Sunkūs Pagalbinio apvaisinimo įstatymo klausimai | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Sunkūs Pagalbinio apvaisinimo įstatymo klausimai

  • Institucijos: Seimas
    Data: 2011-06-07
    Autorius: Kęstutis D. RIMKEVIČIUS

    (G. Gobet/AFP/Scanpix nuotr.)

    Nemenku iššūkiu Seimo Sveikatos reikalų komitetui tapo dviejų alternatyvių Pagalbinio (Dirbtinio) apvaisinimo įstatymo projektų svarstymas – sulaukęs didelio visuomenės dėmesio, dėl žmogiškai itin jautrios problematikos išties nepalikęs abejingų. Į diskusiją įsitraukė ir komitetui savo išvadas teikė vaisingumo klinikų, medikų ir akademinės bendruomenės, visuomeninių organizacijų, Bažnyčios ir nevaisingų šeimų atstovai.

    Vieni palaikė konservatyvųjį įstatymo projektą, akcentuodami vertybinį požiūrį, kad nebūtų kuriami, o vėliau nužudomi „pertekliniai“ embrionai, kad būtų atsisakyta lytinių ląstelių donorystės idėjos, taip išsaugant vaiko teisę žinoti, kas jo tėvai. Kaip alternatyva embrionų šaldymui, buvo palaikomas siūlymas šaldyti moteriškas lytines ląsteles, kas apsaugotų moteris nuo papildomo hormoninio stimuliavimo tuo atveju, kai pirmasis dirbtinio apvaisinimo bandymas nepavyksta.

    Kiti, teikdami pirmenybę liberaliajam projektui, pabrėžė tėvų apsisprendimo laisvę (žinoma, perduodant jiems ir atsakomybę) susikurti ir nepanaudojus užsišaldyti tiek embrionų, kiek jiems atrodytų reikalinga. Liberalusis projektas tokiems embrionams, t. y. pradėtai žmogaus gyvybei, garantavo 5 metų saugojimo laikotarpį – paskui jokio reglamentavimo ir jokių garantijų. Embrionų kokybinės atrankos galimybė, taip pat siekis nevaisingumo gydymą privilegijuotai padengti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo – tai vis liberaliojo projekto šalininkų pozicijos.

    Gilinantis į vienos ar kitos pusės argumentus, vis piršosi mintis, kad diskutuojama yra tarsi skirtingose plotmėse. Vieniems akcentuojant embriono, kaip žmogaus gyvybės, vertybiškumą, kiti priekaištavo dėl asmeninių religinių įsitikinimų ar ideologijos perkėlimo į politiką, drauge nurašydami vertybinius argumentus tamsuoliškam davatkiškumui. Žinoma, žmogaus poreikiai, jo asmeninė laimė – taip pat šventas reikalas, tačiau ar tai įgyvendinti, nepaisant pagarbos gyvybei, vaiko interesų ar kitų visuomenės narių lygiateisiškumo principų, yra teisinga?..

    Kodėl šalia tokio dėmesio nevaisingumo gydimo problematikai, šiandien beveik nekalbama apie psichologinę pagalbą nevaisingoms šeimoms? Kas bus su nepanaudotais embrionais, kai po 5 metų baigsis jų saugojimo laikas? Galiausiai ar tikrai moralinės dilemos dėl žudomų embrionų, jų atrankos ir panašiai yra tik tamsuolių kunigų ar jų paveiktų visuomenininkų išmislas ir niekada nekils dalyvaujantiems nevaisingumo gydime?

    Daug klausimų šiandien galėtume užduoti, daug jų reikės atsakyti Seimo nariams, kai jie svarstys Sveikatos reikalų komiteto pateiktą galutinį įstatymo projekto variantą. Kai ši „Apžvalga“ dar tik keliaus pas skaitytoją, Seime tikriausiai jau virs audringos diskusijos dėl minėto įstatymo. Taigi, mūsų skaitytojui tikriausiai įdomu bus žinoti, ko ten taip ginčijamasi.

