Susitarimas su Baltarusija dėl palengvinto pasienio judėjimo: 2,5 metų trepsėjimo vietoje | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Susitarimas su Baltarusija dėl palengvinto pasienio judėjimo: 2,5 metų trepsėjimo vietoje

  • Data: 2013-10-14
    Autorius: Maksimas Hacakas

    Šių metų kovą Gardine, parke, kuris yra vienintelė vieta, kurioje opozicijai leidžiama rengti mitingus, bandyta surengti piketą dėl baltarusių pasienio judėjimo palengvinimo. Jis tetruko 5 minutes, kadangi buvo nutrauktas ir uždraustas policijos, Baltarusijos krikščionių demokratų partijos aktyvistei Halinai Kotavai paskirta bauda Zmiciero Kuchlejaus nuotrauka

    Dar 2010 metais Baltarusija pasirašė tris susitarimus dėl palengvintų kelionių pasienio gyventojams: su Latvija, Lietuva ir Lenkija. Tačiau kol kas veikia tik Baltarusijos ir Latvijos susitarimas, kuris įsigaliojo 2012 metų vasario 1 dieną. Lenkija ir Lietuva vis dar laukia pranešimo iš Baltarusijos apie visų būtinų procedūrų baigimą, nors Lenkija ratifikavo dokumentą dar tais pačiais 2010 m., o Lietuva – 2011 m. Tiek Varšuva, tiek Vilnius pranešė Minskui apie visų būtinų procedūrų baigimą. Tačiau panašių pranešimų iš Minsko negauta iki šiol, nepaisant to, kad Baltarusija susitarimą su Lenkija ratifikavo dar 2010 m. gruodžio 1 d., su Lietuva – 2011 m. sausio 10 d.

    Susitarimas dėl palengvinto judėjimo per sieną leidžia pasienio regionų gyventojams kirsti sieną be vizų su specialiais leidimais vietiniam judėjimui ir buvimui kitos valstybės pasienio teritorijoje 90 dienų per šešis mėnesius. Leidimai tam turėjo būti išduodami 1–5 metų laikotarpiui ir turėjo kainuoti apie 20 eurų. Tačiau toks leidimas nesuteikia teisės dirbti kitoje šalyje ir neatima galimybės pasienio teritorijoje gyvenantiems gyventojams gauti vizą.

    Šis susitarimas svarbus gana dideliam gyventojų skaičiui. Vien susitarimas su Lietuva turės įtakos apie 1,4 mln. žmonių (800 tūkst. žmonių Lietuvoje ir 600 tūkst. Baltarusijoje), įskaitant Baltarusijos (Gardino, Vijos, Voronovo, Lydos, Astravo, Ašmenos, Medilo, Breslaujos) ir Lietuvos miestų (Vilniaus, Druskininkų, Ignalinos, Lazdijų, Nemenčinės, Pabradės, Švenčionių, Veisiejų, Zarasų) gyventojus. Dar didesnei teritorijai įtakos turės Baltarusijos ir Lenkijos susitarimas.

    Tikimasi, kad palengvinus pasienio judėjimą suaktyvės ekonominis regionų bendradarbiavimas, atgis vietos valdžios institucijų ryšiai, bus artimesni kaimyninių šalių piliečių šeiminiai ryšiai, padidės pasienio regionų pajamos, paspartės turizmo plėtra ir kt. Tačiau praėjo daugiau nei dveji metai nuo sutarčių ratifikavimo ir niekas nepasikeitė: palengvintas pasienio judėjimas per sieną egzistuoja tik dokumentuose. Todėl Baltarusijos krikščionių demokratų partija, kurią Baltarusijos valdžios institucijos, sufabrikuodamos įrodymus, nuolat atsisako įregistruoti, 2012 metų vasarą pradėjo palengvinto pasienio judėjimo susitarimo įgyvendinimo kampaniją.

