius tikslus – visais įmanomais būdais stiprinti pramonę, investuoti į naujas technologijas ir inovacijas, bei modernizuoti šalį. Toks planas pasiteisino su kaupu – pamažu Federacinė Vokietija tapo viena iš svarbiausių JAV verslo partnerių, nes dėl savo tuo metu pigios darbo jėgos, itin žemo vokiškos markės valiutos kurso dolerio atžvilgiu ir aukštos prekių kokybės vis didino savo eksporto masto į JAV. Federacinėje Vokietijoje pagamintos industrinės prekės tapo itin paklausios ne vien JAV, bet ir kitose pasaulio rinkose. Situacija pačioje Federacinėje Vokietijoje žymiai pagerėjo – nedarbo lygis siekė vos du procentus, iš Demokratinės į Federacinę Vokietiją pradėjo bėgti mokslininkai, akademikai, įvairių rūšių specialistai, bei paprasti piliečiai. Šaliai netgi prireikė importuoti vadinamuosius darbininkus-svečius iš kitų valstybių, kad būtų patenkinami visi Federacinės Vokietijos pramonės užsakymai. Gyventojų realios pajamos padidėjo net iki 20 procentų, o šalis sugebėjo ne tik atlyginti per karą padarytus nuostolius, bet ir anksčiau laiko kartu su palūkanomis padengti gautus tarpvalstybinius kreditus. Federacinės Vokietijos markės kursas net kelis kartus buvo didinamas, kol tapo viena iš stipriausių valiutų Europoje. Šalies biudžetas tapo ne tik teigiamas, bet ir buvo sugebėta sukaupti nemažai aukso atsargų, kurios ir iki šiol yra laikomos Vokietijos federaliniame banke.

    Nauja/ sena ekonominė politika

    Nors karas Vokietijoje seniai baigėsi, tačiau dabartinė ekonominė situacija Europos Sąjungoje taip pat nėra viena iš geriausių – nedarbo lygis vis didėja, šalių įsiskolinimai muša vis naujus rekordus ir vis dažniau ypač pietinėms Europos Sąjungos valstybėms prireikia papildomos finansinės injekcijos. Bet Vokietijos ekonomika netgi ir tokiomis sunkiomis sąlygomis sugeba augti arba, kaip patys vokiečiai sako, vis rodo teigiamus juodus balansinius skaičius. Tokios tvarios vokiškos ekonomikos paslaptis yra investicijos į inovatyvias ir modernias technologijas, taip pat didžiulis dėmesys šalies pramonei. Jeigu šiandien pažvelgtume į dabartinės Vokietijos ūkio ministerijos pagrindines veiklos gaires, pamatytume, kad kaip ir prieš 65 metus, taip ir dabar pramonės modernizavimas, naujos technologijos ir inovatyvių produktų kūrimas yra šios šalies nuolatinis tikslas ir uždavinys. Be abejo, skiriasi laikotarpių supratimas, kas yra naujos technologijos ar inovatyvūs produktai, bet tai leidžia Vokietijai išlikti eksporto lydere Europoje ir visame pasaulyje. Įdomu tai, kad Vokietija siekia, kad ne tik stambios šalies kompanijos naudotų pažangiausias technologijas ir gamintų inovatyvius produktus, bet ir mažosios bei vidutinės įmonės savo veikla prisidėtų prie tautos modernėjimo. Šiuo metu Vokietijos ūkio ministerijoje veikianti verslo skatinimo programa ZIM būtent ir yra skirta inovatyviam verslui remti. Tačiau tokioje verslo skatinimo programoje gali dalyvauti ir užsienio kompanijos iš Europos Sąjungos, kurios bendradarbiaudamos su Vokietijos įmonėmis kurtų naujas ir inovatyvias technologijas ar produktus. Verta atkreipti dėmesį, kad paramos dydis, esant perspektyviai idėjai, gali netgi viršyti metinį vidutinio verslo biudžetą. Taigi tai yra puiki galimybė verslui ne tik sukurti kažką inovatyvaus, gauti finansinę paramą, bet ir dar labiau sustiprinti savo kaip inovatyvios ir eksportuojančios Europos Sąjungos narės pozicijas.

    Lietuvoje neatrastas potencialas

    Kovoti su Vakarų Europos pramonės valstybėmis yra nepaprastai sunku. Yra akivaizdu, kad nukonkuruoti oponentą, kuris daugelį metų dirba savo srityje, nuolat tobulinasi, naudoja pažangiausias technologijas ir turi sukaupęs milžinišką patirtį, yra beveik neįmanoma. Bet Lietuva taip pat turi kuo didžiuotis. Bene didžiausias mūsų valstybės turtas yra žmogiškieji ištekliai. Tai per didžiausią lyderystės forumą Rytų Europoje „Forum One“, kuris vyko Kaune, akcentavo vienas iš turtingiausių Lietuvos verslininkų, mobiliųjų aplikacijų bendrovės GetJar įkūrėjas Ilja Laursas. Jis savo kalboje minėjo, kad lietuviai yra imlūs naujovėms, naudojasi naujausiomis programomis bei netgi pajuokavo, kad lietuviai – hakerių tauta. Ir iš tiesų, remiantis Vokietijos pavyzdžiu, Lietuva turėtų investuoti į inovacijas ir naujus produktus. O naujų idėjų generavimas turėtų būti skatinamas ir remiamas. Lietuva turi gabių ir inovatoriškų žmonių, kurie žino, kaip sukurti naujus produktus. Pavyzdžiui, prieš keletą metų du jauni verslininkai iš Lietuvos turėjo idėją sukurti mobiliųjų telefonų programėlę, kuria būtų galima nusipirkti paskutinės minutes bilietus į renginius. Šiandien šie žmonės džiaugiasi privačių užsienio investuotojų pinigais, atidaro naują biurą Niujorke, plečiasi ir kurią savo naują produktą. Ekonomikos ekspertai teigia, kad turint sėkmingą idėją naujausių technologijų srityje, galima pasiekti milijardines pajamas. Bet tai tik vienas lietuviškas pavyzdys, kaip nauja idėja ar inovatyvus produktas gali sukurti milžinišką pridedamąją vertę. Dabar nesunku nuspėti, kokias didžiules įplaukas į valstybės biudžetą galėjo turėti Lietuva, jei laiku būtų pastebėjusi ir parėmusi tokius ir panašius projektus. Vyriausybė turi gerinti verslo aplinką Lietuvoje, diegti vakarietiškus standartus, aktyviai remti mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir sudaryti visas galimybes verslininkams kurti naujas technologijas. Nes tik per modernėjimą ir inovatyvų verslą mes galime pasivyti vakarietiškas valstybes. ■

  • ATGAL
    Europos Liaudies partijos jaunimui rūpi Europos ateitis
    PIRMYN
    "Independence" - tai Nepriklausomybė
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.