Skolų odisėja ir stereotipai | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Skolų odisėja ir stereotipai

  • Data: 2012-04-11
    Autorius: Edita Mieldažė

    Studentai eina pro grafiti, nupieštą ant pastato Atėnų centre sienos (kovo 15 d.)

    Šių metų vasario 21 d. euro zonos finansų ministrai po 14 valandų trukusio susitikimo susitarė dėl antrojo 130 mlrd. eurų paskolų paketo Graikijai. Privatūs kreditoriai ir investuotojai sutiko Graikijai nurašyti 53,5 proc. įsiskolinimų. Bet ar to užteks, kad Graikija vėl atsitiestų? Juk daugelis europiečių nebetiki ne tik Graikijos valdžios gera valia, bet ir graikais apskritai. Šis nepatiklumas persismelkęs ne tik tarp paprastų europiečių, bet ir tarp tų, kurie priima politinius sprendimus. Be to, rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje gali kiek pakoreguoti griežtus fiskalinės drausmės planus, kuriais dabar džiaugiamasi. Taigi Graikija ir euro zona rytoj gali būti visai kitokia nei šiandien.

    Žodžių mūšis

    Ne taip jau seniai, t. y. maždaug prieš mėnesį, žiniasklaidoje mirgėjo panašios antraštės kaip šios dvi: „Prancūzija ir Vokietija vėl grūmoja graikams“ ar „Graikijos pastangos netenkina ES lyderių“. Šiuose straipsniuose Vokietijos kanclerė Angela Merkel pabrėžė: „Jei įsipareigojimai nebus įvykdyti, galimybė pervesti paramos pinigus (Graikijai – E. M.) smarkiai sumažės“. Netgi pats Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos jau vasarį vykusiose derybose dėl antrojo paramos paketo prisipažino, kad kelios euro zonos šalys daugiau nebenori matyti jo šalies savo draugijoje: „Euro zonoje yra keletas tokių, kurie mūsų daugiau nebenori. Kai kas žaidžia su ugnimi šalies viduje ir užsienyje.“ Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble savo kolegą E. Venizelos patikino, kad jis „norėtų“ padėti Graikijai, tačiau „nenorėtų mesti pinigų į bedugnę“. Graikijos prezidentas Carolos Papoulias šį palyginimą su bedugne įvertino kaip visos graikų tautos įžeidimą: „Aš neleisiu, kad ponas Schaeuble tyčiotųsi iš mano tautos, kaip graikas aš to nepriimu: kas toks tas ponas Schaeuble, kad tyčiotųsi iš Graikijos?“ Tačiau esant tokiam žodžių mūšiui nėra tokie jau nekalti ir graikai. Vasario viduryje graikai n-ąjį kartą protestavo prieš griežtą valstybės išlaidų mažinimą, tačiau šis protestas nuo kitų skyrėsi tuo, kad buvo sudeginta Vokietijos vėliava. Į šį protestą įsitraukė ir keletas Graikijos laikraščių, palyginusių Vokietijos kanclerę A. Merkel su naciais. Pavyzdžiui, graikų laikraštyje „Demokratija“ A. Merkel buvo pavaizduota su nacistine uniforma kaip Hitlerio statytinė. Ši Graikijos nemeilė Vokietijai turi savo istoriją: 1941–1944 m. nacistinė Vokietija buvo okupavusi Graikiją. Nuo to laiko tarp šių dviejų šalių tarsi juodas katinas būtų perbėgęs, nors po okupacijos Vakarų Vokietija padėjo atkurti Graikijos ekonomiką. Tad nenuostabu, kad „okupanto“ etiketė lipinama ir A. Merkel, kartu su N. Sarkozy diriguojančiai Graikijos gelbėjimo planui. Tačiau stereotipais graikų gelbėjimo odisėjoje yra persmelktos ir kitos Europos šalys.