    „Sutartis jau seniai ratifikavo ar net pasirašė Baltarusijos prezidentas. Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai liko tik nusiųsti notas savo kolegoms Lietuvoje ir Lenkijoje. Tačiau valdžios institucijos jų nesiunčia, teisinasi įvairiais pareiškimais. Iš pradžių kalbėjo apie būtinybę gauti patirties iš panašaus susitarimo įgyvendinimo su Latvija, vėliau – kad nėra paruošti punktai muitinėse. Tačiau galiausiai atskleidė tikrąją priežastį: palengvintas pasienio judėjimas per sieną nėra įvedamas dėl Lietuvos ir Lenkijos požiūrio į Baltarusijos prezidentą“, – interviu „Apžvalgai“ tvirtino kampanijos koordinatorius Zmicieras Kuchlejus. Jis priminė, kad Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos atstovas Andrejus Savinych 2012 m. spalio 18 d. pareiškė, kad Lietuvos ir Lenkijos politika Baltarusijos atžvilgiu „formuoja nepalankų klimatą, o mes, deja, vis dar nesame pasirengę žengti šia kryptimi (susitarimo vykdymo, – aut. past.)“.

    Z. Kuchlejaus nuomone, Latvijos, su kuria palengvintas pasienio judėjimo susitarimas veikia nuo 2012 m. vasario mėnesio, pozicija Baltarusijos atžvilgiu mažiau griežta, palyginti su Lietuvos ir Lenkijos požiūriu. „Baltarusijos valdžia jau seniai Latvijoje įgyvendina savo interesus, ten yra daug įmonių, su kuriomis ji bendradarbiauja. Su Latvija taip pat labiau išplėtotas ir politinis bendradarbiavimas.  Be to, palengvintas pasienio judėjimas su Latvija liečia mažesnį plotą, mažesnį skaičių žmonių“, – pabrėžė jis.

    Baltarusijos valdžia šiuo klausimu, be politinių, turi ir ekonominių problemų. „Šiuo metu mūsų ekonomika yra nesubalansuota. Lietuvoje ir Lenkijoje plėtojasi rinkos ekonomika, kainos nėra reguliuojamos kaip Baltarusijoje ir dažniausiai jos būna žemesnės nei mūsų šalyje. Įvedus palengvintą pasienio judėjimą, baltarusiai dar dažniau vyks pirkti į Lietuvą ir Lenkiją. Tai neabejotinai sukels nuostolių Baltarusijos prekybos tinklams, Baltarusijos pramonei, nes, kalbant apie kainos ir kokybės santykį, Baltarusijos galimybės yra gerokai mažesnės nei Lietuvos ir Lenkijos prekybos centrų“, – kalbėjo Baltarusijos krikščionių demokratų partijos atstovas.

    Tai įrodo birželio 25 d. nuskambėjęs Baltarusijos ministro pirmininko Michailo Miasnikovičiaus pranešimas, kuriame teigiama, kad baltarusiai išveža nemažas pinigų sumas į artimąjį užsienį – Vilniuje, Varšuvoje ir pasienio miestuose pinigus leidžia pirkiniams, įvairioms pramogoms. Žinoma, įvedus palengvintą pasienio judėjimą, sumos tik didės. „Taigi žmonėms tai bus naudinga, o Baltarusijos pramonei ir ekonomikai susitarimo įgyvendinimas padidins konkurenciją, o šioje kovoje Baltarusijos produkcija, žinoma, pralaimės“, – teigė Z. Kuchlejus.

    Visgi BKD partijos narys mano, jog svarbiausia tai, kad sutartis „suaktyvins žmonių ryšius“. „Kadangi valdžia atspindi piliečių interesus, ji turi įvykdyti šį susitarimą“, – sakė politikas. Z. Kuchlejaus teigimu, statistika rodo, kad Latvijos piliečiai, įsigaliojus palengvintam pasienio judėjimui, iki 80 kartų aktyviau kerta sieną nei baltarusiai (2012 m. sausio–spalio mėn. duomenys). Taigi, susitarimo įgyvendinimas su Ryga žalos Baltarusijos ekonomikai neatnešė, o atvirkščiai – pritraukė svečių iš kaimyninės valstybės.

    „Žinoma, Baltarusijos valdžia sukuria daugybę trukdžių savo piliečiams išvažiuoti į Latviją. Tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad  palengvintas pasienio judėjimas numatomas tik sutartyje apibrėžtoje pasienio zonoje. Šengeno viza suteikia daugiau galimybių, t.y. suteikia galimybę keliauti visoje Šengeno zonoje, kuri apima 26 valstybes. Tai, kad Baltarusija yra lyderė gauti Šengeno vizas, problemą iš dalies sumažina. Ketvirtadalis Gardino srities gyventojų turi galimybę keliauti po Šengeno zoną dėl Šengeno vizų arba nacionalinių Lietuvos ir Lenkijos vizų “, – patikino Z. Kuchlejus.

