Teisininkas A.Iškauskas apie ACTA: įstatymų leidėjas turės užtikrinti interesų balansą | Apžvalga

Įžvalgos

  • Teisininkas A.Iškauskas apie ACTA: įstatymų leidėjas turės užtikrinti interesų balansą

  • Data: 2012-04-11
    Autorius: Kalbino Vaida Stundytė

    Andrius Iškauskas (Nuotrauka iš A. Iškausko asmeninio archyvo)

    Apie daug diskusijų ir netgi masinių protestų sukėlusią ACTA (Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu) sutartį kalbamės su AAA „Baltic Service Company“, kuri specializuojasi verslo ir intelektinės nuosavybės teisės srityse, advokatu, Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ prezidiumo nariu ir E.verslo, IT ir telekomunikacijų bei intelektinės nuosavybės apsaugos komisijos pirmininku Andriumi IŠKAUSKU.

     Oponentų teigimu, ACTA per daug kišis į pasirašiusių valstybių ir net trečiųjų šalių kompetencijos sritį, pavyzdžiui, už intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus įvedant kriminalines sankcijas (įkalinimą, pinigines baudas), pakeis egzistuojančius teisės aktus kovai su klastojimu. Visgi  ES atstovai tvirtina, kad ši tarptautinė sutartis nekeičia esamų nacionalinių ir ES teisės aktų. Tuomet kyla klausimas, kam reikalinga ši sutartis, kuri iš esmės nepakeičia kovos su klastojimu reglamentavimo?

    Šiuo metu Lietuva ir kitos ES šalys jau turi galiojančius teisės aktus, gana efektyviai saugančius intelektinę nuosavybę. Tačiau taip yra ne visose trečiosiose šalyse. Mums svarbu, kad adekvačią apsaugą nustatytų ir Meksika, Japonija, Singapūras, Pietų Korėja ir kitos šalys. Tuomet mūsų sukurti intelektinės nuosavybės objektai šiose šalyse bus saugomi ne mažiau nei pas mus.

     Diskusijose dėl ACTA ypač pabrėžiamas slaptumo ir neskaidrumo priimant šį projektą ir dėl jo derantis momentas, neva sutartis buvo priimta apeinant Pasaulinę intelektinės nuosavybės organizaciją, Pasaulio prekybos organizaciją,  nei Europos Parlamentas, nei suinteresuotos šalys nebuvo apie ją išsamiai informuotos, derybos nebuvo viešos ir pan. Ar šie kaltinimai ACTA formuotojams yra pagrįsti, ar vis dėlto buvo laikomasi bendrojo tarptautinių sutarčių priėmimo proceso?

    Jei ne derybų dėl ACTA peripetijos, vargu ar daug kas šiandien apie ACTA kalbėtų – ji, greičiausiai, būtų dar viena tarptautinė sutartis, kuri neįdomi plačiajai publikai. Manau, šis aspektas ir yra didžiausia ACTA yda, kelianti žmonėms ypatingą nerimą ir įtarumą.

     ES ramina piliečius, kad ACTA sutartimi nebus pažeistos žodžio laisvės, privatumo ir duomenų apsaugos teisės. Tačiau sutarties nuostatos kalba pačios ir suprantamos nedviprasmiškai: „Kiekviena Šalis nustato sankcijas [...] kurios apima įkalinimą ir pakankamai dideles pinigines baudas , kad būtų atgrasoma nuo galimų pažeidimų ateityje“, „Šalis pagal joje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus gali įgalioti kompetentingas institucijas nurodyti interneto paslaugų teikėjui skubiai pateikti informaciją teisės turėtojui, pagal kurią būtų galima nustatyti tariamai pažeidimą padariusį abonentą“  ir pan. Ar iš tiesų nėra ko baimintis?

    Analogiškos nuostatos ir dabar įtrauktos į mūsų teisės aktus – Baudžiamąjį kodeksą ir Autorių teisių bei gretutinių teisių įstatymą. Be to, ACTA oponentai neatkreipia dėmesio, kad tame pačiame ACTA skirsnyje nurodyta, jog „ši tvarka taikoma taip, kad nebūtų kuriama kliūčių teisėtai veiklai, įskaitant elektroninę prekybą, ir kad pagal tos Šalies teisę būtų užtikrinti pagrindiniai principai, kaip antai žodžio laisvė, teisė į nešališką procesą ir privatumo apsauga“. Akivaizdu, kad Lietuvos įstatymų leidėjas turės užtikrinti interesų balansą.

     ACTA sutartimi numatoma sukurti specialų komitetą, kuriame būtų atstovaujama kiekvienai pasirašiusiai šaliai ir kuris būtų atsakingas už sutarties vykdymą ir jos interpretaciją. Nors nurodoma, kad bus siekiama išvengti komiteto ir kitų tarptautinių veiksmų, ginant intelektinės nuosavybės teises, dubliavimosi, tačiau ar realu to išvengti, turint omenyje, kad tokius pačius klausimus sprendžia Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija, Pasaulio prekybos organizacija?

    ACTA komiteto funkcijos yra orientuotos į pačios sutarties įgyvendinimą ir plėtrą ir neturės daug įtakos pasirašiusioms šalims. Žinoma, veiklos dubliavimasis yra įmanomas, tačiau nemanau, kad tai yra didelė problema.

     ACTA sutarties oponentai visame pasaulyje surengė masinius protestus prieš ACTA. Kodėl, Jūsų manymu, taip aktyviai priešinamasi šiai sutarčiai: ar todėl, kad bijoma prarasti privatumą, žodžio laisvę, kultūros prieinamumą, ar tiesiog iš savanaudiškų paskatų nenorima paleisti iki šiol egzistavusios galimybės nemokamai naudotis intelektine nuosavybe, šiuo atveju dainomis, filmais ir pan.?

    Aš išties džiaugiuosi, kad ACTA paskatino diskusiją visuomenėje intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais ir kad tai tapo įdomu platesniam ratui asmenų. Dalis visuomenės nori kitokio ir naujo intelektinės nuosavybės apsaugos reguliavimo, ji labiau vertina informacijos laisvę, mažiau – teisę į nuosavybę. Jei tokių žmonių susikaups kritinė masė, teisė, kaip ir visada, turės prisiderinti.

     Tarkime, po diskusijų Europos Parlamente bus pritarta ACTA sutarčiai. Kas turėtų pasikeisti autorių teisių srityje ir kaip ši sutartis palies visos Europos Sąjungos, suprantama, ir Lietuvos piliečius?

    Ratifikavus sutartį Lietuvoje, manau, reikės padaryti tik  vieną pakeitimą – papildyti Baudžiamojo kodekso 192 straipsnį papildoma veika: „padarymu viešai prieinamu“. Tai kriminalizuos šiuo metu paplitusį kūrinių dalijimą p2p tinklais ir leis taikyti baudžiamąją atsakomybę. ■

  • ATGAL
    ACTA. Būti ar nebūti?
    PIRMYN
    LITURGINIAI DRABUŽIAI: ISTORIJA, FUNKCIJOS, SIMBOLIKA
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.