Štilis Lietuvos energetikoje | Apžvalga

Įžvalgos

  • Štilis Lietuvos energetikoje

  • Temos: Energetika
    Data: 2013-03-19

    Agnės Pėčaitės-Stankevičienės piešinys

    Kur link šiuo metu plaukia Lietuvos energetikos burlaivis? Plaukimo kryptį sunku nusakyti, nes jis patekęs į štilį (tai žodis, kilęs iš olandų kalbos, dažniausiai vartojamas buriuotojų, reiškia tyką, vėjo nuščiuvimą). Vėją, kurį energetikoje po ilgų ramybės metų sukėlė Andriaus Kubiliaus Vyriausybės ir Arvydo Sekmoko ministerijos veiksmai, labai greitai sustabdė Seimo rinkimų bei referendumo rezultatai. Būtent po jų naujoji Vyriausybė sukūrė ilgokai energetiką štilio būsenoje išlaikysiančią darbo grupę.

    Ji sudaryta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai peržiūrėti, nes referendumo rezultatai sustabdė Visagino AE – didžiulio pigios elektros energijos gamintojo – projekto vystymą. Šiai darbo grupei teko nelengvas uždavinys – įrodyti, kad socialdemokratų žadėta pigios elektros gamyba kogeneracinėse biokuro elektrinėse nebuvo tik rinkimų agitacijos triukas. Jei to įrodyti nepavyks, strategijos pavadinime teks išbraukti žodį „nepriklausomybės“ ir atsiduoti Rusijos elektrikų malonei.

    Kitas šios darbo grupės uždavinys – parengti Vyriausybės išvadą Seimui, kaip elgtis su Visagino AE projektu po referendumo rezultatų. Didelis noras laimėti rinkimus tapo naujosios Seimo daugumos ir Vyriausybės rūpesčiu – teko aiškintis ne tik latviams ir estams, bet ir Europos Komisijos energetikos komisarui, kaip toliau bus vystoma energetika Lietuvoje. Tikėkimės, kad nugalės ekonominės naudos veiksnys – atominę elektrinę statysime. Referendumas tuo klausimu nebuvo Lietuvoje svarbus – žmonės parašų rinkėjus ignoravo ir tik šaltą protą prieš rinkimus praradę politikai įvėlė žmones į nereikalingą sumaištį.

    Nejauku būti laive, kuris plūduriuoja vienoje vietoje – įgula pradeda tinginiauti ir vaidytis, baigiasi vandens ir maisto atsargos, dar blogiau, kai nėra žinoma, iš kurios pusės  kils vėjas. Tą žinodami, mūsų burlaivio kapitonas ir įgulos nariai bando sukelti nors ratilus vandenyje – plaukimo iliuziją.

    Didžiausius ratilus skleidžia Aplinkos ministerijos ketinimai daugiabučių namų atnaujinimo programą papildyti dar vienu modeliu, pagal kurį savivaldybės turėtų atrinkti daugiausiai šilumos suvartojančius namus ir pirmiausi imtis atnaujinti juos. Teisės aktai dar neparengti, todėl jų rengėjams reikėtų ne tik girtis būsimu jų patrauklumu gyventojams, bet aptarinėti, ypač su namus atnaujinusiais, būsimą reglamentavimą. Ketinama administravimą pavesti savivaldybėms, todėl reikia numatyti gyventojų galimybę kontroliuoti šį procesą. Kitaip siekiamas geresnis rezultatas gali virsti tokiu, kaip visada – nekokybiškomis medžiagomis ir atgrubnagišku darbu už didžiausią kainą atnaujintais namais.

    Vienas iš ratilų atsirado jo nenorint ir nesitikint – patvirtinus Vyriausybės programą su įrašytu pažadu „Inicijuosime skalūninių dujų tyrimus ir išgavimą Lietuvoje“, vos po mėnesio teko jį stabdyti. Nesinori teigti, kad čia vien naujosios Vyriausybės kaltė – apie tai, kad bus skelbiamas konkursas skalūninių dujų paieškai, žiniasklaida pranešė 2011 metų lapkritį. Šio nesusipratimo priežastimi galima būtų laikyti tai, kad mūsų valstybės tarnautojai (taip pat ir verslininkai) nenori laikytis Orhuso konvencijos 6 straipsnio reikalavimų – jei rengiamasi kokiai nors veiklai, susijusiai su poveikiu aplinkai, tame procese privalo dalyvauti visuomenė. Nesvarbu, kad į dujų paiešką visuomenė kviečiama, kai išgaunama 0,5 mln. m3 per parą, – kvieskime visuomenę net nežinodami, kiek išgausime, nes paieškos veikla susijusi su pokyčiais jų gyvenamojoje aplinkoje. Blogiausia, kai apie būsimą veiklą (ypač „Gazpromui“ nepalankiuose projektuose) visuomenė pirmiausia sužino iš žaliųjų, o ne iš tą veiklą organizuojančių valstybės tarnybų. Pasekmės apverktinos – tuoj pat atsiranda kovojančios ir nesugebančios viena kitos išgirsti pusės, veikla stabdoma ilgam laikotarpiui. Valstybė tokiame ginče lieka teisi ir laimi, tačiau nukenčia jos investicinis patrauklumas, nuskriausti jaučiasi „protuolių“ – televizijos žvaigždžių, politikų ir kitokių „ekspertų“ – į ginčus įtraukti gyventojai. Juokingiausia, kad toks triukšmas sukeltas tik dėl šešių bandomųjų gręžinių – jei skalūnų uolienoje nerasime ekonomiškai naudingo dujų kiekio, po kelerių metų tų gręžinių ir pėdsako neliks. Jei rasime – tada ir svarstysime pramoninės gavybos sąlygas.

    Štilis pastebimas ir žaliųjų veikloje prieš branduolinę energetiką.  Įdomiausia, kad žaliųjų balsai nutilo tuoj pat po referendumo (išskyrus nedidelę akciją praėjusių metų gruodžio 12 dieną). Sugebėję įnirtingai kovoti prieš SAVOS valstybės atominę elektrinę, jie nesugeba kovoti prieš RUSIJOS ir BALTARUSIJOS statomas jėgaines. Žinodami net konfidencialias Visagino AE projekto smulkmenas, žalieji nepastebėjo ir neatkreipė visuomenės dėmesio į Rusijoje jau senokai viešai skelbiamą informaciją apie lėktuvų pavojų Kaliningrado atominei elektrinei. Rusijos ekonomistas Vladimiras Milovas 2013 metų vasario 16 dienos interviu Delfi svetainėje paaiškino, kad Kaliningrado AE statoma po lėktuvų skrydžių trasa ir šis klausimas iki šiol nėra išspręstas, nes dėl vyraujančių vėjų krypties jos neįmanoma paslinkti. Patys Rusijos atomininkai oficialiai pripažįsta, kad ši atominė elektrinė nėra apdrausta nuo to, jog ant jos nenukris lėktuvas.

    Galimybių pasauliui kalbėti apie Kaliningrado AE ir Astravo AE pavojų Lietuvai ir ES dabartinis Seimas turi daugiau. Didesnė ir jo atsakomybė, nes didžioji Seimo narių dalis išrinkta branduolinės energetikos priešininkų.

  • ATGAL
    Klaipėda – Lietuvos pergalės simbolis
    PIRMYN
    Lietuvos energetinė nepriklausomybė pavojuje
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.