Įžvalgos

  • Švietimas XVII vyriausybės programoje: kas mūsų laukia?

  • Data: 2016-12-22
    Autorius: Valentinas Stundys

    www.pixnio.com, Hagerty Ryan nuotrauka(Naujoje švietimo programoje bus siekiama kurti modelį, kuriame derėtų centralizuotas ir mokyklinis vertinimas).

    Ką tik paskelbta naujosios Vyriausybės programa. Ką ši koalicija žada švietimui? Kokių galima tikėtis permainų? Ar yra joje netikėtų ir naujų idėjų?

    Švietimo reikalai plačiausiai aptariami trečiojo programos skyriaus I skirsnyje. Projekte gausus permainų žodynas: esminė politikos kaita, sieksime pažangos, įgyvendinsime pertvarką, tobulinsime, įgyvendinsime finansavimo reformą ir t.t. Taigi galime tikėtis pokyčių, tačiau pastebėtina, kad tokia retorika yra įprasta visoms naujoms daugumoms jų darbo pradžioje.

    Kokie šios Vyriausybės švietimo kaitos konkretūs taikiniai? Galima juos kelis atpažinti. Pirmiausia išskirčiau apsisprendimą keisti švietimo finansavimą. Čia akcentuojamas „mokinio krepšelio“ modelio pertvarkymas. Ketinama mažinti regioninius mokymosi kokybės skirtumus, efektyviau skirstant lėšas ir diegiant „klasės komplektų“ finansavimo modelį.  Pamename, darbiečiai eksperimentavo „klasės krepšeliu“ keliose savivaldybėse ir tam reikėjo kelių papildomų milijonų. Tiesą sakant, šiuo atveju visai neaišku, ką toks ketinimas reiškia, kaip finansavimas spręs kokybės netolygumus. Ar toms mokykloms, kuriose mokinių pasiekimai prastesni, bus skiriamas didesnis finansavimas, teikiama speciali pagalba ar jos bus pertvarkomos? – programoje atsakymo nėra, nekalbama ir apie finansavimo apimtis. Tačiau bendra programos nuostata teigia dėmesį kaimo vietovėms. Taigi suprask kaip nori arba daryk kaip išeina. Ši Vyriausybė įdiegs mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką (beje, ją diegė ir socialdemokratų Vyriausybė, bet nieko nepadarė), parengs (tik?) išankstinės pensijos sąlygas (tą darė ir socialdemokratai) – tai atsargios užuominos apie galimą pedagogų skaičiaus mažinimą. Suprantama, kad rinkimų populizmą jau keičia atsakomybės našta, todėl programos teiginiai atsargūs ir nekonkretūs.

    Apie studijų finansavimą kalbama irgi labai aptakiai. Visai neaišku, ar ketinama keisti studijų krepšelio metodiką ir kaip. Bet nuostata, kad aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų finansavimo modelis bus susietas su mokslo ir studijų rezultatais, kad bus sudaromos sutartys su aukštosiomis mokyklomis dėl parengtų specialistų profesijų ir skaičiaus, leidžia spėti, kad ketinama finansuoti studijų vietas ir grįžti į planinio tvarkymo laikus, kai aukštosioms mokykloms buvo paskirstomos studijų vietos. Jei taip, tai būtų daug žingsnių atgal, toks modelis nederėtų su pažangiame pasaulyje įsitvirtinančia nuostata finansavimą susieti su studentu bei visiškai neatitiktų visuomenės lūkesčio dėl aukštųjų mokyklų kokybinių permainų.

