Švedijos Parlamento rinkimai: staigmena ar tendencija? | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Švedijos Parlamento rinkimai: staigmena ar tendencija?

  • Data: 2018-10-09
    Autorius: Jonas Kazimieras Švagžlys

    Švedijos Parlamento (Riksdago) rūmai/wikipedia.org/BillC nuotrauka

    Rugsėjo 9 d. vykusius rinkimus į Švedijos Parlamentą, kaip ir prieš ketverius metus, laimėjo Švedijos socialdemokratų partija. Antroje vietoje liko tradiciškai didžiausia socialdemokratų varžovė centro dešinioji Moderatų partija, o trečią vietą užėmė radikaliajai dešinei priskiriama Švedijos demokratų partija. Įdomu, kad ideologinės takoskyros Švedijoje gerokai skiriasi nuo takoskyrų Lietuvoje, o daugelis Švedijos konservatorių Lietuvoje galėtų būti liberalių arba kairiųjų partijų politikais.

    PO KETVERIŲ METŲ MAŽUMOS VYRIAUSYBĖJE – PERGALĖ PARLAMENTO RINKIMUOSE

    Daugiausia balsų rugsėjo pradžioje vykusiuose Riksdago rinkimuose surinko Švedijos valdančioji socialdemokratų partija. Už centro kairiuosius savo balsą atidavė 28,4 proc. rinkimuose dalyvavusių Švedijos rinkėjų. Rinkimus laimėjusiai partijai atiteko 113 iš 349 vietų Švedijos parlamente, t. y. 12 vietų mažiau nei prieš ketverius metus, kai tuomet opozicijoje buvę socialdemokratai rinkimuose surinko net 31 proc. balsų.

    Įdomu, kad iki šių rinkimų socialdemokratai valdė šalį būdami mažumos vyriausybėje. Ją sudarė socialdemokratai bei ketvirtą vietą rinkimuose užėmusi Žaliųjų partija, kuriai atiteko 25 vietos Riksdage. Kadangi socialdemokratai atsisakė sudaryti koaliciją su ideologiškai labiau į kairę pasislinkusia Kairiųjų partija, o Centro partija bei Liberalų partija jungtis prie valdančiųjų nepanoro, teko formuoti mažumos vyriausybę, turėjusią tik 138 iš 349 vietų šalies parlamente.

    2014 m. gruodį šalyje kilo parlamento krizė, kai mažumos vyriausybė siekė priimti ateinančių metų biudžetą. Nors socialdemokratų lyderio šalies premjero Stefano Lofveno siūlymams pritarė abi valdančiosios partijos bei valdančiąją koaliciją rėmusi, tačiau jai nepriklausiusi Kairiųjų partija, tačiau jo siūlymams nepritarė opozicinis centro dešiniųjų partijų Aljansas (jį sudarė Moderatų partija, Krikščionių demokratų partija, taip pat Centro bei Liberalų partijos) ir trečią vietą rinkimuose užėmusi Švedijos demokratų partija (su ja bendradarbiauti atsisakė tiek valdantieji, tiek opozicijos partijos). Už Aljanso pasiūlytą biudžeto projektą balsavo didesnė dalis Švedijos parlamento narių nei už valdančiosios koalicijos siūlymus. Galiausiai pavyko pasiekti susitarimą tarp valdančiųjų partijų ir opozicinio Aljanso, ir priešlaikiniai rinkimai nebuvo surengti.

    Vertinant socialdemokratų ketverių metų buvimo valdžioje rezultatus, svarbu atkreipti dėmesį, jog, pavyzdžiui, pagal bendrojo vidaus produkto augimą Švedija lenkia didelę dalį kitų turtingų Europos šalių. Pernai Švedijos BVP augo kiek daugiau nei 3 proc. Pagal šį rodiklį iš Vakarų Europos šalių Švedija nusileido tik Airijai. Kita vertus, nedarbas Švedijoje šių metų vasarą siekė kiek daugiau nei 6 proc., t. y. beveik dvigubai daugiau nei Vokietijoje ar JAV. Pagal gyvenimo kokybės indeksą pernai Švedija užėmė 14-ą vietą pasaulyje (Lietuva – 37-ą). Nors Švedijos rodikliai toli gražu neatrodo blogi, tačiau dar prieš keliolika metų pagal Gyvenimo kokybės indeksą (GKI) Švedija puikavosi pirmajame geriausiai gyvenančių pasaulio valstybių penketuke.

