Socialinis teisingumas – krašto apsaugos plačiąja prasme dalis | Apžvalga

Įžvalgos

  • Socialinis teisingumas – krašto apsaugos plačiąja prasme dalis

  • Data: 2014-10-28
    Autorius: Martynas Pilkis

    Seržanto Egidijaus Žviko nuotrauka (www.kam.lt)

    Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės teigimu, rudens sesijoje Seimas pirmenybę teikia dviems klausimams: krašto gynybos stiprinimui ir socialinės atskirties mažinimui. Šie prioritetai išskiriami neatsitiktinai. Abi problemos užima svarbią vietą ir Vyriausybės 2014 m. prioritetų sąraše, abi jos padiktuotos visuomenei aktualių įvykių – geopolitinės sumaišties Rytų Europoje ir su euro įvedimu siejamų baimių. Viešojoje erdvėje būgštaujama, kad, siekiant vieno tikslo, būtinai nukentės kitas.

    Dešiniųjų pažiūrų apžvalgininkas Romas Sadauskas-Kvietkevičius portale Delfi.lt paskelbtame tekste „Ar patikės L. Graužinienės rinkėjai, kad apsiginti svarbiau nei 1509 litai?“ komentuoja L. Graužinienės paskelbtus prioritetus ir tvirtina, jog „įprotis artėjant rinkimams pirkti priklausomų nuo politikų sprendimų rinkėjų palankumą niekur nedingo“. Anot jo, pažadais pamaitinti „nelaimingi žmonės“ laukia kairiosios koalicijos sprendimų, kurie padėtų jiems gauti daugiau pajamų – dėl to valdžioje esantys politikai turės atlaikyti pagundą pažadus įgyvendinti Lietuvos saugumo sąskaita. Seimo opozicijos lyderis, TS-LKD vadovas Andrius Kubilius šia proga taip pat ragino valdančiuosius visuomenėje nekurti „neišpildomų lūkesčių“.

    Ir Biblija, ir tyrimai: pergalei vien galios nepakanka

    Įsimintina Psalmių knygos eilutė (Ps 84, 10) skelbia: „Gailestingumas ir teisybė susitiko, teisingumas ir taika pasibučiavo.“ Taika, nekylanti iš teisingumo, nebūna ilgalaikė. Ką apie alegorinį Biblijos pamokymą teigia istorinė patirtis? Įsimintina ir populiari praeito šimtmečio įvykių interpretacija, kad Antras pasaulinis karas kilo dėl neteisingo nugalėtojų elgesio po Pirmo pasaulinio karo, o pastarasis kilo dėl prieš dešimtmečius vykusio Prancūzijos-Prūsijos karo, visų pirma kalba apie teisingumo tarp valstybių įgyvendinimo svarbą. Tačiau esama svarių įrodymų, jog turime rūpintis ir teisingumu pačios valstybės viduje – socialiniu teisingumu.

    Niujorko ir Jeilio universitetų mokslininkų darbas „Demokratija, karas ir turtas. Įrodymai iš dviejų šimtmečių nuosavybės apmokestinimo“ („Democracy, War, and Wealth Evidence from Two Centuries of Estate Taxation“, Kenneth Scheve, David Stasavage, 2010) nagrinėja visuotinės mobilizacijos reikalaujančio karo pasekmes šalies politinei ekonomijai. Tyrėjai remiasi paskutinių dviejų amžių duomenimis ir teigia, jog būtent visuomenę įtraukiantis karas veda prie lygesnio turto paskirstymo visuomenėje per mokesčių politikos pokyčius, o ne šalies demokratizavimas, kaip manyta iki šiol. Kodėl? Su socialiniu teisingumu siejama didesnė turtinė lygybė leidžia politinei valdžiai tikėtis plačiųjų tautos sluoksnių paramos visuotinės mobilizacijos atveju. Karo laimėti nepavyktų, jei kariautų vien pasiturintieji.

    Mūsų tautos istorijoje vis dar gyvas partizanų karas taip pat rodo pavyzdį žmonių, kurie kovėsi ne tik už abstrakčius idealus, bet dažnai ir dėl konkrečių turtinių teisių paniekinimo. Anot dr. Bernardo Gailiaus, „kai partizanai sakė ir rašė, kad kovoja už protėvių žemę, jie dažnai turėdavo galvoje labai artimus protėvius ir konkrečius jų žemės sklypus. [..] Daugeliui partizanų tai reikšdavo konkrečiai jų pačių šeimos turėtą žemę, kurią atėmė okupacinė sovietų valdžia“ („Respublikos kaina. Kodėl mums svarbu prisiminti partizanų karą?“, Bernardas Gailius, 15min.lt). Verta susimąstyti, ar panašų motyvą kovoti rastų gana dažna lietuvių šeima, turinti tik brangiai išlaikomą butą, nestabilias bei itin smarkiai apmokestintas darbo vietas ir nuosavą automobilį. Ar stebėtumėmės, jei tokia šeima karo atveju neliktų ištikima Lietuvos Respublikai? Emigracija kriziniais laikotarpiais rodo, jog pilietinės ištikimybės palūžimui dažnai karo net ir nereikia – automobilis išvažiuoja į Vakarus ilgam.

