Širdyje nešiojantiems Dievą ir tėvynę | Apžvalga

Įžvalgos

  • Širdyje nešiojantiems Dievą ir tėvynę

  • Temos: Įvykiai
    Data: 2012-09-21
    Autorius: Ingrida VĖGELYTĖ

    Baigėsi vasara, o kartu įvairių susibūrimų, susitikimų gamtoje ir sąskrydžių metas. Vieni paskutinių rugpjūčio pirmąjį savaitgalį į savo sąskrydį tradiciškai Lietuvoje renkasi buvę sovietmečio politiniai kaliniai ir tremtiniai, Laisvės kovų dalyviai, patriotiškai ir vertybiškai nusiteikę, motyvuoti, valstybės ir valstybingumo reikalams niekada nebuvę abejingi žmonės. Gal todėl, kad šis Ariogalos sąskrydis būna vienas paskutinių iš politinių partijų ir visuomeninių organizacijų susibūrimų, o gal dėl to, kad į jį buriasi tik politiškai aktyvūs ir motyvuoti, „už politiką“ kažkada represuoti žmonės, jie savo sąskrydį tradiciškai baigia priimdami rezoliucijas ir pareiškimus, kreipimusis ir viešus nuomonės išsakymus apie bendrabūvį Lietuvoje.

    Šventinė eisena (Aido Bumbulio nuotrauka)

    Rugpjūčio 4 d. šventiškai pasipuošusi Ariogala jau dvidešimt antrą kartą sutiko Lietuvos partizanų, politinių kalinių ir tremtinių sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ dalyvius. Vedini Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų orkestro, išsipuošę ešelonų broliai ir sesės žvaliai, darnia kolona, plevėsuojant vėliavoms, traukė į vaizdingąjį Dubysos slėnį. Čia jų laukė scenografės Renatos Lauraitytės tautiniais motyvais puikiai apipavidalinta scena ir net trys renginio vedėjai: Vytautas Kaminskas, aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas.

    „Milžiniška traukinio gyvatė dieną naktį nenuilstama vingiuoja. Tai vartai į skaudžią mūsų  praradimų istoriją, į svetimais kirviais išgenėtą tarpukario kartą, į tai, ko mes nebepakeisime praeityje, bet galime pakeisti savyje dabar – tai  atsakomybė – už save, už šeimą, už kaimą, už protėvių palikimą: kalbą ir šalį“, – tokiais žodžiais, garso fone bėgiais grėsmingai dundant traukiniams, pradėtas 22-asis sąskrydis.

    Grojant šalių himnams, buvo pakeltos Lietuvos ir svečių –latvių ir estų –valstybinės vėliavos. Tylos minute pagerbti kritę už Lietuvos laisvę, negrįžę iš tremties, nukankinti ir nužudyti mūsų tautiečiai – jų broliai ir sesės. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai išnešė gėles prie Kankinių memorialo Ariogalos kapinėse.

    Šv. Mišias  už Tėvynę aukojo J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Jis Šv. Mišiose kalbėjo, kad šiandienės problemos tremtiniams nebaisios, palyginti su tuo, ką jiems teko iškęsti Sibire: „Mūsų tremtiniai patyrė išbandymus, dažnai viršijančius jų žmogiškas jėgas. Daugelis jų atgulė nesvetingoje Sibiro žemėje, bet daugelis ištvėrė pačius sunkiausius išbandymus. Sibiras daugeliui tapo kantrybės, pasiaukojimo, didelės meilės Lietuvai mokykla. Niekas nepadeda tiek pasitarnauti žmogaus dvasiniam augimui, kaip su Dievu išvargtos dienos. Buvę tremtiniai ir šiandien mažiausiai aimanuoja dėl šiandienos bėdų, nes jos atrodo vaikiškos, palyginti su tuo, ką jiems teko iškentėti.“

    Jis paminėjo ir olimpinį aukso medalį laimėjusią, dar kūdikystėje mamos netekusią Rūtą Meilutytę kaip pavyzdį, kad sunkius išbandymus priversti išgyventi žmonės nepalūžta, bet tampa dar stipresni. Tik paprastai žmonėms sunku suprasti Dievo planus, todėl visada reikia tikėti ir pasitikėti Dievu. Paminėdamas jaunąją sportininkę jis tarsi teigė, kad ir tremtiniai tiek daug kentėjo ir dėl to, kad šiandien būtų stiprūs ir ta stiprybe dalytųsi su visa Lietuva.