    IDEOLOGINĖS TAKOSKYROS – KITOKIOS NEI LIETUVOJE

    Antrą vietą Riksdago rinkimuose užėmė centro dešinioji Moderatų partija, priklausanti įvairių šalių konservatyvias bei krikdemiškas partijas vienijančiai Europos liaudies partijai (ELP). Už šią partiją savo balsą atidavė beveik 20 proc. rinkimuose dalyvavusių Švedijos rinkėjų. Įdomu, kad ši partija, nors tradiciškai laikoma didžiausia socialdemokratų varžove, po ketverių pastarosios partijos valdymo metų surinko mažiau balsų nei 2014 m. Šiemet moderatai laimėjo 70 vietų Riksdage, t. y. 14 mandatų mažiau nei prieš ketverius metus (valdantieji socialdemokratai šiemet laimėjo 13 mandatų mažiau). Praėjusios kadencijos parlamente Moderatų partija dirbo opozicijoje, tačiau pagal susitarimą ji leido veikti mažumos vyriausybei, nors pagal turimų balsų skaičių opozicinės partijos galėjo blokuoti svarbiausius valdančiųjų sprendimus. Neatmestina, kad bendradarbiavimas su valdančiaisiais galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl socialdemokratų valdymu nusivylusių švedų balsus susirinko kitos partijos.

    Nors Moderatų partija Europos Parlamente priklauso ELP frakcijai, iš esmės ši politinė jėga galėtų būti laikoma veikiau liberalia nei konservatyvia. Pavyzdžiui, moderatai palaikė vienos lyties asmenų santuokų įteisinimą. Tradiciškai Moderatų partija pasisakė už liberalią ekonominę politiką (mažesnius mokesčius, privatizaciją ir panašiai), tačiau pastaraisiais metais pastebimas šios partijos poslinkis politinio centro link. Moderatai teigia linkę išsaugoti švedišką „gerovės valstybės“ modelį.

    Trečią vietą rinkimuose užėmė radikaliajai dešinei apžvalgininkų bei politinių oponentų priskiriama Švedijos demokratų partija. Už šią partiją rinkimuose balsavo 17,5 proc. rinkėjų. Naujajame Riksdage demokratai turės 62 vietas, t. y. 13 daugiau nei ankstesnės kadencijos parlamente.

    Pažymėtina, kad dar prieš kelis dešimtmečius Demokratų partija nebuvo labai populiari. 1988 m. susikūrusi partija tais pačiais metais pirmąsyk dalyvavo Riksdago rinkimuose. Juose demokratai surinko tik kiek daugiau nei tūkstantį balsų ir nelaimėjo nė vieno mandato šalies parlamente. Iki 2002 m. nė vienuose Riksdago ar Europos Parlamento (EP) rinkimuose demokratams nepavyko surinkti daugiau nei 1 proc. balsų (norėdama įgyti vietų parlamente, pagal šalies įstatymus partija turi surinkti bent 4 proc. rinkėjų balsų).

    Tai pasiekti Demokratų partijai pirmąsyk pavyko 2010 m., kai surinkę 5,7 proc. balsų jie laimėjo 20 vietų Švedijos parlamente. 2014 m. Riksdago rinkimuose už Demokratų partiją savo balsą atidavė 12,9 proc. rinkėjų. Kaip ir šiemet, tais metais Demokratų partija rinkimuose užėmė trečią vietą, nusileidusi tik Socialdemokratų bei Moderatų partijoms. 2014 m. vykusiuose rinkimuose į EP Demokratų partija surinko beveik 10 proc. balsų ir ir laimėjo 2 iš 20 Švedijos atstovams priklausančių vietų EP.

    EP Demokratų partija priklauso „Aljanso už tiesioginę demokratiją Europoje frakcijai“, vienijančiai euroskeptinių nuostatų politines jėgas (iš Lietuvos partijų šiai frakcijai priklauso partija „Tvarka ir teisingumas“). Esminiai Demokratų partijos ideologiniai ypatumai – euroskepticizmas bei neigiamas požiūris į imigraciją. Demokratai pasisako už referendumą dėl Švedijos narystės ES. Imigracijos klausimais Demokratų partija pasisako už esamos tvarkos griežtinimą ir akcentuoja imigrantų, ypač iš musulmoniškų kraštų, keliamą pavojų švediškajai tapatybei bei visuomenės saugumui.

