Švietimo politika: tarp rinkimų pompastikos ir realybės | Apžvalga

Žurnalai

  • Švietimo politika: tarp rinkimų pompastikos ir realybės

  • Data: 2017-09-06
    Autorius: Valentinas Stundys

    Mokslo metų pradžia – gera proga pasižvalgyti po švietimo politikos lauką, siekiant suprasti, kas čia vyksta, kas laukia šiemet, ko galima tikėtis. Svarbu ir tai, kad naujoji politinė dauguma jau dirba beveik metus. Tai pakankamas laiko tarpsnis, kad pradėtum srities pokyčius, imtumeisi būtinų darbų. Juo labiau, kad valdantieji deklaravo vykdysiantys aktyvią ir kitokią politiką nei buvo anksčiau (žinoma, čia tik retorikos paradoksas, nes daugumoje liko tie patys anos kadencijos branduoliniai socialdemokratai). Nauja ir tai, jog skelbta, kad šioji Vyriausybė bus profesionalų komanda. Taigi tokia valdančiųjų kalbėsena žadina lūkesčius ir maga pasmalsauti kaip ir kas.

    XVII Vyriausybės programa, kaip tokiais atvejais įprasta, kupina gražios retorikos – skambių frazių, viltingų pažadų ir abstrakčių užmojų, išsiskiria tuo, kad ji paskaninta žodžio „darna“ improvizacijomis – vienur jis tinka, kitur atrodo kaip dirbtinis prielipas. Joje skelbiama, jog „valstybės raidos vizija paremta penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos ir darnaus valstybės valdymo – principu.“ Reikšminga, kad švietimas nepamirštamas, lyg pripažįstamas prioritetu, nors aliuzija į baltų kultūros darną gerokai susiaurina jo turinį. Akivaizdu, kad ši dauguma, t. y. jos valstiečiai ir žalieji, darna išreiškia savo programos ideologinę kryptį: gamt­meldystę, dorą ir pan. Švietimo atveju pabrėžiama tautinės tapatybės kūryba, į tautos ir valstybės raidą orientuotas požiūris, ta proga  prisimenama dr. Meilė Lukšienė ir pirmoji tautinės mokyklos koncepcija. Toliau viskas įprasta retorika – finansavimas, etatai, pasiekimų vertinimas, smurto prevencija ir t.t.

    Dar įdomiau studijuoti šios programos įgyvendinimo veiksmų planą, t. y. dokumentą, kuris konkrečiai ketveriems metams sudėlioja darbus. Čia valstiečių ir žaliųjų ideologijos ir kai kurių ketinimų  nelieka nei kvapo – dominuoja profesionalus požiūris: ketinama plėtoti pradėtus darbus, atsižvelgiant į tarptautinių ekspertų vertinimus ar tarptautinių tyrimų rezultatus imamasi naujų iniciatyvų. Reaguojant į vidutiniškus mūsų mokinių pasiekimus tarptautiniuose tyrimuose, ketinama parengti modernią skaitymo ir rašymo sampratą ir atitinkamas ugdymo priemones, bendrojo ugdymo programų ugdymo rezultatų aprašus, kūrybingumo ir kritinio mąstymo ugdymo modelius ir t. t. Daug dėmesio skiriama mokinių pasiekimų vertinimo tobulinimui, ne tik kaupiamajam vertinimui, bet planuojama sukurti ir kompiuterizuotą mokinių pasiekimų vertinimo ir analizės sistemą. Gaila, kad gerų darbų dauguma keliasi vos ne į kadencijos antrąją pusę. Panašu, kad jie suplanuoti anksčiau nei susiformavo naujoji dauguma ir susieti su ES finansinės paramos grafiku.

    Ar kas strategiškai svarbaus švietime įvyko? Vis dar nieko. Viešojoje erdvėje daug diskusijų sukėlė pirmieji valdančiųjų švietimo srities darbai. Jie gan formalūs. Suprantama, kad mokslo metų pailginimas aktualus daugumai žmonių, todėl tiek daug apie tai rašyta ir kalbėta. O tarptautiniai ekspertai jau seniai atkreipė dėmesį, kad pas mus mokslo metai vieni iš trumpiausių ES. Gaila, kad karštose diskusijose pristigta šį sprendimą pagrindžiančių prasmės ir turinio argumentų, medijose valstiečių lyderis žadėjo nieko nekeisti, kol galiausia ministerija nukirto kaip kirviu – mokslo metai bus ilgesni. Bet tokios pozicijos pristigta kitais atvejais. Vadovų kadencijų nustatymas buvo irgi valdančiųjų tikslas, tik čia greitesnė buvo Prezidentė, kurios radikalumą atvėsino valdančiųjų atsargumas: neliko kadencijų ribojimo. Visai logiška – negalima švaistytis nei puikiais mokytojais, nei gerais vadovais, neturint nei jokios jų profesinės karjeros sistemos, nei reikia sudaryti sąlygas mokyklų steigėjams į jų kėdes susodinti sau lojalius.