    Tokia jau žurnalistų pareiga ir privilegija – kelti pačius jautriausius klausimus, tikintis, kad atsiras autoritetų, galinčių į juos atsakyti. Tokių paskatų vedini apie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto atsiradimo peripetijas, apie skirtingus siūlymus ir konsensuso paieškas kalbamės su Mykolo Romerio universiteto Bioteisės katedros dėstytoju prof. dr. Andriumi Narbekovas.

    A. Narbekovas: žmogaus gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo momento

     

    A. Narbekovas: "Bažnyčia šiuo atveju negali tylėti, nes tai yra žmogaus gyvybės gynimo klausimas." (M. Žilionytės nuotr.)

    Būdamas Bioteisės katedros dėstytoju, tikriausiai stebėjote procesus, kai formavosi vienas ar kitas siūlymas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto. Koks, Jūsų matymu, buvo šio įstatymo kelias į Seimą?

    Visą procesą stebime jau 10 metų. Yra buvęs įstatymo projektas ir ankstesnėje Seimo kadencijoje. Tas projektas buvo iš esmės panašus į Dangutės Mikutienės ir Vytauto Gapšio dabar siūlytą projektą su išlaikytomis vertybinėmis nuostatomis. Tą projektą tiesiog numarino, nes jis buvo neparankus dirbtinio apvaisinimo klinikoms. Taigi dirbtinio apvaisinimo procedūros buvo daromos pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kartais ir nesilaikant to įsakymo. Turime duomenų, ir pačios klinikos pateikia duomenų Europos embriologų draugijai, kad, pavyzdžiui, į gimdą įdeda daugiau nei tris embrionus, o pagal ministro įsakymą tai yra draudžiama. Vis dėlto turbūt krizė padarė savo – žmonės tapo nemokūs. Tada iškilo dirbtinio apvaisinimo klinikų finansavimo klausimas. Teisininkai pasakė, kad negalima finansuoti tol, kol nėra įstatymo. Tada buvo pradėtas kurpti vaisingumo klinikoms parankus įstatymo projektas su tokiomis blogybėmis kaip pertekliniai embrionai, užšaldymas ir, aišku, išskirtinis finansavimas. Vyriausybė tokį projektą atmetė. Taigi Algis Čaplikas, jau nebūdamas ministras, tą įstatymo projektą pateikė Seime. Žinia, kaip atsvarą minėtam projektui savąjį variantą pateikė D. Mikutienė ir V. Gapšys.

    Kokie buvo šių dviejų projektų pagrindiniai skirtumai? Ir kodėl laikomasi vienokios ar kitokios pozicijos?

    D. Mikutienės ir V. Gapšio projektas draudžia sukurti perteklinius embrionus. Būtų kuriami tik trys embrionai. Galima ir vieną sukurti, bet ne daugiau kaip tris ir visus sukelti į gimdą, kad nebūtų jokio embrionų užšaldymo, atšildymo ir t. t. Beje, šis projektas siūlė labai gerą alternatyvą, taikomą pasaulyje, – kiaušialąsčių šaldymą. Juk iš esmės daugiausia ginčų vyksta dėl galimų atvejų, kai nepavykus procedūrai, vėl būtų reikalinga stimuliacija hormonais, kas kenkia moters sveikatai. Taigi, šaldant kiaušialąstes, vėliau iš jų galima kurti šviežius embrionus, žinoma, laikantis to principo, kad ne daugiau kaip po tris. Vadinasi, moteriai papildomai hormonų skirti nereikėtų, tačiau šia tema nuolat yra manipuliuojama. Beje, prestižinėje Kohreino medicinos duomenų bazėje yra pateikiami tyrimų duomenys, kurie rodo, kad embrionų šaldymas nesumažina hiperstimuliacijos pavojaus. Taip pat yra žinoma, kad atšildyti embrionai prasčiau įsitvirtina gimdoje, be to, atšildant pusė embrionų žūsta. Švieži embrionai implantuojami geriau. Taigi, kai yra šaldomos kiaušialąstės, embrionai visuomet bus švieži, nes bus kartojama procedūra kuriant embrioną. Beje, vaisingumo klinikų atstovų ataskaitose būdavo matyti, kad, pavyzdžiui, kelerius metus iš užšaldytų embrionų nebūdavo jokių nėštumų arba pavieniai. Natūraliai kyla klausimas, kam iš tiesų reikia užšaldytų embrionų. Jei vyksta prekyba žmonėmis, kas galėtų paneigti, kad nebus prekiaujama embrionais. Su tokia praktika pasaulis yra susidūręs. Pagaliau Lietuvoje yra buvęs siūlymas ir embrionų donorystės, kada nevaisingiems žmonėms tiesiog parduodami embrionai. Be to, dirbtinio apvaisinimo įstatymą ragino priimti ir anksčiau, bet ne tik nevaisingi žmonės, tačiau ir mokslininkai, kuriems embrionų reikia kaip žaliavos. Prof. Kučinskas prieš keletą metų tokį raginimą išreiškė viešai per radijo laidą.