    Socialinio modelio kaitos poreikis Lietuvoje

    Knygoje „Melo ekonomika“ priimančių ir atstumiančių socialinių institutų teoriją nušviečianti dr. Aušra Maldeikienė teigia, kad „net Europos Komisija Lietuvą Europos Sąjungoje išskyrė kaip valstybę, kuri krizės naštą perkėlė tiesiogiai ant eilinių neturtingiausių gyventojų pečių“ ir kad Lietuvoje turime ieškoti būdų, kaip veiksmingai įtraukti plačius visuomenės sluoksnius į visavertį ekonominį bei visuomeninį gyvenimą („Pirmajam turui pasibaigus“, Aušra Maldeikienė, facebook.com). Remdamasis Tarptautinio valiutos fondo ekspertų išvadomis, dr. Kęstutis Girnius yra argumentuotai pasisakęs už mokesčių sistemos kaitą: į mokesčius įnešti daugiau progresyvumo ir labiau apmokestinti kapitalą („Ne vien Konstitucinis Teismas gina pasiturinčiųjų interesus“, Kęstutis Girnius, „Lietuvos žinios“). Šiuo metu Lietuvoje pusę vidutinės algos uždirbantis žmogus procentine dalimi sumoka daugiau mokesčių nei pusę vidutinės algos savo šalyje uždirbantys danai, norvegai, suomiai, britai, airiai, amerikiečiai ir australai („Su tokiais mokesčiais net ir norvegai bei britai ilgai netemptų“, Erika Fuk, Delfi.lt).

    Pastebėtina, kad politikų tarpe diskusija šiais visuomenei svarbiais klausimais dažniausiai tik neilgam įsižiebia prieš rinkimus, o po jų vėl iškeliama retai ir – dažniausiai – be jokių pasekmių. Ar yra vilties pokyčiams? Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavedimu Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto bei Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkai rengia naujo Darbo kodekso bei socialinį draudimą reglamentuojančių ir užimtumą skatinančių teisės aktų projektus (daugiau informacijos apie projektą prieinama adresu socmodelis.lt). Prof. dr. Romas Lazutka, pristatęs pirmuosius rezultatus, iškėlė mintį apie kapitalo mokesčio didinimą Lietuvoje, perkeliant mokesčių naštą nuo darbo jėgos. Toks siūlymas skamba logiškai ir kontekste Vakaruose vykstančių diskusijų apie turto pasiskirstymą visuomenėje: pastebima, kad dažniausiai kapitalas generuoja pajamas greičiau nei darbo jėga, dėl to aukštesnis kapitalą valdančių asmenų apmokestinimas saugo nuo socialinės prarajos visuomenėje susidarymo ir klasinės visuomenės atsiradimo.

    Socialinis teisingumas – krašto gynybos labui

    Lietuvoje vėl pradėjus jausti pamatinę grėsmę Respublikos saugumui, intuityviai nesunku pagalvoti, kad lygesnis pajamų pasiskirstymas nukentės – biudžeto lėšas reikia skirti gynybai, ne pašalpoms ar pensijoms. Tačiau gali nutikti ir priešingai: suvokdami realų karo pavojų, politikai daugiau dėmesio pradės kreipti į socialinio teisingumo klausimus: juk labiausiai visuomenė ginti norės tokią Lietuvą, kurioje gyventi gera visiems (ar bent didžiajai daugumai).

    Prisimenant popiežiaus Pranciškaus žodžius, jog „besaikis vartotojiškumas kartu su nelygybe [dabar] yra daug labiau žalojantis socialinį audinį nei anksčiau“ (apaštališkasis paraginimas „Evangelii gaudium“ („Evangelijos džiaugsmas“), svarbu kreipti Lietuvos socialinį modelį ne tik į lygesnį pinigų perskirstymą, bet ir – ypatingai – į gerų galimybių dalyvauti visuomenėje (išsilavinti, įsidarbinti, kaupti socialinį ir piniginį kapitalą) sudarymą plačiam sluoksniui žmonių. Šitaip mezgamas tvirtas socialinis audinys turėtų būti vertinamas kaip vienas iš krašto gynybos sėkmės veiksnių.

  • ATGAL
    Ekonominis karas su Rusija
    PIRMYN
    Jonas Rytis Puodžius: Mūsų tikslas buvo laisva Lietuva
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.