    Visų Šv.Mišių metu sąskrydžio dalyvių mintis į viršų kėlė jungtinio politinių kalinių ir tremtinių choro, ištikimai atlikusio vieną svarbiausių šventės vaidmenų, dvasingos giesmės. Po Šv. Mišių gausus ištvermingųjų bėgikų būrys tradiciškai atnešė deglą, kuriuo Lietuvos partizanas Vytautas Raibikis uždegė šventės aukurą, simbolizuojantį Amžiną Tautos atmintį.

    Sąskrydį pasveikinęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas Povilas Jakučionis taip pat pasveikino laimingai į Tėvynę sugrįžusius „Misija Sibiras ‘12“ dalyvius.

    Įžiebiama šventės ugnis (Aido Bumbulio nuotrauka)

    „Sveikinu visus, kurie  savo širdyje nešioja Dievą ir Tėvynę. Tokių daug susirinko šiandien čia, gražiame Dubysos slėnyje ties Ariogala. Tokių daug gyvena mūsų mieloje šalyje. Vien dėl tokio žinojimo pasidaro šilta krūtinėje ir šviesiau akyse. Mes, mylintys Lietuvą ne vien tik žodžiais, bet įrodę tai visu savo gyvenimu, kovoję ir kentėję, bet sapnuose visada regėję Laisvės Aušrą, ir dabar privalome tęsti kovą už teisingą ir garbingą, visiems mielą Tėvynę. Tikiu, jog esame vieningi ir todėl stiprūs, galintys dar daug nuveikti visos Tautos labui. Ir viešai rodydami asmeninį pavyzdį patraukti daug kitų žmonių prie kilnių idealų. Mes nenorėjome ir nenorime būti nei aukštesni, nei turtingesni už kitus. Norėjome ir norime tik ramiai gyventi savo Šalyje, savo gimtuosiuose namuose, pagal tėvų papročius, vykdydami Dievo valią. Todėl ir norime kalbėti visų mylinčių Tėvynę vardu“, – tokiais sveikinimo žodžiais į susirinkusiuosius kreipėsi P. Jakučionis.

    Jis taip pat kvietė visus politikus pamiršti barnius, kivirčus ir iš širdies imtis  atkurti teisybę  ir teisingumą: „Žinome, kad teisybę ne visi vienodai supranta. Gal dėl to ir nesiseka. O dėl to, kad teisybės akivaizdžiai trūksta, atsiranda vis naujų „gelbėtojų“ partijų. Gerbiamieji sąskrydžio dalyviai, artėja Seimo rinkimai. Būkime iki galo vieningi ir susikaupę. Nesiblaškykime, ieškodami vis naujų „gelbėtojų“, taip išgelbėsime save ir kitus nuo nuolat besikartojančių suiručių.“

    Politiniams kaliniams ir tremtiniams P. Jakučionis perdavė Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuoširdžiausius sveikinimus. Prezidentė atsiprašė, kad dėl įtemptos darbotvarkės negalėjo šiemet dalyvauti šventėje ir palinkėjo visiems ilgai išbūti aktyviais Lietuvos Respublikos piliečiais.

    Seimo narys Rytas Kupčinskas sąskrydžiui atgabeno Atkuriamojo Seimo pirmininko, europarlamentaro prof. Vytauto Landsbergio sveikinimą. Profesorius sąskrydžio dalyvius pasveikino su tradicine brolystės diena ir kartu išreiškė didelį susirūpinimą dėl mūsų Tėvynės ateities. Jis, kaip ir LPKTS pirmininkas P. Jakučionis, kvietė atsigręžti į jaunimą.