    D. Mikutienės projektas ribojo kuriamų embrionų skaičių, o A. Čapliko neribojo. Kitas skirtumas tarp minėtų projektų yra tai, kad D. Mikutienės-V. Gapšio projekte buvo draudžiama lytinių ląstelių donorystė, o A. Čapliko projekte buvo leidžiama. Taip pat A. Čapliko projekte buvo numatytas visiškas finansavimas iš PSDF, apeinant bendrą sveikatos paslaugų finansavimo tvarką, alternatyviam projekte nekalbama apie finansavimą, kita vertus, buvo svarstoma galimybė siūlyti finansuoti pavykusią procedūrą.

    Seimas nusprendė pritarti abiem projektams ir perdavė juos svarstyti Sveikatos reikalų komitetui. Kaip iš šalies vertinate komiteto pastangas rasti kompromisą tarp tokių skirtingų projektų?

    Buvo svarstoma, kurį projektą imti už pagrindą. Vyko labai audringos diskusijos ir praktiškai nulėmė atsitiktinumas, kad buvo pasirinktas D. Mikutienės-V. Gapšio projektas. Oponentai buvo nustebę. Rodos, jiems tai buvo netikėta, tarsi visi planai būtų apversti aukštyn kojomis. Nenuostabu, kad D. Mikutienė vėliau nušalinama nuo išvadų rengimo, o Vida M. Čigriejienė, pirmo balsavimo metu nusišalinusi, neva išliksianti neutrali (tokiu būdu sudarydama galimybę pasirinkti Čapliko projeką), vėliau, nesilaikydama žodžio likti neutrali (kada galėjo „gelbėti“ situaciją Čapliko projekto naudai), kartu su Agne Zuokiene rašydamos išvadas tą projektą sudirba į praktiškai neatpažįstamą. Iš antrojo posėdžio, padarius jį uždarą, visi stebėtojai buvome išvaryti. Dar nespėjus išvaryti, dėl akių buvo viešai balsuojama – ir didelei mūsų nuostabai beveik visi balsavo už D.Mikutienės-V. Gapšio projektą… Vis dėlto čia reikėtų pabrėžti, kad tame naujajame variante, už kurį taip vieningai balsuota, iš Mikutienės projekto beveik nieko nelikę – net pavadinimas pakeistas ir sukištos nuostatos, kurios buvo A. Čapliko siūlyme, išskyrus tai, kad nebus lytinių ląstelių donorystės. Nors viename straipsnyje palikta dviprasmybė ir galima matyti, kad ten ir donorystei spraga palikta. Taigi praktiškai liko visos blogybės, kurios buvo A. Čapliko projekte, tačiau naujasis siūlymas vadinamas D. Mikutienės projektu, nors tai kertasi su logika. Kaip toje liaudies patarlėje:ta pati mergelė, tik kita suknelė. 

