Skaičių vasara | Apžvalga

Asmenraščiai

  • Skaičių vasara

  • Data: 2012-05-15

    Dėžutė vasaros laiškams. Martynos Žilionytės nuotrauka

    Yra toks nelietuviškos kilmės, bet mūsuose dėl minties taiklumo ir genialaus paprastumo labai prigijęs priežodis apie viščiukus, kurie skaičiuojami rudenį. Pavasarinis polėkis, vasaros idėjos ir svajonės – viskas rudenį įgauna savąją vertę. Arba neįgauna… Čia jau kaip pasiseka.

                Mokslo metų pradžia primena apie verčių sistemas, pažymių knygeles ir, rodos, amžiną klausimą – kokią šiam ar kitam uždaviniui spręsti turėsime taikyti formulę.

    Žinoma, sunkiau, kai formules reikia kurti patiems. Su tokia matematika nuolat susiduria politikai. Patiems reikia sugalvoti teorijas, patiems jas taikyti, o tauta parašo pažymius. Ir ne istorija politikų pirmasis vertintojas, o liaudis, t. y. rinkėjai. Todėl galima guostis bent jau tuo, kad istorija turi savąją apskaitos sistemą. Istorija atitrūkusi nuo realybės, nes Seimo sesijos pradžia jai – dar ne ruduo.

    Jei rudenį skaičiuojami viščiukai, tai šią vasarą ypač dažnai buvo skaičiuojami studentai – kiek jų išvažiavo mokytis į užsienį, kiek dar išvažiuos. Teorija apie protų nutekėjimą tapo svarbesnė už tėviškės traukos dėsnius. Ar tik nereikėtų studijų užsienyje skeptikams įsiklausyti į vis dažniau girdimus šūksnius: „Eureka!“

                Rugsėjis negailestingas prabėgusiems tokios trumpos, nežinia kaip, nežinia kur dingusios vasaros mėnesiams. Rodos, taip neseniai alpome nuo karščių, o žiū – jau striukes ir megztinius visokius ant pašiurpusių ir nuo vėsumos tirtančių kūnų velkamės. Tik mintys, tos klajūnės, prisiminimų laivais į vasaros pakrantes nuplukdo. Čia įspūdžius, lyg vaško antspaudus ant vasaros laiškų, pralaužę, įninkame skaityti ir skaičiuoti akimirkas, šalis, kurias aplankėm, ir žmones tuos, kurie mums nusišypsojo, – kol ruduo dar ant peties nepadėjo savo darganotos letenos ir nepaprašė duoti ataskaitos – kaip tąsyk prie lentos, mokykloje.

                Per vasarą skaičiavome daug. Šešis šimtus didingus rašėme Žalgiriui. Ir Vytautas Didysis išjojo vėl į Griunvaldą. Tokia galia tad skaičių.

                Štai visą šimtą savo metų ateitininkija suskaičiavusi į jubiliejinį kongresą susikvietė gausybę rugpjūčio alinančios kaitros nepabūgusių ateitininkų ir jiems prijaučiančių bičiulių. Ar skaičius 100 čia svarbiau, ar karštų širdžių entuziazmas? Štai jums lygtis. Gal ne tiek daug joje nežinomųjų.

                Į vasaros apyskaitą turėtume įtraukti ne tik garbingus jubiliejus, keliones ir įgyvendintas idėjas, bet ir įšėlusių stichijų padiktuotą liūdnąją statistiką. Gaisrai ir potvyniai nepaisė koordinačių. Tad norime to ar nenorime, į besikeičiančio klimato bylą įsegtas dar vienas lapas, kuriame tikrai ne vieno nukentėjusiojo skundas. Ir ne dviejų.

                Galiausiai, jei nukamuoti stichijų ir skaičių norėtume pabėgti į mėnulį, gautume įsitikinti, kad ir mėnulyje jau daug kas suskaičiuota. Parduodami sklypai, kuriuos gali matyti tik per teleskopą. Gal kada nors kas nors ten susiręs ir trobą. Šiandieną vis dėlto taip norisi prabangos – dar negalvoti apie visa tai ir būti lyg iš mėnulio kritusiam. Ar ilgai reikėtų kristi? Gal žinote tikslų skaičių?

    „Apžvalga“, 2010 m. liepa–rugpjūtis, nr. 7–8 (11–12) (492–493)

  • ATGAL
    Būti ar atrodyti
    PIRMYN
    Valstybė prie jūros
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.