Slovėnų krepšinio triumfas ir griūvantys mitai apie sportą | Apžvalga

Sportas

  • Slovėnų krepšinio triumfas ir griūvantys mitai apie sportą

  • Data: 2017-11-20
    Autorius: Jonas Kazimieras Švagžlys

    Rugsėjį pasibaigęs Europos krepšinio čempionatas pateikė ne vieną staigmeną. Grupės varžybose solidžiai žaidusi Lietuvos rinktinė netikėtai pralaimėjo aštuntfinalyje graikams. Paskutinius kelis čempionatus net į aštuntfinalį nesugebėdavusi patekti Rusijos rinktinė aštuntfinalyje lengvai įveikė viena čempionato favoričių laikytą Kroatijos komandą ir turnyre užėmė ketvirtą vietą. Tačiau didžiausia čempionato staigmena – čempione tapusios Slovėnijos triumfas. Ir kartu su juo griūvantys bent trys Lietuvoje ypač gajūs mitai apie sportą.

    Daug žvaigždžių – kuklūs pasiekimai

    Slovėnija visada turėjo nemažai aukšto lygio krepšininkų. Nieko keisto, nes Slovėnija – buvusios Jugoslavijos dalis, o šios šalies krepšinio mokyklos pasiekimai išties įspūdingi. Dar iki skilimo jugoslavai net penkis kartus tapo Europos čempionais, tiek pat kartų – vicečempionais ir tris kartus iškovojo bronzos medalius. Jugoslavijos vyrų krepšinio rinktinė triskart tapo pasaulio krepšinio čempione, o 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalius.

    Skilus Jugoslavijai, naujai susikūrusių valstybių krepšinio rinktinės jau kaip atskiros komandos sėkmingai varžėsi tarptautiniuose turnyruose. 1992 m. Barselonos olimpiadoje sidabrą iškovojo Kroatijos rinktinė, finale nusileidusi pirmąsyk iš 12 NBA žaidėjų sudarytai JAV rinktinei, be vargo nušlavusiai visas varžoves. 1993 m. birželį avarijoje žuvo Kroatijos rinktinės lyderis, vienas geriausių visų laikų Europos krepšininkų Draženas Petrovičius. Bet net ir netekę geriausio savo žaidėjo kroatai iškovojo bronzą po kelių mėnesių Vokietijoje vykusiame Europos čempionate. Tokios pačios spalvos medalius Kroatijos rinktinė laimėjo ir 1994 m. pasaulio bei 1995 m. Europos čempionatuose. Tiesa, vėliau kroatams sekėsi prasčiau ir po 1995 m. jie medalių nebelaimėjo.

    Serbija, kuri tuo metu dar vadinosi Jugoslavija, bet iš esmės atitiko dabartinės Serbijos sienas (po Jugoslavijos žlugimo 1991 m., kai atsiskyrė Slovėnija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina bei Makedonija, vėliau nuo jos atskilo tik Juodkalnija ir Kosovas), į tarptautinę krepšinio areną grįžo kiek vėliau, nes dėl karo jai kelerius metus buvo neleista dalyvauti tarptautiniuose sporto turnyruose. Tačiau serbų krepšininkai pasiekė įspūdingų laimėjimų – triskart tapo Europos čempionais (1995, 1997 ir 2001 m.), dukart – pasaulio čempionais (1998 bei 2002 m.), o Atlantoje serbai tapo olimpiniais vicečempionais. Nors 2003–2008 m. Serbijos krepšiniui buvo sunkūs, vėliau šios šalies krepšininkai ėmė susigrąžinti priblėsusią šlovę. 2009 m. ir šiemet jie tapo Europos vicečempionais, o pernai bei prieš trejus metus – olimpiniais bei pasaulio vicečempionais.

    Slovėnijos krepšininkų pasiekimai kur kas kuklesni. Iki rugsėjį pasibaigusio Europos čempionato slovėnai nebuvo iškovoję medalių nei olimpinėse žaidynėse, nei pasaulio ar Europos čempionatuose. Sėkmingiausias slovėnams buvo Lenkijoje vykęs 2009 m. Europos čempionatas. Solidžiai žaidę slovėnai pateko į turnyro pusfinalį, bet jame po pratęsimo nusileido Serbijos rinktinei, o mažajame finale vos vienu tašku nusileido bronzą iškovojusiems graikams. Apmaudus slovėnams buvo ir 2007 m. Europos čempionatas, kai ketvirtfinalyje ši rinktinė paskutiniame kėlinyje išbarstė dviženklį pranašumą ir, kaip ir po dvejų metų vykusiame mažajame finale, vieno taško persvara nusileido graikams.

    Kuklūs Slovėnijos rinktinės rezultatai toli gražu nereiškia, jog ši šalis iki šių metų stokojo krepšinio talentų. Net 10 slovėnų yra žaidę stipriausioje pasaulio NBA lygoje. Šalies jaunimo rinktinės ne sykį iškovojo medalius Europos čempionatuose. Todėl Slovėnijos rinktinės triumfą vargu ar galima laikyti atsitiktinumu. Veikiau – pagaliau realizuotu šalies potencialu.

    Sudaužyti mitai apie sportą

    Vis dėlto slovėnų pergalė finale prieš Serbiją džiugina ne tik dėl puikaus šios rinktinės žaidimo ir pagaliau realizuoto potencialo. Slovėnijos rinktinės triumfas Europos krepšinio čempionate į šipulius sudaužė bent tris Lietuvoje itin gajus mitus.

    Pirmas mitas – mažos šalys vargiai gali varžytis sporte su didžiosiomis valstybėmis. Šį mitą puikiai paneigė vos 2 mln. gyventojų turinčios Slovėnijos rinktinė, kuri nesunkiai įveikė netgi keliasdešimčia kartų daugiau gyventojų turinčių šalių komandas. Beje, šiųmetinis Slovėnijos krepšininkų auksas – toli gražu ne vienintelis įspūdingas šios Balkanų šalies sportininkų laimėjimas.