    Bene ilgiausiai buvo diskutuojama dėl universitetų tinklo optimizavimo, čia būta nedrąsos ir įtakų, skirtingų pozicijų, pristigta politinės valios priimti aiškų ir veiksmingą sprendimą. Šių metų priėmimo rezultatai dar drastiškiau atspindi universitetų perteklių ir universitetinių studijų sistemos bėdas – studijų programų išskaidymą ir susmulkėjimą, jų dubliavimąsi ir t. t. Net 5 universitetai (Šiaulių, Klaipėdos, A. Stulginskio, M. Romerio ir Edukologijos) priėmė beveik ar net per 50 procentų studentų mažiau nei pernai, daugiau kaip 100 studijų programų uždarytos, nes nesurinko pakankamai studentų. Čia reikalingi greiti sprendimai, nes jų priėmimo vilkinimas – tai didžiuliai pinigai, leidžiami vėjais. Žinome, kad iki šiolei sistemoje buvo neefektyviai naudojamo turto už 100 milijonų, infrastruktūros išlaikymas 4–5 kartus brangesnis nei priimtas vidurkis ES. O stinga lėšų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams didinti, procesui aprūpinti. Seimo dauguma  pasirinko „lėtąjį“ optimizavimo variantą, iš esmės leisdama patiems universitetams apsispręsti dėl konsolidacijos variantų. Toks kelias galimas, bet jis brangus. Seimo dauguma nesiryžo priimti politinės valios sprendimo, nors Vyriausybės įsipareigota parengti mokslo ir studijų institucijų pertvarkos planą. Tesugebėta patvirtinti visai kitokio žanro dokumentą – gal kryptis, gal gaires, nors pavadinta planu.

    Viešojoje erdvėje beveik jokio dėmesio nesulaukė Seimo 2017 liepos 11-osios nutarimas „Dėl bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“. Prasprūdo tik tai, kad viceministrui neaišku, kam jis reikalingas, ir tai, kad nuosekliai bus pereita prie nuostatos, kad mokytojai būtų baigę magistro studijas. Šis dokumentas yra įdomus politine prasme dvejopai. Pirmiausia jis nustato bendrojo ugdymo sisteminių pokyčių sritis ir strateginius uždavinius: išskirtos 5 švietimo sritys (ugdymo turinys, pedagogų rengimas ir karjera, edukologijos srities moksliniai tyrimai, mokyklų strateginis valdymas ir bendrojo ugdymo finansavimas) bei formuluojama po 3 kiekvienos srities uždavinius. Tai Seimo politinės valios deklaracija. Tai pirmas tokio pobūdžio, jei gerai pamenu, dokumentas, priimtas Seimo istorijoje. Žanro prasme įdomus sprendimas, nes Seimas paprastai tvirtina ilgalaikę švietimo strategiją (ji yra patvirtinta iki 2020 metų), Vyriausybės programą. Galima numanyti, kad kažkas kažkur netilpo, kažkas kažko nepaklausė. Kodėl nekeičiama pati strategija? Panašu, kad šiuo nutarimu yra uždedamas apynasris ministerijai, norima, kad ji besąlygiškai vykdytų Seimo daugumos valią, nes įgyvendinimo nuostatose pabrėžiama, kad gairių įgyvendinimo ataskaita yra Vyriausybės veiklos metinės ataskaitos sudedamoji dalis. Tokiu būdu dauguma išsprendžia santykius su profesionalų Vyriausybe ir demonstruoja „valstybės valdymo darną“? Tikėtina, kad Seimo daugumos ir Vyriausybės įtampos bus nuolatinės.

    Taigi mokslo metus pradedam įprastai: triukšmo daug, pažadai liejasi per rinkimų kampanijas, joms pasibaigus gyvenimas teka savo vaga. O ateitis nelaukia. Futurologas Jamesas Bellini, viešėjęs Lietuvoje, taikliai pastebėjo: „Kalbėdami apie ateitį, žmonės daro dvi klaidas. Pirma – jie galvoja, kad ateitis yra tai, kas nutinka kitiems žmonėms. Kita klaida – jie mano, kad ateitis yra tai, kas nutiks labai negreitai.“ O politikų neskuba, vėluojantys sprendimai, neįgyvendinami pažadai baudžia kur kas skaudžiau, bet švietimo darbštuoliai – pedagoginė bendruomenė – pirmiausia visada jautė atsakomybę už mūsų visų ateitį ir, kaip yra rašiusi mokytoja Laima Abraitytė, pasiraitoję rankoves arė ir ars – idealizmas ir savanorystė vis dar švietimo realybės dominantė. Politika sau, gyvenimas sau, bet yra neperžengiamos padorumo ribos, kurias turi nubrėžti pati bendruomenė, o ne besikeičiantys paikų iliuzijų sugundytųjų  išrinkti politikai. ■

  • ATGAL
    Sankcijų karas: kuo jis gali virsti?
    PIRMYN
    Energetikos posūkiai Vokietijoje ir Lietuvoje: lenktynės su laiku
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.