    „Gyvename sunkų pakrikimo metą. Jis panašus į 1940-uosius, kai besipešančios partijos pamiršo apie Lietuvą ir Teisybę, o kai kurie parsidavė ir nubėgo tarnauti svetimam agresoriui. Ir dabar nepatenkintieji marga valdžia įkalbinėjami burnoti prieš Lietuvą. Politikams pasakyčiau – nebūkite tokie kaip Paleckis, Cvirka ir susipainiojusi vargšė Salomėja, kuriuos už virvučių tampė Dekanozovas ir Sniečkus. Juk ir šiandien Sniečkaus nusikaltėlių sąrašas gautų balsų. Geriau balsuoti už klystančius, o ne už parsidavėlius. Jūs buvote, esate ir liksite ištikimi Tėvynei. Padėkite susipainiojusiems. Palaikykite Lietuvos jaunimą, kuris turi idealų ir meilės Tėvynei. Tegu jie drąsiai ateina. Surenkite kitą sąskrydį bendrai kartu su jais. Linkiu Jums ištvermės ir sveikatos“, – tokius palinkėjimus siuntė prof. V. Landsbergis.

    Renginio dalyvius pasveikino ir Šv. Mišiose už Tėvynę dalyvavusi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Kreipdamasi į politinius kalinius, tremtinius ir laisvės kovų dalyvius, Seimo Pirmininkė vadino juos vyresniosios kartos broliais ir sesėmis, kurie tiesė kelius į Lietuvos laisvę.

    „Jūs ir Jūsų tėvai kovojote už Lietuvos laisvę. Vėliau prisidėjome ir mes, jaunesnieji. Ir kartu visi iškovojome laisvę Lietuvai“, – sakė I. Degutienė. Ji pabrėžė, kad tik nuo mūsų visų priklauso, ar tvirtai stovėsime ant kojų ir saugosime sunkiai iškovotą laisvę.

    „Kviečiu Jus visus į bendrą talką. Susitelkime ir pamirškime nuoskaudas. Nes tik nuo mūsų vienybės ir susitelkimo priklauso, kokioje Lietuvoje gyvensime ateityje“, – sakė I. Degutienė.

    Per savo atstovą į Ariogaloje susirinkusius politinius kalinius ir tremtinius kreipėsi taip pat ir Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius: „Už savo pasirinkimą ginti lietuvybę Jums teko skaudžiai sumokėti, tačiau Jūs kaip niekas kitas suvokiate laisvės vertę, esate tie, į kuriuos atsigręžia apie pilietiškumo ir patriotizmo prasmę klausiančios akys.“

    Savo kreipimesi jis pabrėžė, kad šiandien Lietuva ir vėl išgyvena pasirinkimo laikotarpį, kurio metu vyksta kova už Lietuvos ekonomikos laimėjimus, energetinę nepriklausomybę ir teisingumą, ir kvietė telktis.

    „Tačiau esminiai pasirinkimai dėl ateities mums dar priešakyje, nesuklysiu sakydamas, kad šie pasirinkimai mums bus svarbiausi nuo Sąjūdžio laikų. Juos turime pasitikti vieningi ir susitelkę, tik nuo mūsų priklausys, kokią Tėvynę kursime, kokioje gyvensime ir kokias vertybes įtvirtinsime“, – ragino Ministras Pirmininkas.

    Sąskrydį sveikino ir gausus Seimo narių būrys iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime. Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Arvydas Anušauskas ir Agnė Bilotaitė sąskrydžio dalyviams išleido specialius lankstinukus, kuriuose pristatė savo nuveiktus darbus. A. Bilotaitės vadovaujamas jaunųjų konservatorių choras šventės dalyviams atliko dainą „Laisvė“. Ši Seimo narė savo lankstinuke tremtinių vaikus ir vaikaičius kvietė aktyviai įsijungti į jaunųjų konservatorių veiklą.