    Birželio 1 d. D. Mikutienė su V. Gapšiu ir grupe Seimo narių teikė pataisas tam „patobulintam“ projektui. Siekta grąžinti, kiek įmanoma, tas nuostatas, kurios buvo išmestos. Kaip vertinate vėl už uždarų durų vykusio posėdžio rezultatus – koks iš tiesų projektas pasieks Seimą?

    Kiek man žinoma, buvo pritarta tik finansavimo, apeinant bendrą tvarką, išėmimui iš projekto. Visos kitos blogybės liko.

    Esate kunigas ir tikriausiai neretai išgirstate priekaištų, kad Bažnyčia per daug kišasi į valstybės gyvenimą, kad per daug reiškia savo nuomonę dėl svarstomų įstatymų ir pan.? Kaip vertinate šį dalies visuomenės nepasitenkinimą, turint omenyje polemiką dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo? Ar Bažnyčia prieštarauja mokslui ir žmogiškumui?

    Pristatydamas gegužės 17 dienos ekumeninį Katalikų, Ortodoksų ir Evangelikų liuteronų bažnyčių komunikatą arkivyskupas Sigitas Tamkevičius gerai pažymėjo: jeigu mes dabar tylėtume, tai paskui, kai pradės lįsti visos blogybės, bus klausiama, kur buvo Bažnyčia. Taigi, Bažnyčia šiuo atveju negali tylėti, nes tai yra žmogaus gyvybės gynimo klausimas. Būtų sunkiai įsivaizduojama, kad Bažnyčia tokiu klausimu tylėtų.

    Po komunikato paskelbimo jį kai kurios žiniasklaidos priemonės bandė labai tendencingai pateikti. Neva Bažnyčia nesutinka, kad dirbtinis apvaisinimas apskritai būtų finansuojamas. Buvo nutylima tai, kad komunikate aiškiai pasakyta, jog nesutinkama su privilegijuotu finansavimu, apeinant bendrąją tvarką. Jeigu numatoma, kad žmonės bus „gydomi“, jie, kaip ir visi ligoniai, turi vadovautis bendra tvarka: yra ligonių kasos, ministerija sprendžia, kokiai ligonių grupei kiek skirti. Tarsi aptariamuoju atveju valstybė turėtų viską kompensuoti 100 %, o visi kiti dalysis, kas liko. Tai yra neteisinga ir arkivyskupas tai įvardijo.

    Jeigu mes vadovaujamės mokslo įrodyta tiesa, kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo momento, tai ir neturėtume čia palikti vietos išsisukinėjimams. Net ir atnaujintoje Hipokrato priesaikoje yra sakoma: „Saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties.“ Kad embrionas yra žmogaus gyvybė, šiandieną klausimų kelti jau nereikėtų. Čia nebe religinis klausimas.

    Pagal A. Čapliko projektą embrionai būtų užšaldomi, atšildomi, numatytas 5 metų „galiojimo terminas“, o po 5 metų jie būtų sunaikinami. Šis projektas tik išoriškai atrodo patraukliai, kad juo sukursime gyvybę, gims daugiau vaikų ir pan. Iš tiesų šiame procese daugiau gyvybių būtų sunaikinta negu tikėtina, kad gali gimti. Liberaliojo projekto autoriai apsimeta, kad tai yra mokslas, medicina… Tačiau visa medikų bendruomenė yra prieš embrionų naikinimą. Šio projekto neparėmė dar nė viena medikų grupė, kuri nesusijusi su ginekologija ar vaisingumo klinikomis.

  • ATGAL
    Lietuvos užsienio reikalų ministras ir Rusijos prezidento patarėjas aptarė jautrių istorijos klausimų nagrinėjimą
    PIRMYN
    Teisingumas – pamatinė kiekvieno europiečio teisė
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.