    Politikas teigė, kad vykdydama palengvinto pasienio judėjimo susitarimo įgyvendinimo kampaniją, Baltarusių krikščionių demokratų partija pirmiausia informuoja Baltarusijos piliečius, nes žmonės nežino apie palengvinto pasienio judėjimo naudą. „Remiantis sociologinėmis apklausomis, dėl nežinojimo Baltarusijos piliečiai kaltę dėl to, kad susitarimas neįgyvendinamas, daugiausia verčia Lietuvai ir Lenkijai, nors akivaizdu, kad šių susitarimų likimas priklauso nuo vieno asmens. Mes renkame parašus internete ir gyvai, kad darytume spaudimą Baltarusijos valdžiai“ , – kalbėjo politikas.

    Pasak jo, prie paramos palengvintam pasienio judėjimui prisijungė ir kitų regionų organizacijų aktyvistai. „Kampaniją pradėjome Gardine, idėją palaikė Breste, Svisločiuje, Berestovicoje, Valkaviske. Parašus Breste rinko socialdemokratų partijos, partijos „Sakyk tiesą!“ atstovai ir kiti aktyvistai“, – vardijo BKDP atstovas.

    Tačiau, Z. Kuchlejaus nuomone, kalbėti apie rezultatus kol kas dar anksti. „Galime kalbėti tik apie sąmoningumą. Atsižvelgiant į nepriklausomus sociologinius tyrimus, mūsų pastangomis apie kampaniją sužinojo daug žmonių, ypač Gardine ir Minske. Tai galima laikyti geru rezultatu, nes dabartinis valstybės vadovas mažai kreipia dėmesio į visuomenės nuomonę, ypač šiuo klausimu“, – tvirtino Z. Kuchlejus.

    Nepaisant to, kad daugelis žmonių norėtų, kad įsigaliotų palengvintas pasienio judėjimas (ypač tai liečia pasienio regionų gyventojus), yra žmonių, kurie juo nėra sužavėti. „Žmonės, kurie turi Šengeno vizą, nelabai aktyviai nori pasirašyti, nes mano, kad palengvintas pasienio judėjimas jiems sudarys konkurenciją arba sukels problemų pasienyje. Taip, žmonės, užsiimantys pasienio prekyba, – tie, kurie išvažiuoja į Lietuvą ar Lenkiją, ten nusiperka prekių ir perparduoda jas Baltarusijoje, – baiminasi, kad dėl susitarimo įvedimo jie praras savo verslą. Prieš susitarimą yra nusistatę ir stambūs mažmeninės prekybos tinklai. Taigi, reikia įdėti nemažai darbo aiškinant susitarimo naudą, tačiau tam ne visada turime pakankamai lėšų. Susitinkame su žmonėmis, platiname lankstinukus, paskelbėme apie kampaniją Gardino laikraštyje „Krynitsa Garadzenski“, bet vien BKDP jėgomis daug nepadarysi. Didesniam darbui reikia ir didesnės koalicijos“, – pridūrė Z Kuchlejus.

    Politikas taip pat pažymėjo, kad BKDP bandė surengti piketus Gardine, remiančius palengvintą pasienio judėjimą. Panašių bandymų buvo ir Breste. Tačiau valdžia neleido ir gana nervingai į tai reagavo. BKDP aktyvistei pensininkei Galinai Kotovai buvo skirta 200 eurų bauda.

    „Tikiu, kad dalis vietos valdžios supranta susitarimo naudą: supranta, kad tai skatins turizmą, duos naudos vietiniams biudžetams. Kita vertus, jie žino prezidento poziciją šiuo klausimu ir todėl sulaiko bet kokią iniciatyvą“, – apibendrino Z. Kuchlejus. ■

    Vertė Reda Trinkūnienė ir Jurgita Jarašūnienė

  • ATGAL
    Lietuvai reikalinga stipresnė, vieningesnė, bet kartu ir reevangelizuota Europos Sąjunga
    PIRMYN
    Kodėl ES sunkiai sekasi skatinti demokratinius pokyčius Baltarusijoje?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.