T.Šalkauskas: svarbu ugdyti supratimą, kaip kuriami santykiai | Apžvalga

Įžvalgos

  • T.Šalkauskas: svarbu ugdyti supratimą, kaip kuriami santykiai

  • Data: 2012-01-12
    Autorius: Kalbino Julius Panka

    Tomas Šalkauskas (Nuotraukos iš NŠTA archyvo)

    Vieną ūkanotą rudens savaitgalį Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) aktyvas iš visos Lietuvos suvažiavo į Druskininkus. Ten vyko organizacijos narių pasitarimas svarbiausiais NŠTA veiklos klausimais. Ši organizacija viena iš nedaugelio nevyriausybinių organizacijų, kur į renginius, pasitarimus ir suvažiavimus kviečiami organizacijos nariai su šeimomis. Kol tėveliai diskutuoja ir tariasi šeimų judėjimui svarbiais klausimais, atskirai vyksta programėlė vaikučiams. Taip žmonės ne tik dalyvauja organizacijos veikloje, bet ir būna su savo šeimomis. Renginio programa susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoje dienos pusėje buvo kalbama apie NŠTA plėtrą regionuose. Visi pritarė, kad organizacijos veiklai pagyvinti ir sustiprinti yra būtini regioniniai skyriai. Antroje dienos pusėje buvo svarstoma, koks turėtų būti naujasis šeimos įstatymas. Buvo pateikta pasiūlymų valstybei šeimas remti ne pašalpomis, bet oresniu būdu – mokesčių, paskolų suteikimo lengvatomis ir palankiomis sąlygomis auginti vaikus. Taip pat buvo siūlomos priemonės išvengti krizės šeimoje – tai ir privalomos konsultacijos prieš skyrybas, ir laisvadieniai, skirti sutuoktiniams, kad galėtų dalyvauti kursuose apie poros santykius.

    Pasibaigus renginiui, nusprendėme pakalbinti NŠTA pirmininką Tomą ŠALKAUSKĄ, kad jis papasakotų apie savo vadovaujamą organizaciją, jos veiklą ir tikslus. 

    Gal galėtumėte trumpai papasakoti apie Nacionalinę šeimų ir tėvų asociaciją, kada ir kokiu tikslu buvo sukurta ši organizacija? Kokias propaguojate vertybes, kokie Jūsų organizacijos uždaviniai?

    Mūsų organizacija įkurta 2004 metais. Norėta suvienyti įvairių organizacijų balsus į vieną, kad galima būtų stipresniu balsu kalbėti šeimų vardu. Nes iki to laiko šeimų balsas paprasčiausiai nebuvo girdimas. Matėme liūdną situaciją, kad pirmiausia įstatymų lygmeniu viskas krypsta nepalankia šeimai linkme. Mūsų misija – šeimai palankios aplinkos puoselėjimas. Toks bendras tikslas ir jeigu kalbėt smulkiau, kas yra šeimai palanki aplinka, tai esam išskyrę 6 sritis: šeimai palankūs įstatymai; šeimos vertybes remianti švietimo sistema; žiniasklaida, gerbianti šeimos tradicijas; palankus šeimai visuomenės požiūris – juk yra atvejų, kai žmonės bijo kurti šeimas vien dėl to, kad kai kur tai jau nemadinga, nepopuliaru; psichologinės ir socialinės paslaugos, skirtos šeimai, – tokių kol kas Lietuvoje tik pirmi daigai; ir šeimai draugiška sveikatos apsaugos sistema – kai į pacientą žiūrima visos jo aplinkos, šeimos kontekste.

    Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos inicijuota eisena "Šeima - gyvybės lopšys" (2007 m.)

    Kalbant apie veiklą, esame įvardiję, kad turime „stovėti ant dviejų kojų“. Viena koja – tai nuomonių, pozicijų teikimas, dalyvavimas valdžios institucijų darbo grupėse, taip sakant, veikla į viršų: Seimas, ministerijos, švietimo įstaigos, įvairios valdiškos institucijos. Iš kitos pusės, labai svarbu ryšys su pačiais žmonėmis, su pačiomis šeimomis, su tomis organizacijomis, kurioms atstovaujame – tai ir yra ta antra koja. Jei išlaikysime pusiausvyra, veikla bus efektyvi. 

    Kiek narių šiuo metu vienija NŠTA? Kaip galėtumėte apibūdinti eilinį Jūsų organizacijos narį? Ar tai vien daugiavaikių šeimų tėvai ir motinos?