    Tremtinių ir politinių kalinių sąskrydžio dalyvius sveikino TS-LKD Jaunimo bendruomenės atstovai Agnė Bilotaitė ir Ramūnas Kartenis. Dešinėje - Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis (Rasos Petrauskienės nuotrauka)

    Seimo narys Rimantas Jonas Dagys pasidžiaugė, kad Lietuva tvirtai žengia į priekį, kai kitos Europos šalys vis dar kapstosi krizių liūne, ir dėkojo už palaikymą ir supratimą. Vincė Vaidevutė Margevičienė sveikino visus poeto Vytauto Cinausko eilėmis, žemai lenkėsi tremtiniams už tai, kad saugo šventą atminimą, ir ragino būti visiems kartu. Ji prašė padėti TS-LKD laimėti rinkimuose ir tvirtino, kad politikai žinantys, ką privalo daryti. Arimantas Dumčius ragino nemanyti, kad Seime nieko nedaroma politinių kalinių ir tremtinių klausimais. Jis tvirtino, kad čia yra ginamos šių žmonių teisės, saugoma istorinė atmintis, o reikalui esant, tremtinių labui net pasipykstama su Vyriausybe. Vilija Aleknaitė-Abramikienė džiaugėsi, kad kasmet sąskrydyje gali pasisemti jaunystės, nes čia kasmet suvažiuoja pačios gyvybingiausios tautos sielos. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sakė, kad sąskrydyje kaip visada tvyro gera nuotaika, šviesūs veidai. Jis ragino puoselėti istorinę atmintį ir perduoti ją jaunesnėms kartoms. Egidijus Vareikis tvirtino, kad planuojama atominė gamins ne tik elektrą, bet ir laisvę. Julius Dautartas, kaip tikras meno žmogus, dėkojo choristams. Kazimieras Kuzminskas, artėjant rinkimams, ragino nežaisti Lietuva, o balsuoti pagal sąžinę, eiti po viena vėliava ir remti konservatorius ir krikščionis demokratus. Jonas Šimėnas ir Paulius Saudargas pranešė išvykstantys į misiją: netoli Kraslago, Rešotuose įamžinti buvusio Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio atminimą.Vitas Matuzas dėkojo, kad jo vaikai ir penki anūkai gali gyventi laisvoje Lietuvoje. Petras Luomanas iš Panevėžio sąskrydžiui atvežė linkėjimus nuo 89 metų Rešotuose kalėjusio politinio kalinio Juozo Karsokos, kuriam atvykti į Ariogalą nebeleidžia jėgos. Seimo narys sakė, kad tiek, kiek turėsime meilės širdyje Lietuvai, tiek turėsime ir stiprią Lietuvą. Taip pat ragino ne tik likti stipriems savo dvasia, bet ir uždegti kitus. Saulius Pečeliūnas priminė, kad dešinieji Lietuvos valdžioje buvo tris kartus: pirmąjį atkūrė valstybę, antrą kartą atkūrė sugriautus bankus, trečią kartą gavę šansą – veda Lietuvą į energetinę nepriklausomybę. Na, o žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius dėkojo sąskrydžio dalyviams, kad jų dėka šiandien gyvas Lietuvos kaimas.

