Mūzos dvelksmas

  • Stebuklų nakties belaukiant...

  • Data: 2016-12-22

    Artėja gražiausias metų laikas – šv. Kalėdos. Kalėdos – tai laikas, kada leidi sau sustoti ir apsidairyti aplink: pabaigti bent dalį darbų, įvertinti, ką nuveikei per praėjusius metus, pasidžiaugti buvimu kartu su šeima ir artimaisiais. Belaukiant šių jaukių žiemos švenčių, „Apžvalgos“ skaitytojams pristatome šiltą ir nuoširdų pokalbį apie Kalėdų prasmę, jų laukimą ir šventimą su 87-erių metų Ona Damulevičiene.

    Ponia Ona gimė 1930 m., buvo šeštas vaikas šeimoje (3 broliai ir 7 seserys). Gyveno Giraitės kaime, Simno seniūnijoje. Nuo 4 metukų ganė žąsiukus. Per Antrą pasaulinį karą buvo paimta kasti vokiečiams apkasus. Užaugino 4 vaikus, turi 7 anūkus ir 6 proanūkius. Dabar gyvena Simne su vyru Vincentu.

    Gerbiama Ona, papasakokite, kaip Kūčias ir šv. Kalėdas švęsdavote anksčiau, kai buvote vaikas? Kokių tradicijų buvo laikomasi Jūsų šeimoje?

    Kūčių ir šv. Kalėdų pradėdavom laukti nuo advento pradžios, laikydavomės pasninko, eidavom į bažnyčią. Nei vienos Kūčios ar kuri kita didžioji metų šventė neapsieidavo be padėkos Dievui už tai, kas esame ir ką turime. Nors turėjom labai nedaug, tačiau visi viskuo dalijomės, su kaimynais mainydavomės skanėstais ir džiaugėmės, kad bent Kalėdų proga tėvukas iš miestelio (Simno) parneš saldainių, kuriais Kūčių vakare puošime eglutę.

    Rodos, dabar matau: tėvukas iš tvarto atneš saujukę šieno, padės ant stalo (ryte tą šieną padalina gyvuliams, kad ir jie būtų palaiminti), o mama uždengs balta, tik šiai šventei skirta staltiese, padės iš Bažnyčios parneštą žvakutę, suneš 12 valgių.

    Visi sėsim prie stalo, poteriausim, padėkosim Dievui ir laušim plotkelius, linkėsime sveikatos. Nesipykdavom ir nesiginčijom, tikėjom, kad jei taip nutiks, tai kitais metais Dievo palaimos neturėsime. Po vakarienės stalo nenurinksim, paliksim iškeliavusiems artimiesiems.

    Gyvenom Giraitės kaime. Užpustyti takai, speigas, gerų batų nei vienas neturim, bet vis tiek einam į Simną Piemenėlių mišioms, ryte – į Kalėdų rytines pamaldas.

    O kaip dėl linksmybių per Kalėdas?

    Kai paaugom, per Kalėdas eidavom „į  jaunimą“. Būdavo, susirenkam pas kurį kaimyną, kas armoniką, kas smičių išsitraukia, ir šokam visi ratelį, linksminamės.

    Dabar pasiruošimas šventėms prasideda tuoj pat po Visų Šventųjų. Gatvės ir vitrinos sužimba lemputėmis, papuošimais, neretai namuose eglutės būna puošiamos dar nesulaukus gruodžio 1-osios. Kada prasidėdavo pasiruošimas šventėms Jūsų namuose vaikystėje ir ar pasikeitė kas nors iki šių dienų?

    Jokių papuošalų namams ar kiemui neturėjom, tačiau šventėms ruošdavomės nuo advento pradžios: kuopėme namus, atsiprašydavom vienas kito už skriaudas, susitaikydavom.

    Dabar daug kas pasikeitę. Žmonės geriau gyvena, nereikia sukti galvos, ką ant Kūčių stalo vaikams padėsi, todėl gali ir namus sau pasipuošti, ir dovanų nusipirkti (tyla.., – aut. past.) Nelabai ir tiki dabar.. į Bažnyčią neina… (nutęsia, – aut. past.)

    Sakoma, kad pagal papročius eglutė turi būti puošiama Kūčių vakare.