    Mūsų nariai yra dviejų tipų – tai pavieniai žmonės ir organizacijos. Jeigu kalbėtume apie fizinius asmenis, tai tikrai nepasakyčiau, kad vien tik daugiavaikiai. Tai tie žmonės, kuriems rūpi šeimos reikalai, kurie pritaria vertybėms ir principams, kuriuos mes deklaruojame. Kalbant apie narių skaičių, pavienius narius suskaičiuoti lengva, bet jeigu narys yra organizacija, kuri turi savo narius, tada sunkiau. Skaičių yra labai sunku pasakyt, bet turbūt galime drąsiai teigti, kad vienijame kelis tūkstančius žmonių.

    Šeima remiasi savanoriška vyro ir moters santuoka. Manome, kad valstybė ir organizacijos privalo globoti šeimą įvairiais lygiais – politinėmis, ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis, kad tai būtų gyvybinga institucija. Manome, kad tėvai turi teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, kad valstybė neturi kištis į tai. Labai svarbu, kad kiekviena šeima turėtų teisę laisvai gyventi savo šeiminį religinį gyvenimą. Kad tai būtų laisva. Mūsų veiklos pagrindas yra teiginys, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Būtent dėl to yra svarbu, kad ji būtų išlaikyta. 

    Kokiais Jūsų vadovaujamos organizacijos nuveiktais darbais galėtumėte pasigirti? Ar visada pavyksta įgyvendinti suplanuotas veiklas? Gal galite įvardyti sėkmingiausią organizacijos vykdytą projektą ir trumpai apie jį papasakoti?

    Mūsų darbai yra skirtingi, vienų rezultatai iš karto matyti, kitų kaip maži daigeliai pradeda lįsti po kelerių metų ar dar vėliau. Sakyčiau, kad ryškiausias veiklos pradžioje nuveiktas darbas buvo šeimų eisena „Šeima-gyvybės lopšys“. 2007 metais Vilniuje nuo Katedros aikštės iki Seimo pražygiavo per 5000 žmonių su plakatais, palaikančiais šeimą, vedami tos idėjos, kad šeima yra svarbu. Šis renginys uždegė daug žmonių geromis idėjomis. Po jo vis daugiau mūsų visuomenėje kyla debatų ir diskusijų šeimos tema, politikai ima apie tai kalbėti.

    Jau antrus metus vykdome projektą „Šeimų apskritasis stalas“. Ši veikla skirta ryšiui su šeimomis,  gyvenančiomis provincijos miesteliuose, stiprinti. Vienas pagrindinių to projekto uždavinių yra skleisti šeimos vertybes visur ir parodyti žmonėms, kad jie patys savo gyvenamosiose vietose gali nemažai padaryti. Nereikia sėdėti sudėjus rankas ir dejuoti, kad valdžia kažko neduoda. Juk didžiąją dalį kylančių šeimos gyvenimo problemų galima išspręsti savarankiškai. Važinėjame po miestelius ir kaimus, bendraujame su žmonėmis ir taip mezgasi ryšiai. Čia ne vienkartinė veikla.

    Kita kasdienė veiklos sritis, kaip mes sakome, „gaisrų gesinimas“. Kai yra svarstomas kažkoks įstatymas arba klausimas, susijęs su šeimomis, mes stengiamės išreikšti aktyvią poziciją, diskutuojame tarpusavyje, teikiame raštus, reiškiame asociacijos vardu nuomones. 

    Su kokiais, Jūsų manymu, didžiausiais iššūkiais susiduria šiuolaikinė, XXI amžiaus Lietuvos šeima?

    Daug tų iššūkių yra, bet aš manau, kad svarbiausias – vidinio žmonių nusistatymo sąmoningai kurti šeimą, kurti santykius šeimoje trūkumas. Nes dabar jauni žmonės gyvena mintimi, kad viskas gerai tada, kai dega vadinamoji romantiška meilė, arba kai „veža“ jausmai. Kai ta jausmų banga praeina, tada išsigąstama ir pradedama galvoti, kad meilės nebuvo arba meilė baigėsi. Ir tada ne problemos sprendžiamos, o tiesiog išsilakstoma į skirtingas puses. Čia labai svarbu ugdyti supratimą, kaip kuriami santykiai, kad tai ne vien jausmai, bet sąmoningas ir valingas apsisprendimas. Daug žmonių susiduria su visuomenės požiūriu, kad šeima yra kažkokia atgyvena, o ilgalaikis įsipareigojimas netinka šiems laikams. Kad iš gyvenimo reikia imti viską čia ir dabar.

     Kaip galėtumėte įvertinti valstybės paramą šeimai? Ar ji yra pakankama? Ar ji tinkamai paskirstoma? Ką reikėtų keisti šioje sistemoje?