    Sąskrydyje buvo priimtos penkios rezoliucijos ir pareiškimai, atspindintys politinių kalinių ir tremtinių požiūrį į dabartines esmingiausias šalies gyvenimo problemas. Mažiausiai du pareiškimai „Dėl Juozo Brazaičio veiklos šmeižimo“ ir „Dėl istorinės atminties saugojimo ir puoselėjimo“ buvo skirti iš dalies tai pačiai problemai: šalyje trūksta bendro bendros istorijos ir tautos bei valstybės praeities suvokimo, kuris turėtų tarnauti konsoliduojant tautą. Rezoliucijoje „Dėl okupacijos žalos atlyginimo“ sąskrydžio dalyviai sveikino Vyriausybės mėginimą dar kartą suaktyvinti sovietinės okupacijos žalos atlyginimo išieškojimą iš Rusijos. Vyriausybės prašoma derybose su Rusijos Federacija pirmiausia kelti klausimą dėl atlyginimo politiniams kaliniams ir tremtiniams už priverstinį darbą sovietiniuose konclageriuose ir tremtyje atšiauriausio klimato tolimiausiose, iki tol neapgyvendintose arba mažai apgyvendintose ir kitose buvusios SSRS (dabar Rusijos Federacijos) teritorijose. Mat dauguma politinių kalinių ir tremtinių, pretenduojančių į tokias išmokas, yra daugiau kaip 80 metų amžiaus, silpnos sveikatos; kasmet apie pusę tūkstančio jų jau iškeliauja Anapilin. Todėl pirmiausia reikia spręsti nors paskutinių jų gyvenimo metų sveikatos ir buities problemų klausimus.

    Ariogalos sąskrydžio dalyviai kitame dokumente „Dėl reformų tęstinumo“ konkrečiai pasisakė esantys susirūpinę, kad dabartinei šalį valdančiai koalicijai vis dar nepavyksta iki galo baigti būtinai reikalingų sisteminių svarbiausių šalies gyvenimo sričių reformų.

    „Teisėsaugos, socialinės apsaugos, sveikatos ir švietimo sisteminės reformos yra seniai pribrendusios ir būtinos, jei norime galutinai įveikti sovietinį palikimą institucijose ir dalies žmonių sąmonėje, svarbiausiose gyvenimo ir veiklos srityse. Tai kelias nuolatiniam šalies saugumo stiprinimui iri visos visuomenės gerovės kėlimui“, – rašoma rezoliucijoje, kurioje raginami Seimas ir Vyriausybė energingiau vykdyti pradėtas, įpusėtas ir baigiamas energetikos sektoriaus ir socialinės apsaugos reformas, taip pat įtvirtinti švietimo ir sveikatos apsaugos reformas, kad ateityje nebūtų lengva jų iškraipyti ar nepagrįstai pasukti visuomenės raidai žalinga kryptimi. Sąskrydžio dalyviai pakartotinai paragino Prezidentę ir teisingumo ministrą energingiau vykdyti teisėsaugos ir teismų sistemines reformas, greičiau įteisinti teismų tarėjų instituciją.

    Tačiau didžiausio dėmesio viešojoje erdvėje susilaukė pareiškimas „Dėl politinės padėties rinkimams artėjant“, kuriame, be kita ko, buvo pareikšta, kad sąskrydžio dalyviams didelį susirūpinimą kelia naujai susikūrusių ir vis dar skubotai besikuriančių prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių partijų ir apsimetėliškų visuomeninių judėjimų gausa.

    „Tokios partijos ir visuomeniniai judėjimai, kaip A. Paleckio „Frontas“, K. Prunskienės „Lietuvos liaudies partija“, K. Brazauskienės „Demokratinė darbo ir vienybės partija“, V. Romanovo „Lietuvos žmonių partija“, V. Žiemelio „Krikščionių partija“ ir visai „šviežios“ N. Venskienės, D. Kuolio ar žurnalisto E. Balsio ir kitos, dažnai neturinčios nei rimtesnių programų, nei pakankamai konsoliduotų komandų, kad galėtų dalyvauti šalies valdyme, bet urmu besiveržiančios į rinkimus, tik kelia sumaištį žmonių galvose. Jau turime karčią A. Valinsko „prisikėlėlių“ ir kitų politikos avantiūristų, atsitiktinai, bet, deja, sėkmingai pabandžiusių įšokti į pravažiuojantį politikos traukinį, patirtį. „Prisikėlėliai“ skelbėsi prikelsią Lietuvą, bet tik šoko ir dainavo, juokino publiką, kol patys sugriuvo ir sukėlę politinę krizę vos nesugriovė valdančiosios koalicijos“, – rašoma minimame pareiškime.