    Ir mes eglutę puošdavom Kūčių vakare, nes tada namai būdavo švarūs, sutvarkyti – jokio voratinklio neužžiūrėsi. Eglutę nešdavom tik į švarius namus. Puošėm per metus surinktais saldainių popieriukais, taip pat obuoliais, skudurėliais, kabindavom šventųjų paveiksliukus. Jei turėdavom, puošėm saldainiais, kurie ilgai neužsibūdavo.

    Su kuo Jums asocijuojasi šv. Kalėdos? Ar Jums tai viena svarbiausių švenčių?

    Kristaus gimimo šventė. Visos metinės šventės man ir mano šeimai yra svarbios. Susirenka visa šeima, visi džiaugiamės būdami kartu.

    O kaip senolių prietarai? Ar kokiais tikėjote? Gal būrėte?

    Ne, mes burtais netikėjom. Tik, atsimenu, išeis tėvukas Kūčių ryte, paklausys, iš kurios pusės šunys loja – parėjęs namo pasakoja, iš kurios pusės kitais metais žentai atvažiuos (šypsosi, – aut. past.)… – (O ar atsimeni, jei per Kūčias pirmas į namus užeis vyras, tai kitais metais vien veršiukai, kumeliukai, katinai ir šunys bus? O jei moteriškė, tai gims telyčiukės, kumelės…? – įsiterpia Onos vyras Vincentas). Aišku, kad atsimenu. Dar ir malkas nešdavom glėbiais, kai paaugom, žiūrėjom, jei porinį skaičių atsinešėm, kitais metais sulauksim antros pusės.

    O kaip šventinis stalas? Kokie patiekalai visuomet būdavo ant Jūsų šventinio stalo? Kaip Jūsų šventinis stalas atrodo šiandien?

    Šeima buvo gausi (3 broliai ir 7 seserys), gyvenom nepasiturinčiai, tai ir šventinis stalas nebuvo gausus. Šventinis stalas – tai, ką turim. Mama pagamindavo saldę – minkydama duoną palikdavo tešlos, užpildavo ją vandeniu. Išvirdavo bulvių, žirnių, pupų, burokėlių, obuolių kompoto. Jeigu dosnesni metai, tėvukas parnešdavo iš Simno silkės, kurią mama užpildavo burokėlių skysčiu ir užpjaustydavo svogūnu. Broliai parnešdavo žuvies, o mama jas išvirdavo. Aišku, ir žuvienei vietos ant stalo atsirasdavo. Močiutė kepdavo kūčiukus, jei išgalėdavome, tekdavo ir pyrago ar sausainių paskanauti…

    Gal galėtumėt su žurnalo skaitytojais pasidalinti tradiciniu Kūčių ar Kalėdų patiekalo receptu, kurį visuomet gaminate?

    Visada patys kepame kūčiukus. Kai buvau maža, kepdavau su mama, dabar kepu su anūke. Jie tokie skanūs būna.. Reikia tik šilto vandens, mielių, cukraus ir miltų. Daugiau nieko nededam, bet kokie skanūs… Net Naujiems metams valgom su aguonpieniu.

    Kokios dovanos per Kalėdas būdavo dovanojamos anksčiau? Kokių dovanų tikitės šiais metais? Ir ką pati mėgstate dovanoti artimiesiems?

    Mes dovanų negaudavom. Džiaugėmės vienas kitu, kad esam sveiki ir visi kartu, tai ir nekildavo minčių apie dovanas.

    Šiais metais, kaip ir kiekvienais, tikėsiuosi geresnės sveikatos, sveikesnių kojų (šypsosi, – aut. past.). Nes viską turim – namus, apsirengti, pavalgyti, o ko daugiau ir reikia? Tik geros sveikatos.

    Gal atsimenate pačią įsimintiniausią, širdžiai mieliausią kalėdinę dovaną?

    Įsimintiniausia dovana buvo pirma dovana. Iš savo pirmo atlyginimo nusipirkau paltą su kailine apykakle… Iki  šiol kabo spintoje (šypsosi, – aut. past.).

    Ko palinkėtumėte žurnalo skaitytojams artėjančių švenčių proga?

    Sveikatos, o su ja visa, kas gera, ir ateis… ■

  • ATGAL
    Andriaus Pojavio naujasis albumas "Septyni", BBC radijas... Ir ypatingi skaičiai jo gyvenime...
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.