Socialinis modelis, dalinantis Lietuvą į dvi dalis | Apžvalga

Įžvalgos

  • Socialinis modelis, dalinantis Lietuvą į dvi dalis

  • Data: 2015-11-08
    Autorius: Gytis ŽAKEVIČIUS

    Lietuvoje vis labiau įsisiūbuoja diskusijos dėl taip vadinamo socialinio modelio. Šio projekto rengėjai, užsakovai bei kai kurie ekspertai teigia, kad toks modelis Lietuvai reikalingas, tuo tarpu profsąjungos, pramonininkų konfederacija ir prezidentė ragina neskubėti. Įdomu yra ir tai, kad net kai kurios valdančiosios daugumos partijos pažėrė kritikos koalicijos partnerių ruoštam modeliui.

    Lietuva pagal darbuotojų samdymo ir atleidimo reguliavimą užima tik 125 vietą pasaulyje

    Gražūs tikslai

    Dabar ir patys socialdemokratai, kurie ir buvo socialinio modelio iniciatoriais, sutinka, kad šio projekto pristatymas buvo visiškas viešųjų ryšių fiasko. Po to, kai visuomenėje buvo pristatytas pastarasis didelės apimties siūlymas, iškilo nemažai klausimų ir abejonių. Ekspertai pasigedo modelio pagrįstumo bei finansinio ir matematinio paaiškinimo. Aiškumo nepridėjo ir tai, jog pastarasis dokumentas šiuo metu egzistuoja trijuose pavidaluose – vienas buvo užregistruotas LR Seime, kitokia dokumento kopija buvo svarstyta Vyriausybėje, o dar kitaip modifikuota socialinio modelio kopija buvo atiduota į Trišalę tarybą svarstymui. Tad diskutuoti apie patį socialinį modelį ir priimti sprendimą yra ypač sunku, nes neaišku, apie kurią dokumento versiją kalbama.

    Vertinant plačiai žiniasklaidoje aprašytą socialinį modelį, neįmanoma nesižavėti išsikeltais tikslais: didinti Lietuvos ekonominį konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, tapti labiau matomiems ir patrauklesniems užsienio kapitalo įmonėms, kurti daugiau bei geriau apmokamų darbo vietų, sudaryti dirbantiesiems geresnes sąlygas ne tik daugiau uždirbti, bet ir daugiau laiko praleisti su nepilnamečiais vaikais ir šeima.

    Pats dokumentas yra ne tik didelės apimties, išsikėlęs ambicingus tikslus, bet ir tiesiogiai įtakojantis bei keitimų įvairiose įstatyminėse knygose reikalaujantis dokumentas. Socialinis modelis reikalauja permainų Darbo kodekse, Užimtumo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatyme, Nedarbo socialinio draudimo įstatyme ir Pensijų socialinio draudimo įstatyme.

    Didžiausi pakeitimai

    Pagrindinė mintis, kodėl reikia reformuoti esamą darbo kodeksą yra ta, jog dabartinį darbo kodeksą galime vadinti „sovietiniu“, kuris realybėje neveikia. Darbdaviai, matydami dabartinio darbo kodekso nelankstumą, nesunkiai jį apeina, todėl natūraliai kyla klausimas, kodėl palikti žaidimo taisykles tokias, kuriomis didžioji dauguma darbdavių nesinaudoja.

    Finansų ekspertai teigia, jog pasiūlytas socialinis modelis yra bene vienintelis šios Vyriausybės projektas, kurį rimtai galima svarstyti. Bene didžiausias iššūkis yra darbo santykių liberalizavimas. Taip yra todėl, kad darbo kodeksas po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo beveik nebuvo reformuojamas ar tobulinamas. Tad nesunku įsivaizduoti, jog Lietuvoje virš 20 metų nejudintą darbo kodeksą yra itin sunku staiga paversti liberaliu ir vakarietiškus standartus atitinkančiu teisės aktu.