    Šiais metais žiniasklaida 22-ajam tremtinių, politinių kalinių, Lietuvos partizanų ir laisvės kovotojų sąskrydžiui parodė nemažą dėmesį, tačiau labiausiai komentatorius ir politinius oponentus sujaudino būtent šis pareiškimas, kuriame galiausiai tvirtinama, kad ateinančiuose rinkimuose pasitikėti labiausiai verta TS-LKD partija. Skaitant kai kurias publikacijas teko stebėtis, kad žurnalistai taip prastai išmano dar visai neseną Lietuvos politikos  eigą.

    Daugelyje publikacijų, šiltai atsiliepiančių apie tremtinius, tarsi stebimasi, kad sąskrydyje daug dėmesio buvo parodyta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai. Pavyzdžiui, Defi.lt lyg su nuostaba pabrėžė, kad sąskrydyje buvo dalijamos „Tėvynės sąjungos žinios“. O Vidmantas Valiušaitis „Lietuvos žiniose“ tvirtino, kad politiniai kaliniai ir tremtiniai esą yra „valstybininkų“ tarnyboje, o šiaip jų vaidmuo politikoje tėra „kuklus“.

    Čia reikėtų priminti kelis nesenus faktus, kurie kai kuriems žiniasklaidininkams gal ir atrodo mažareikšmiai, bet kai kuriuos jų įsivaizdavimus verčia niekais.

    Ariogalos sąskrydžio pagrindinė iniciatorė yra viena aktyviausių organizacijų – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS), dar visai neseniai buvusi savarankiška gausiausia politinė partija, vienijusi 46 tūkst. narių ir turėjusi 63 skyrius visoje Lietuvoje. 1992–1996 metų Seimo kadencijoje politiniai kaliniai ir tremtiniai Seime turėjo savo frakciją ir dirbo savarankiškai. Vėliau, šalyje valdžią perėmus kairiesiems, dešiniosios politinės jėgos pradėjo telktis , kad bendrai įgyvendintų savo tikslus. Jau 2000 metais LPKTS į Seimo rinkimus ėjo bendrame sąraše su Tėvynės Sąjunga. 2004 m. LPKTS savo suvažiavime nutarė žengti dar vieną žingsnį: ruošiantis 2004 m. Seimo rinkimams susijungti su konservatoriais. Tai buvo padaryta 2004 m. vasario mėnesį jungtiniame LPKTS ir Tėvynės sąjungos (TS) suvažiavime. Po suvažiavimo įvyko dar vienas steigiamasis suvažiavimas, kurio metu  vietoj buvusios politinės organizacijos LPKTS įkurta ir visuomeninė tokio paties pavadinimo organizacija.

    Jungtinėje TS partijoje atsirado Politinių kalinių ir tremtinių frakcija. Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai 2004 m. rudenį kartu su konservatoriais jungtinės partijos sąrašuose kandidatavo į Seimą ir gavo ne vieną mandatą. Taigi LPKTS savo politinę veiklą oficialiai susiejo su vertybiškai gimininga TS (vėliau susijungusia su Lietuvos krikščionimis demokratais į jungtinę TS-LKD partiją) ir iki šiol kartu dirba. Būtų teisinga, jei V. Valiušaitis ir kiti, užuot  menkinę politinių kalinių ir tremtinių politinę veiklą, pasigilintų, ką TS Politinių kalinių ir tremtinių frakcija per dvi kadencijas nuveikė Seime, kas iškovota ir kas pasiekta. Bet tokiai žurnalistinei įžvalgai arba trūksta noro ir intelektinių jėgų, arba tai nedaroma specialiai.

    Sąskrydžio panorama (Aido Bumbulio nuotrauka)

  • ATGAL
    Kodėl referendume aš pritarsiu naujos atominės elektrinės statybai
    PIRMYN
    Laisvė atgyja Balandiškyje
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.