    Kalbant apie šią sistemą, reikėtų pradėti iš toliau, pasigilinti, kaip iki šiol buvo suprantama valstybės parama šeimai. Daugybę kartų susidurta su tuo, kad politikai dažnai įvardija vienintelę valstybės paramos rūšį – išmokas. Išmoka gimus vaikui, išmokos auginantiem vaikus ir viskas. Mes visada bandome sakyti, kad ne tai yra parama šeimai. Perspektyviausias dalykas yra vadinamasis rengimas šeimai, kad tai būtų vykdoma mokyklose. Žmonės turi išeiti į gyvenimą jau su tam tikru supratimu, kaip reikia kurti šeimą. Vaikai turėtų augti darnioje šeimoje ir matyti teigiamą tėvų pavyzdį, tačiau dažnai trūksta bendravimo tarp tėvų ir vaikų, trūksta pavyzdžio. Manau, kad čia mokykla turėtų padėti užtaisyti spragas. Galbūt turėtų labiau įtraukti tėvus, nes ir tėvams kartais reikia informacijos, kaip vaikams perduoti šeimos patirtį. Taigi rengimas šeimai yra labai svarbu, tačiau žinome, kaip nelengvai rengimo šeimai programa skinasi kelią į mokyklas. Valstybė neskiria finansavimo mokytojams, kurie galėtų moksleivius rengti šeimai.

    Kitas labai svarbus dalykas, susijęs su pagalba šeimai, yra parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti, nes dažnai žmonės nedrįsta kurti šeimos, nes žino, kad neturės kur gyventi. Valstybėje turėtų būtų vykdoma nuosekli jaunų šeimų aprūpinimo būstu politika ir parama. Galbūt viena perspektyviausių priemonių būtų valstybės skiriami nuompinigiai šeimai. Kai tenka bendrauti su įvairių savivaldybių valdininkais apie paramą šeimoms, jie kalba tik apie asocialias, vadinamąsias rizikos šeimas. Joms dažnai jau praktiškai nebeįmanoma kažkuo padėti, jų pakeisti. Taigi perspektyviausia būtų prevencija, kol dar netampama tomis rizikos šeimomis, kol dar tik prasideda kažkokios bėdos. Į tai galėtų būti įtrauktos visuomeninės organizacijos, iš kurių valstybė pirktų paslaugas. Tarkim, mokymus šeimai, kaip spręsti krizes. O jei šeima nutaria skirtis, gali būti mokymai ir pagalba, dedant pastangas sutaikyti sutuoktinius ir pakeisti jų apsisprendimą skirtis. Žodžiu, čia neartų dirvonų dar labai daug. 

    Ką Jūsų vadovaujama organizacija mano apie Konstitucinio Teismo sprendimą dėl šeimos sąvokos?

    Iš karto po šio KT sprendimo mes paskelbėm savo viešą poziciją, ką apie tai manome. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas griauna šiandienės valstybės pamatus. Juk apibrėžiama, kad šeima gali būti bet kas, tik susiję emociniais ryšiais. Tai išplauna bet kokius pamatus. Kiek teko analizuoti tą sprendimą ir kalbėtis su teisininkais, dauguma teisininkų pripažįsta, kad argumentai yra nepakankami tokiam sprendimui, koks buvo paskelbtas. Tik atskiroji nuomonė atrodo labai logiška ir aiški. Ir kaip dabar gyventi, kai yra toks sprendimas? Turbūt teks patikslinti Konstitucijos 38 str., kad kiltų mažiau klausimų ir interpretacijų. 

    Gal turite “Apžvalgos” skaitytojams kokių stebuklingų patarimų, kaip išsaugoti tvirtas šeimas, idant šeimos laivas nesudužtų per gyvenimo audras?

    Na, stebuklingų patarimų šiuo klausimu nebūna. Ir iš tiesų kasdieniame šeimos gyvenime problemos yra neišvengiamos. Matyt svarbiausia yra bendrauti poroje. Tiktai bendraujant ir klausantis vienas kito įmanoma spręsti problemas, nes dažniausiai teisybė būna kažkur per vidurį. Abi pusės būna šiek tiek teisios ir šiek tiek neteisios. Jeigu pavyksta surasti tą tiesą, tada problemą nesunku išspręsti. Bet čia ne stebuklingas patarimas, nes kiekvieną atskirą problemą reikia spręsti patiems. 

    Ačiū už interviu, sėkmės Jūsų darbuose šeimų labui. ■

  • ATGAL
    V.Vaičaitis: Konstitucinis teismas sulygino viešai įformintus santykius su kažkokiais neįvardytais neformaliais santykiais
    PIRMYN
    Arabų ruduo - ar yra vietos atsakomybei?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.