    Bene daugiausia kritikos susilaukė siūlymai mažinti išeitines kompensacijas ir trumpinti įspėjimo dėl atleidimo laikotarpį. Šiuo metu išeitinės kompensacijos tiesiogiai priklauso nuo darbo stažo. Tokios praktikos siūloma atsisakyti.

    Taip pat trumpėja ir darbuotojų įspėjimo laikotarpis jų atleidimo metu. Tačiau Lietuva pagal darbuotojų samdymo ir atleidimo reguliavimą užima tik 125 vietą pasaulyje. Todėl permainos šioje srityje jau seniai brendo.

    Kitas svarbus siūlymas yra kas metus mažinti darbdavio socialinio draudimo įmoką vienu procentiniu punktu. Toks pakeitimas yra itin reikalingas, nes Lietuvoje egzistuojantys darbo mokesčiai yra vieni didžiausių visoje Europoje.

    Itin svarbūs pakeitimai yra sietini su bedarbių pašalpų susiejimu su nedarbo trukme, jų padidinimu ir pensijų indeksavimu. Tai reiškia, kad, didėjant užimtumui bei vidutiniam darbo užmokesčiui, didės ir senatvės pensijos. Dabar gi pensijos neretais atvejais yra didinamos, visiškai to nepagrindžiant finansiškai, bet besivaikant politinių dividendų.

    Galiausiai toks socialinis modelis leistų efektyviau perkvalifikuoti bedarbius ir būtų siūloma daugiau nuotolinio darbo galimybių.

    Su kuo nesutinka kritikai?

    Lietuvos Profesinių Sąjungų konfederacija „piestu stoja“ prieš tokį socialinį modelį. Jų teigimu, toks darbo kodeksas tik blogintų darbuotojų situaciją. Konfederacija kategoriškai nesutinka su darbo užmokesčio sumažinimu, darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimu, išeitinių išmokų bei įspėjimo terminų mažinimu, maksimalios darbo laiko savaitės ilginimu nuo 48 iki 60 valandų, privalomo viršvalandinio darbo nustatymu ir terminuotų darbo sutarčių įvedimu nuolatinio pobūdžio darbui.

    Kitas svarbus aspektas yra tai, ar valstybė finansiškai pajėgi išlaikyti tokį socialinį modelį. Pagal dabartinius Vyriausybės skaičiavimus tokio modelio įdiegimas Lietuvai atsieitų per 90 milijonų eurų per metus.

    Verta paminėti ir tai, jog naujasis darbo kodeksas stipriai palies mažamečius vaikus auginančias šeimas. Taip yra todėl, kad pagal naujas taisykles bus apsunkintos galimybės į tėvystės atostogas išėjusiems tėvams sugrįžti į buvusią savo darbo vietą.

    Opozicija ypatingai kritikuoja naująjį dokumentą dėl  terminuotų darbo sutarčių. Jos be rimtos priežasties suteiks galimybę darbdaviui sudaryti tokią sutartį su darbuotoju iki 2 metų, o tam tikrais atvejais tokia sutartis galės būti sudaroma net  iki 5 metų. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog tokią terminuotą sutartį yra nesudėtinga nutraukti ir vėl pasirašyti. Kitaip tariant, tokiomis aplinkybėmis darbdavys galės nuolat su darbuotojais sudarinėti terminuotas sutartis.

    Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad dabartinis socialinis modelis yra netobulas. Ji pabrėžė, kad tokios darbo kodekso pataisos turi būti suderintos su visomis suinteresuotomis šalimis ir visais socialiniais partneriais. Ji vylėsi, kad Trišalėje taryboje pavyks ištaisyti valdančiųjų klaidas ir visuomenei pateikti kokybišką socialinį modelį. ■

  • ATGAL
    „Nord stream 2“: ar pavyks „Gazprom“ įveikti Europos solidarumą energetikoje?
    PIRMYN
    Pieno supirkimo kainų krizė
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.