    Šiaurė vs pietūs

    Suomijos Europos ministras Alexanderis Stubbas, neseniai viešėdamas Briugės universitete (Belgijoje), studentams pripažino, kad Graikijos krizė paveikė suomių, besivadovaujančių gyvenime taisyklėmis, nuomonę apie graikus: „ES labai retai kada išprovokuoja emocinę reakciją tarp suomių, tačiau šis kartas kitoks. Tai ne dėl pinigų, o dėl principų.“ Pasak A. Stubbo, suomiai pakraupę, kad graikai galėjo klastoti finansinius duomenis vien tam, kad įstotų į bendrą valiutos sąjungą, ir tai, pasak jo, buvo viena iš priežasčių, lėmusių euro zonos dabartinę krizę. Panašiai apie graikus galvoja ne tik suomiai. Tarp šiaurės europiečių vyrauja įsivaizdavimas, kad jie yra sunkiai dirbantys ir įstatymų besilaikantys žmonės, gyvenantys pagal savo galimybes. Tuo tarpu pietų europiečiai šiauriečių akimis suvokiami kaip vengiantys darbo, taisykles laužantys švaistūnai, nepaisant to, kad pagal statistiką graikai, palyginti su kolegomis šiauriečiais, dirba ilgiau valandų, tačiau ne taip produktyviai ir konkurencingai. Anot Švedijos parlamento narės Anos Bild, „tokie užslėpti stereotipai ir išankstinis nusistatymas visada egzistavo, ne tik iš šiaurės į pietus, bet ir atvirkščiai“. Dėl tokių ir panašių etikečių kyla rizika rastis naujiems nesantaikos židiniams Europoje. Ioannis Tsoukalas, Graikijos parlamentaras, apie graikų stereotipizavimą taip atsiliepė: „Nepateisinu graikų blogo valdymo, bet ši takoskyra – stereotipai tarp žmonių – mane labai liūdina.“ Daug kas nė neprisimena, kad tos pačios šiaurės šalys prieš porą dešimčių metų pačios turėjo ekonominių problemų. Europos politikos centro ekonomistas Janis Emmanouilidis pažymėjo, jog kandūs retoriniai žaidimai tarp šiaurės ir pietų vyksta dar ir dėl to, kad šiaurės šalys (Vokietija, Suomija, Švedija, Olandija) jaučiasi apsaugotos nuo krizės. Jos dominuoja pozityviame ekonominiame diskurse ir tariasi nesuprantančios prastai besitvarkančių pietų. Tačiau užtenka ekonominės krizės tokioje šiaurei priskiriamoje šalyje kaip Austrija, kad ši Graikijos problemą supratų geriau. Dabartinis Italijos premjeras Mario Monti apie šalių išskyrimą sakė: „Nėra geriečių ar blogiečių Europos Sąjungoje. Mes visi turime jausti atsakomybę dėl to, kas buvo padaryta praeityje, ir svarbiausia, kuriant ateitį.“ Bolonijos universiteto profesorius Erik Jones pažymėjo, kad ES šiaurei, o ypač Vokietijai, reikia tokios Graikijos, kuri norėtų likti pinigų sistemos viduje ir imtis griežtų priemonių prieš tuos, kurie nesilaiko taisyklių. Tačiau kaip tik abiejose barikadų pusėse rinkimai. O jie, kaip žinia, gerus šalių ketinimus ir norus gali pakreipti netikėta linkme.

    Rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje                                                                                                                    

    Graikijoje balandžio viduryje numatyti parlamento rinkimai. Jie svarbūs tiek patiems graikams, tiek ES, tiek finansų fondams, kurie graikus gelbėjo ir vis dar gelbsti iš krizės gniaužtų. Dabartinė socialistų partija, esanti valdžioje nuo 2009 m., žadėjo graikams ekonomines reformas, tačiau susidūrė su labai sunkia šalies padėtimi ir buvo priversta prašyti nepopuliaraus finansinio gelbėjimo paketo iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo, pagal kuriuos Atėnai buvo priversti vykdyti griežtas taupymo priemones. Analitikai, prognozuojantys būsimą daugumą Graikijos parlamente, teigia, kad didžiausi šansai laimėti yra graikų konservatorių partijai „Naujoji demokratija“ su vadovu Anoniu Samaru priešakyje. Šis politikas netgi parašė laišką Europos centrinio banko vadovui Mario Dragi, teigdamas, kad jeigu jo partija laimės rinkimus, tai ji liks įsipareigojusi ir toliau imtis visų reikalingų šalies gelbėjimosi priemonių.