    Šeimos politikos klausimais Demokratų partijos pozicija konservatyvesnė nei daugumos kitų šios šalies partijų, įskaitant ir moderatus. Partija pasisako prieš leidimą tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti. Kita vertus, šios partijos lyderiai teigia nesantys priešiški homoseksualams ir pabrėžia, jog auganti islamizacija ateityje gali reikšti homoseksualių asmenų teisių pažeidimus.

    Nors dėl griežtų nuostatų imigracijos klausimais Demokratų partija priskiriama radikaliajai dešinei, šios partijos politikai vengia būti sutapatinami su kraštutine dešine. Ne vienas šios partijos aktyvistas buvo pašalintas dėl savo radikalių pasisakymų arba paaiškėjus apie ryšius su neonaciais. 2017 m. iš Demokratų partijos dėl galimų ryšių su rasistinėmis organizacijomis pašalinti šios partijos politikai įkūrė naują partiją „Alternatyva Švedijai“. Šiųmetiniuose Riksdago rinkimuose „Alternatyva Švedijai“ surinko 0,3 proc. balsų ir į parlamentą nepateko.

    SĖKMINGAS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ PASIRODYMAS

    Ketvirtą vietą Švedijos parlamento rinkimuose užėmė Centro partija. Ši politinė jėga savo nuostatomis ganėtinai artima Moderatų partijai ir yra buvusi jos partnere valdančiojoje koalicijoje ankstesnėse kadencijose. Penktą vietą užėmė Kairiųjų partija. Ji yra kur kas labiau pasislinkusi ekonominės bei politinės kairės link nei valdantieji socialdemokratai ir pasižymi euroskeptiškomis pozicijomis. 4 proc. barjerą rinkimuose taip pat peržengė Krikščionių demokratų, Liberalų bei Žaliųjų partijos.

    Analizuojant šiųmetinių Riksdago rinkimų rezultatus, galima paminėti, kad jie buvo gana sėkmingi Krikščionių demokratų partijai. Šiemet krikdemai surinko 6,4 proc. balsų ir jiems atiteko 23 vietos Riksdage. Palyginimui – prieš ketverius metus už Krikščionių demokratų partiją balsavo 4,6 proc. rinkėjų.

    Krikščionių demokratų partija susikūrė 1964 m. Jos ištakomis laikytini judėjimai, priešinęsi 1963 m. Švedijos vyriausybės sprendimui atsisakyti religinio ugdymo šalies mokyklose. Pirmieji rinkimai šiai partijai nebuvo sėkmingi. Į šalies parlamentą krikdemai pirmąkart pateko 1991 m. Tuomet už šią partiją balsavo kiek daugiau nei 7 proc. rinkėjų, ir nuo tada Krikščionių demokratų partija visada peržengdavo 4 proc. slenkstį parlamento rinkimuose. Šiuo metu švedų krikščionys demokratai turi vieną atstovą EP.

    Kaip ir moderatai, krikščionys demokratai priklauso ELP. Ekonominiais klausimais šių partijų pozicijos neretai sutampa, tačiau moraliniais klausimais krikščionių demokratų pozicija dažnai būna konservatyvesnė nei moderatų. Pavyzdžiui, 2009 m., kai parlamente buvo balsuojama dėl tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimo, moderatai kartu su kairiaisiais, liberalais bei centristais balsavo „už“, o krikdemai šio siūlymo nepalaikė. 1991–1994 bei 2006–2014 m. krikdemai priklausė valdančiajai koalicijai kartu su Moderatų, Centro bei Liberalų partijomis.

    Šiųmetiniuose rinkimuose nei kairiųjų aljansui, kurį sudaro socialdemokratai bei žalieji, nei iš moderatų, krikdemų, centristų bei liberalų sudarytam centro dešiniųjų aljansui nepavyko laimėti daugiau nei pusės vietų Švedijos parlamente. Kadangi tiek centro dešinieji, tiek kairieji pareiškė neisiantys į koaliciją su Demokratų partija, neatmestina, kad Švedija ateinančius ketverius metus bus valdoma mažumos vyriausybės. Kita vertus, akivaizdu, kad išaugs bendradarbiavimo tarp dešiniųjų bei kairiųjų partijų svarba, o balsavimų Riksdage rezultatus dažnu atveju gali lemti Demokratų partijos (patys demokratai galimybės bendradarbiauti su centro dešiniaisiais neatmeta) pozicija.

  • ATGAL
    Algirdo Saudargo iniciatyva žengtas žingsnis sumažinti kalbos barjerą ES
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.