    Jau daugelį metų slovėnams puikiai sekasi tiek vasaros, tiek žiemos olimpinėse žaidynėse. Pavyzdžiui, Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse slovėnai iškovojo po vieną aukso ir bronzos bei du sidabro medalius. Bendroje medalių lentelėje Slovėnija užėmė 45-ąją vietą, nors pagal gyventojų skaičių Slovėnija yra tik 144-a valstybė pasaulyje.

    Žiemos olimpiadose slovėnams sekasi ne ką prasčiau. Sočio olimpinėse žaidynėse Slovėnijos delegacija iškovojo po du aukso bei sidabro ir keturis bronzos medalius. Abu aukso medalius Slovėnijai iškovojo kalnų slidininkė Tina Maze. 2010 m. Vankuveryje ji dusyk tapo olimpine vicečempione. Atkreiptinas dėmesys, kad kur kas didesnės buvusios Jugoslavijos valstybės, tokios kaip Serbija ar Bosnija ir Hercegovina, nėra iškovojusios medalio nė vienose žiemos olimpinėse žaidynėse.

    Slovėnijos pavyzdys tik dar kartą įrodo, kad nedidelis gyventojų skaičius nėra kliūtis šalies sportininkams varžytis su kur kas didesnių šalių atstovais. Tad nesėkmių pagrindu laikyti mažą šalies gyventojų skaičių – neteisinga.

    Antras mitas – dėl Lietuvos futbolo nesėkmių kaltas pernelyg didelis krepšinio populiarumas, mat šiai sporto šakai atitenka didžiausias dėmesys bei finansavimas. Šį mitą mielai eskaluoja tiek daugelis futbolo sirgalių, tiek ir patys sportininkai. Tačiau Slovėnija yra vienas iš daugelio pavyzdžių, kad net ir mažoje šalyje gali būti sėkmingai praktikuojamos skirtingos sporto šakos. Nors Slovėnija ir nėra laikoma futbolo supervalstybe, tačiau jos futbolininkų laimėjimai didesni nei Lietuvos. Atrankos į 2018 m. pasaulio futbolo čempionatą F grupėje slovėnai užėmė 4-ą, o lietuviai – 5-ą vietą. Nors į pasaulio pirmenybes nepateko nė vienos iš šių šalių rinktinė, tačiau anksčiau slovėnai dusyk dalyvavo pasaulio futbolo čempionate, o 2000 m. varžėsi Europos pirmenybėse. Pasauliniame futbolo rinktinių reitinge Slovėnija užima 68-ą, o Lietuva – 145-ą vietą.

    Slovėnija – toli gražu ne vienintelis pavyzdys, rodantis, kad ta pati šalis gali sėkmingai varžytis skirtingose sporto šakose. Jos kaimynė Kroatija 1998 m. pasaulio futbolo čempionate iškovojo bronzos medalius. Kaip jau minėta, keleriais metais anksčiau kroatai iškovojo medalius Europos ir pasaulio krepšinio čempionatuose.

    Nors Švedijoje, kaip ir kitose Skandinavijos šalyse, populiariausias yra ledo ritulys bei kitos žiemos sporto šakos, tačiau šios šalies žaidžiamo futbolo lygis taip pat yra solidus. 1958 m. švedai tapo pasaulio futbolo vicečempionais (finale nusileidę Brazilijai su legendiniu Pele), o 1950 bei 1994 m. iškovojo bronzos medalius. 1992 m. Švedija pateko į Europos futbolo čempionato pusfinalį, be to, nuo 2000 m. sugebėjo pereiti atranką ir dalyvauti visose Europos futbolo pirmenybėse.

    Visų šių šalių pavyzdžiai puikiai įrodo, kad vienų sporto šakų populiarumas netrukdo klestėti kitoms sporto šakoms. Netgi nedidelėse valstybėse.

    Trečias mitas – sportas kenkia šalies vystymuisi, užgožia svarbesnes problemas, iškreipia šalies prioritetus. Kad ir kaip keistai skambėtų, bet tikinčių šiuo mitu esama netgi politikų gretose. „Sportą rodo tam, kad žmonės nemąstytų“, „Norėčiau, kad Lietuva pirmautų ne krepšinyje, o inovacijose“ – tokie pareiškimai sklinda ir iš protingų, išsilavinusių žmonių lūpų. Šioje vietoje vėlgi reikėtų pažvelgti į Slovėniją. Juk ši šalis yra geriausiai išsivysčiusi iš visų pokomunistinių Europos valstybių. Pagal Gyvenimo kokybės indeksą Slovėnija aplenkė tokias šalis kaip Italija bei Ispanija ir sėkmingai artėja pačių turtingiausių Europos valstybių link. Tuo tarpu tokios šalys, kaip Makedonija ar Albanija, deja, negarsėja laimėjimais nei ekonomikoje, nei moksle, nei sporte, nei inovacijose. Kitaip sakant, sėkmingos šalys paprastai lyderiauja visose srityse.

    Taigi, Slovėnijos triumfas Europos krepšinio čempionate – puikus pavyzdys, kad mažas gyventojų skaičius nėra kliūtis siekti aukštumų nei skirtingose sporto šakose, nei kitose srityse. O kurti mitus, norint pateisinti savo nesėkmes, nėra protinga, nes tokie mitai anksčiau ar vėliau neišvengiamai išsisklaido. ■

  • ATGAL
    „Valstiečių“ žingsnis energetikoje
    PIRMYN
    Krikščioniškoji demokratija – alternatyva silpstančiai Europos kairei
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.