    Kitoje barikadų pusėje – Prancūzija. Joje balandžio 22 d. irgi rinkimai, tik ne parlamento, o prezidento. Dabartiniam Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy, intensyviai su Vokietijos kanclere A. Merkel sprendžiantiems euro zonos problemas, ant kulnų būsimuose prezidento rinkimuose lipa socialistų lyderis Francois Hollandas. Būsimi prezidento rinkimai Prancūzijoje svarbūs Vokietijos kanclerei, kuri per kelerius metus nuo Graikijos krizės pradžios su N. Sarkozy yra sukūrusi neišskiriamą duetą, žurnalistų vadinamą „Merkozy“. Šis ,,Merkozy“ tandemas privertė kitas ES šalis pritarti kur kas griežtesnėms fiskalinės politikos taisyklėms, dėl kurių buvo susitarta šių metų sausio 31 d.

    Nežinia, ar būtų įmanomas naujas konservatorės A. Merkel ir socialisto F. Hollando tandemas, jei šis laimėtų. Tuo labiau kad A. Merkel viešai būsimuose prezidento rinkimuose išsakė palaikanti N. Sarkozy kandidatūrą: „Nicolas Sarkozy parėmė mane per mano rinkimų kampaniją. Dabar mano eilė jam atsilyginti tuo pačiu.“  Vokietijos kanclerė turi ir konkrečių priežasčių nemėgti ir nepalaikyti F. Hollando. Pasirodo, F. Hollandas palaiko A. Merkel kritikuojamą idėją išleisti euroobligacijas tam, kad spręstų euro zonos krizę. Be to, prancūzų socialistas yra nusiteikęs prieš skolinimosi ribų įteisinimą ES šalių konstitucijose bei ES Teisingumo Teismo išaugsiantį vaidmenį sprendžiant šalių narių fiskalines problemas. Interviu vokiečių žurnalui „Spiegel“ F. Hollandas teigė, kad jeigu bus išrinktas, norėtų iš naujo persvarstyti fiskalinės drausmės paktą, nes svarbu, kad biudžeto drausmė būtų tiesiogiai susijusi su augimu: „Kaip mes galime sumažinti deficitą, jeigu nėra augimo?“ Internetiniame naujienų portale www.ladepeche.fr F. Hollandas apie A. Merkel išreikštą palaikymą N. Sarkozy atsiliepė ironiškai: „Nemandagu, kaip ji tai daro. Kiek Nikolas Sarkozy bus dar reikalingas poniai Merkel, priklausys nuo situacijos.“

    Išvados

    Balandžio mėnuo Vokietijai, sprendžiant euro zonos skolų krizę, tikrai gali būti ne itin pavasariškas, tuo labiau kad Prancūzijos rinkimuose F. Hollandas yra favoritas. Tad aišku viena, kad Graikija ir euro zona rytoj gali būti visai kitokia nei šiandien. Iš kitos pusės, daug kas Graikiją kaltina tuo, kad ji neįdeda pakankamai pastangų rasti savo ekonomikos balansą, tačiau, kaip teigia profesorius Erikas Jonesas, „niekas negali paneigti Atėnų pasiryžimo vis daugiau karpyti išlaidas kiekvienoje įmanomoje situacijoje – daugiausia baiminantis to, kad nebūtų išmesti iš pinigų sąjungos“. Pasak E. Joneso, Graikijos valdžia supranta, kad šalis, palikusi euro zoną, išprovokuos bankinės sistemos krizę, infliaciją ir taip sumažins šalies konkurencingumą. Tad naujoji Graikijos valdžia neabejotinai tęs buvusios valdžios pradėtą „išėjimo iš skolų“ programą, tačiau taip pat turės prisitaikyti ir prie pakitusių aplinkybių didžioje Europos šachmatų lentoje. Labai galimas dalykas, kad konfrontuojančios figūros (A. Merkel ir F. Hollandas) sulėtins išėjimo iš skolų krizės sprendimus arba bent jau padarys juos ne tokius griežtus kaip dabar. Bet kuriuo atveju sprendimas turės būti rastas. ■

  • ATGAL
    P. Saudargas: naujoji Konstitucija atitinka daugumos vengrų lūkesčius
    PIRMYN
    Krizę suvaldyti Europa patiki dešiniesiems
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.