    Antras programos taikinys – pedagogas. Ketinama įteisinti mokyklų vadovų kadencijas, konkursinę atestaciją (gal konkursus – bijoma tai drąsiai  pasakyti?) priimant pedagogus į darbą, bus siekiama suformuoti pedagogų rengimo sistemą, grįstą mišriu rengimo modeliu, kvalifikacijos tobulinimas ketinamas sutelkti universitetuose, bus mokytojų kompetencijų aprašas, derinamas su atitinkamos pakopos ugdymo programų reikalavimais.  Įdomus programos teiginys apie „socialines-ekonomines mokytojų darbo sąlygas, kurios laiduotų pedagogo karjeros prestižą“. Bet nei apie karjeros galimybes, nei apie prestižo stiprinimą nei žodžio.

    Programoje yra keli postulatai ir apie nacionalinį mokinių pasiekimų vertinimo bei stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos keitimą. Sudėtingose teiginių konstrukcijose aiškūs keli akcentai: bus siekiama vertinimą papildyti baigiamaisiais brandos darbais, socialinio darbo, sporto ir meno saviraiškos elementais, daugiau dėmesio bus skiriama kaupiamajam vertinimui bei „nacionalinio (NEC, LAMA BPO) ir mokyklos indėlio į pasiekimų vertinimą racionaliai pusiausvyrai“. Panašu, kad bus siekiama kurti modelį, kuriame derėtų centralizuotas ir mokyklinis vertinimas. Priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemoje ketinama atsisakyti išimtinai akademinių kriterijų, „sudarant sąlygas atsižvelgti į individualius stojančiojo polinkius mokymosi institucijos/mokymosi formos pasirinkimui“. Galima po šiuo teiginiu pakišti ką nori: nuo bendrojo priėmimo panaikinimo ir grįžimo prie stojamųjų egzaminų aukštosiose mokyklose.

    Ketvirta programos tema yra vertybinis, ideologinis švietimo matmuo. Čia surašoma daug bendrybių ir seniai girdėtų dalykų, pasakytų dar Tautinės mokyklos ir 1992 metų švietimo koncepcijoje. Esminis teiginys yra siekis tikslinti ugdymo turinio formavimo paradigmos svorio centrus: nuo „Lietuva pasaulyje“ į „pasaulis Lietuvoje“. Įsivyraujantį vertybinį neutralumą ketinama keisti naujomis dominantėmis, stiprinančiomis tautinės tapatybės ir savivertės bei pilietinės kompetencijos puoselėjimą švietimo sistemoje. Nesiveliant į diskusiją, galima tik pastebėti, kad ir žmogaus, ir tautos, ir valstybės laukia daug kitokių iššūkių, kad žmogui reikia įvairiapusiškesnių kompetencijų.

    Visas planuojamas naujoves subendrina vienas programos teiginys: „Švietimo ir mokslo politikos esminė kaita – lanksti, valstybiškai valstybės (mano pabraukta) poreikius tenkinanti, kokybiška ir kiekvienam prieinama švietimo sistema, kuri sudaro galimybes mokytis ir tobulėti visą gyvenimą ir kuri atitinka asmens ir Lietuvos poreikius“. Iki šiolei buvo suvokta, kad švietimo tikslas yra savo gebėjimus išskleidžianti asmenybė, žmogus kultūros kontekste. Šios Vyriausybės švietimo programos dominantė yra valstybė, jos interesas, todėl daug dėmesio skiriama švietimo valstybiniam reguliavimui. Ši tema – jau atskiro aptarimo reikalas.

    Ar Vyriausybės švietimo programa atliepia visuomenės lūkesčius, tarptautinių ekspertų vertinimus ir skaudžiausias problemas? Tik iš dalies, nes nutyli daugelį aktualių pastebėjimų nuo finansavimo neefektyvumo iki kokybės problemų. Reikia laukti, kokį veiksmų planą patvirtins ši, kaip buvo kalbama, profesionalų Vyriausybė. O programa nėra nei konkreti, nei kelianti būtinų ir jau perkaitusių pokyčių tikslų. ■

  • ATGAL
    Kokie buvo 2016-ieji ir ko tikėtis 2017-aisiais?
    PIRMYN
    Kur pasuks Europos Sąjunga 2017-aisiais?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.