Socialinės rinkos ekonomikos pamatas – pilietiškumas ir bendrystė | Apžvalga

Įžvalgos

  • Socialinės rinkos ekonomikos pamatas – pilietiškumas ir bendrystė

  • Data: 2011-10-20
    Autorius: Kęstutis Masiulius

    K. Masiulis (LR Seimo archyvo nuotrauka)

    Nuo pat Italijos susivienijimo 1861 m. šalis vystėsi dviem greičiais. Šiaurė sparčiau, o Pietūs lėčiau. Valdovai, politikai, dučė Benito Mussolinis, vėliau ES strategai bandė įvairiausiais būdais skatinti Pietų pažangą ir mažinti atsilikimą, tačiau tai sekasi daryti labai sunkiai ir lėtai. Įvairiais matais matuojant aišku, kad Šiaurės Italijos gyventojai gyvena daug geriau negu Pietų. Šiaurės Italijoje sukuriama apie 126 proc. BVP, skaičiuojant nuo ES vidurkio, o Pietuose – tik apie 69 proc.

    Kas yra socialinės rinkos ekonomikos pamatas?

    Mokslininkai tyrė šį reiškinį ir ieškojo atsakymų, kodėl taip yra. Juk italai – pietiečiai ir šiauriečiai – kalba ta pačia kalba, išpažįsta tą pačią religiją, panašios geografinės sąlygos, klimatas. Atsakymą pateikė sociologas ir politologas Robertas D. Putnamas. Jis išsiaiškino, kad pietiečiai yra abejingi pilietinei veiklai ir tik nedaugelis dalyvauja asociacijų, klubų, bendruomenių, partijų veikloje, o šiauriečių daugiau kaip 90 proc. dalyvauja bent vienos nevyriausybinės organizacijos veikloje. Panašūs skirtumai yra tarp Rytų ir Vakarų Vokietijų, Rytų ir Vakarų Europos.

    Šis tyrimas leido suprasti, kad gyventojų ir organizacijų veikla, kuri neorientuota į pelną, tačiau bendruomeniškai motyvuota, kuria didelę pridėtinę vertę. Tai ir yra socialinės rinkos ekonomikos pagrindas. Stipri pilietinė visuomenė gali smarkiai pakelti gyvenimo standartus. Tik gyventojai ir organizacijos, kurių pagrindinė vertybė yra atsakomybė, gali kurti socialiai atsakingą ekonomiką.

    Stipri, iniciatyvi pilietinė bendruomenė yra stabdžių ir atsvarų sistema tarp valstybės ir verslo interesų. Aktyvūs piliečiai, susibūrę į darbuotojų sąjungas, bendruomenių tarybas, gamtos bičiulių, pagyvenusių žmonių ir kitas įvairiausias nevyriausybines organizacijas, užtikrina, kad skirtingos nuomonės būtų girdimos. Tokioje visuomenėje sprendimai daromi tik įvertinus ir suderinus skirtingus interesus. Be to, pilietinės organizacijos savo veikla, kuri dažniausiai yra savanoriška ir ne pelno, kuria pridėtinę vertę ir kelia šalies gerovę. Akcijoje „Darom 2011“ buvo surinkta apie 3 tūkst. tonų šiukšlių. Kiek tai būtų kainavę, jeigu būtų reikėję samdyti darbuotojus?

    Sąlygos socialinei rinkos ekonomikai Lietuvoje

    Kalbėti apie „socialinę“ rinkos ekonomiką Lietuvoje yra truputį sudėtinga. Nes nuo sovietmečio žodžiai „socialinis“ ar „liaudies“ mažai ką turėjo bendro su jų tiesiogine reikšme ir todėl buvo diskredituoti. Gal todėl 1990 m. Lietuva taip entuziastingai metėsi į kraštutinį liberalizmą ir Tarptautinio valiutos fondo globą. 1990–1993 m. vykdyta ekonominė „šoko terapija“ turėjo staigiai perorientuoti planinę ekonomiką į rinkos. Visuomenė nebuvo psichologiškai pasiruošusi tokioms permainoms. 50 metų trukusi okupacija buvo galutinai sunaikinusi Nepriklausomybės laikais sukurtą socialinį tinklą, o sovietinė „obščestvo“ sistema nebeturėjo jokių galimybių išlikti. Taigi Lietuva susidūrė su didžiuliais iššūkiais, kurių negali išspręsti iki šiol: didelis savižudybių skaičius, alkoholizmas, mažas gimstamums, emigracija, žmonių abejingumas, uždarumas ir iš esmės prasta gyventojų psichinė sveikata.

