Sirija toliau tampo liūtą už ūsų… | Apžvalga

Įžvalgos

  • Sirija toliau tampo liūtą už ūsų...

  • Temos: Politika
    Data: 2012-07-17
    Autorius: Česlovas IŠKAUSKAS

    Turkijos kariai, patruliuojantys prie Turkijos-Sirijos sienos Reyhanli mieste, Hatay provincijoje, Pietų Turkijoje (liepos 4 d.)(Reuters/Osman Orsal/Scanpix nuotrauka)

    Negana to, kad jau 16 mėnesių Sirijoje vyksta tikras pilietinis karas, Damaskas birželio pabaigoje dar įpylė alyvos į ugnį. 22-os dienos rytą Turkijos žvalgybinis lėktuvas RF-4E (naikintuvo F-4 modifikacija) pažeidė Sirijos oro erdvę, Damasko teigimu, jis kirto valstybinę sieną ir priešlėktuvinės gynybos buvo numuštas. Nuolaužos nukrito į 1300 m gylį už 10 km nuo Sirijos pakrantės. Du lakūnai dingo be žinios.

    Pasipylė abipusiai kaltinimai. Ankara teigė, kad lėktuvas buvo numuštas virš tarptautinių vandenų, bet paskui premjeras Tayyipas Erdoganas pripažino, kad vis dėlto trumpam buvo įsiveržta į Sirijos oro erdvę, bet Damaskas dėlto „net minimaliai nė karto neperspėjo“. Gi sirai teigia, kad lėktuvas numuštas virš jų teritorinių vandenų, ir tai esą buvo turkų mėginimas žvalgyti Sirijos priešlėktuvinės gynybos sistemą ir jos efektyvumą. Italų „Corriere della Sera“ rašo, kad šią sistemą Sirijai kūrė Rusija, kartu 2011 m. pastačiusi dvi radijo lokacines stotis prie Damasko ir Kesabos.

    Reikalaudama atpildo Ankara ėmė kaitinti atmosferą, tvirtindama, kad tokie incidentai yra atvira grėsmė Turkijos saugumui ir taikai regione. Premjeras T. Erdoganas radijui „Svoboda“ pareiškė: „Šiandien Sirijoje viešpatauja prievartos valdžia, žudanti be atrankos savo liaudį – vaikus, senukus, moteris… Bet tegul žino kiekvienas, kad kokia stipri Turkija draugystės ryšiuose, toks rūstus ir jos pyktis. Tegul mūsų šaltakraujiškumas nekelia abejonių, kad mūsų rūstybės reikia bijoti.“ Tarsi švelnindamas savo grasinimus, premjeras pridūrė, kad jo šalis neketina kariauti su Sirija dėl numušto naikintuvo, bet reikalaus atviro atsiprašymo ir kompensacijos už šį barbarišką aktą.

    Įtampa didėjo, ir Turkija, kaip birželio 28-ąją pranešė Reuters, pasienyje su Sirija pradėjo telkti savo kariuomenę, pirmiausiai – priešlėktuvinės gynybos pajėgas. Ypač jų daug Chatajaus provincijoje.

    Incidentas gal ir nebūtų įgavęs tokios plėtotės, jeigu Turkija nebūtų NATO narė. Ankara iš karto nusiuntė kreipimąsi JT Saugumo Tarybai, pareikalavo skubaus NATO tarybos posėdžio. 28-uonių Aljanso šalių atstovai skubiai susirinko Briuselyje, nes 4-asis NATO chartijos straipsnis duoda teisę bet kuriai bloko narei reikalauti neatidėliotinų konsultacijų, jeigu šaliai iškilo grėsmė. Šis straipsnis Aljanso istorijoje „suveikė“ tik antrą kartą. Tikimasi, kad 5-ojo chartijos straipsnio, nurodančio ginti NATO narę, jei ją užpuola trečioji šalis, panaudoti neteks.

    27-nių ES šalių užsienio reikalų ministrai taip pat suvažiavo į Briuselį, o valstybių vadovai Turkijos ir Sirijos konfliktą svarstė Bendrijos sesijoje birželio 28–29 d. Po diskusijų dėl euro zonos likimo tai buvo kone svarbiausias svarstymų klausimas. ES pritarė Liuksemburge ministrų priimtam sprendimui jau šešioliktą kartą nuo pilietinio karo Sirijoje pradžios stiprinamoms sankcijoms Bašaro Asado režimui. Dabar embargo „juodajame sąraše“ yra daugiau kaip 120 Sirijos oficialių asmenų ir 50 įmonių bei administracinių institucijų. Taip pat išplėsti ginklų tiekimo Damaskui apribojimai.

    Beje, nuo to nukentės Rusija. Tiesa, reaguodama į tarptautinės visuomenės spaudimą Sirijai, kaip teigė laikraštis „Vedomosti“, Maskva pristabdė priešlėktuvinės gynybos raketų S-300 tiekimą Damaskui. Šio kontrakto vertė – apie 100 mln. dolerių. Anksčiau ji taip pasielgė su Iranu. JAV leidžiamas „Bloomberg Businessweek“ rašė, kad esą trys diplomatai iš Jungtinių Tautų tvirtinę, jog Rusija pritarė detalizuotam „Kelio žemėlapiui“, kuris taip pat numato galimybę pakeisti B. Asado režimą, o patį nesutramdomą prezidentą nuversti. Tai reiškia, pažymi leidinys, kad Damaskas praranda savo geriausią sąjungininkę Maskvą.

    Tai diplomatiniuose sluoksniuose patvirtinta ir rengiant tarptautinę konferenciją Sirijos klausimu, kuri įvyko Ženevoje birželio 30-ąją. Joje buvo svarstyta, kaip įtikinti režimo vadovą pasitraukti iš savo posto ir paruošti dirvą demokratiniams rinkimams. Tarptautinė visuomenė negali likti abejinga, kad per šiuos beveik pusantrų pilietinio karo Sirijoje metų šalyje žuvo daugiau kaip 10 tūkstančių žmonių.

    Juo labiau kad B.Asadas ir toliau galanda nagus, sukeldamas pavojų visam regionui. Turkų lėktuvo sunaikinimas – beprecedentis tokio įžūlumo faktas.

    Lietuva – pareiginga ir uoli Aljanso narė – atidžiai stebi incidento pasekmes ir situaciją šiaip jau komplikuotame Artimųjų Rytų regione. Palyginti švelni NATO ir ES reakcija į Sirijos veiksmus gali sukelti naują abejonių bangą, kad Aljansas nesiryš apginti ir mūsų krašto, jeigu jam kiltų agresijos grėsmė. Žinoma, tai nereiškia, kad Vakarai turi beatodairiškai užpilti B. Asado režimą rūstybės ugnimi. Diplomatinių priemonių ir ekonominio spaudimo derinimas – štai tas mišinys, kuris gali bent apmalšinti naują įtampos židinį šiame sudėtingame Viduržemio jūros regione.

  • ATGAL
    Rusija - putinokratija ar klanų autoritarizmas?
    PIRMYN
    Ar sutarimas nugalės interesus?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.