    Nepamatuotas libertarizmas, prioritetas kapitalui ne tik skaudžiai atsiliepė visuomenei, bet paveikė ir valstybės valdžią. Smuko valdžios institucijų finansavimas, įtaka ir galimybės. Sovietinės antivertybės ne tik nebuvo panaikintos, bet išplito nauja forma. Suklestėjo korupcija, nepotizmas, atsirado interesų klanai, savi interesai iškilo aukščiau valstybės. Visuomenė į tai reagavo nusivylimu, apolitiškumu, mokesčių vengimu ir visuotiniu pykčiu prieš valdžią.

    Tik apie 2000 m. valstybę pakreipus į Europos Sąjungą, o 2004 m. ir įstojus į šią organizaciją, atsirado prielaidos kalbėti apie socialinę rinkos ekonomiką. ES lėšos labai sustiprino valdžios struktūras, nes būtent per jas ES skirsto paramą. Valdžios aparato stiprėjimas tapo impulsu ir kitoms šakoms. Valstybės sektoriaus perskirstomos ES finansinės injekcijos daro didelį poveikį ekonomiam krašto vystymuisi – verslas tapo konkurencingesnis ir pelningesnis, o gyventojai įgauna vis daugiau perspektyvų. Atsirado prielaidos ne tik ekonominiam, bet būtent kokybiniam augimui.

    Reikia pabrėžti, kad nelemta 2008 m. pasaulinė finansinė krizė ir neatsakingas Gedimino Kirkilo vadovavimas panaikino kelerių metų laimėjimus, smarkiai padidino emigraciją, tačiau tai neabejotinai trumpalaikis kluptelėjimas.

    Socialinės ekonomikos perspektyva

    Vykdant ES programas ir augant politikų supratingumui, nuo 2004 m. labai padidėjo dėmesys nevyriausybiniam sektoriui. Šis savo ruožtu vis labiau spaudžia valdžią ir verslą veikti atsakingai. Dabar Lietuvoje jau veikia apie 20 tūkst. nevyriausybinių organizacijų (1938 m. tokių buvo apie 8 tūkst.). NVO veikloje dalyvauja apie 10 proc. gyventojų. Reikia pažymėti, kad organizacijų skaičius auga greičiau negu gyventojų, kurie dalyvauja jų veikloje. Tačiau džiugu, kad jaunimas yra daug aktyvesnis negu kitos gyventojų grupės – ir tai teikia vilčių ateičiai.

    Politikai taip pat žengė nemažai žingsnių nevyriausybiniam sektoriui skatinti. Gyventojai turi galimybę skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio įvairioms organizacijoms, papildyti esami įstatymai ir priimta naujų , reglamentuojančių bendruomenišką  ir savanorišką veiklą, Vyriausybė patvirtino NVO plėtros strategiją ir paskyrė atsakingus pareigūnus.

    Taigi sąlygų sudarymas gyventojams ir organizacijoms veikti  bendruomenės labui yra socialinės rinkos ekonomikos pamatas. Stiprėjant pilietiškumui ir aktyviau dalyvaujant gyventojams,  galima pasiekti puikių rezultatų – kyla gyvenimo gerovė, auga BVP, mažėja blogų reiškinių ir aktyvėja gerosios iniciatyvos. Lietuvoje nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo buvo labai sunkios ir nepalankios sąlygos vystytis socialinei rinkos ekonomikai, tačiau paskutiniu metu politikai teikia vis daugiau dėmesio nevyriausybinio sektoriaus plėtrai, ES skiria tam lėšų, o gyventojai vis aktyviau įsitraukia į visuomeninę veiklą. ■

  • ATGAL
    Ryšiais susaistyta ekonomika - gresiančiai krizei atremti
    PIRMYN
    Baltarusijos ekonomika: aklai ir į duobę
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.