Terorizmo banga Europoje | Apžvalga

Įžvalgos

  • Terorizmo banga Europoje

  • Data: 2016-09-08
    Autorius: Lukas Grinius

    Pastaraisiais mėnesiais Europa vis stipriau susiduria su stiprėjančia terorizmo banga. Ramus europiečių gyvenimas didmiesčiuose virsta nerimą keliančia teroristų medžiokle. Europos Sąjungos puoselėjamos universalistinės vertybės, laisvė, multikultūralizmas atsisuka prieš pačią bendriją – žmonės, kuriems buvo suteiktas prieglobstis bei parama, „atsidėkodami“ traiško ir šaudo nekaltus Europos gyventojus. Atrodytų nesuvokiamas paradoksas, verčiantis klausti – kodėl? Kas pasikeitė Europoje, jog praktiškai kasdien jaučiame terorizmo šešėlio kuriamą nerimą.

    Nors būta abejonių pabėgėlių perkėlimo programos nauda, Sąjungos multikultūriškumo politika bei kitais bendrijos principais, Europos elitas dažniausiai kritiką laikydavo nepagrįsta. Augančios terorizmo bangos bei „Brexit“ akivaizdoje tokie pastebėjimai verčia iš naujo klausti, ar ES eina teisingu keliu. Ar universalistinė, multikultūrinė bendrija sugebės suvaldyti augančią problematiką.

    ES kaip nauja visuomenės forma

    Šiuolaikinė Europos Sąjunga, suvienyta kaip ekonominė bendrija, šiandien plečiasi kaip universalios žmonijos idėja. Universalioje visuomenėje nelieka sienų, religinių nesutarimų, nacionalinių valstybių, bendros istorijos ir kitų nereikalingų, universalizmui trukdančių atributų.

    ES piliečiai suvokiami kaip ekonominiai vienetai, kuriems užtikrinant gerovę nelieka kliūčių skirtingų individų sugyvenimui. Per šią prizmę žvelgiant į pilietį, tikimasi sukurti visiškai universalią visuomenę, kurioje sugyvena skirtingos tautos, kultūros ar net religijos. Piliečiai „išpolitinami“ – politika išlieka aktuali tol, kol tai liečia ekonomiką ir gerovę. Tačiau kuo čia dėtas terorizmas?

    Tokioje visuomenėje islamo įžengimas į Europą elito mąstyme nekyla kaip problema, galinti trikdyti dabartinį Sąjungos veikimą. Daugelis klasikinių Europos atributų, siekiant universalizuoti ES visuomenę, buvo pašalinti iš jos gyvenimo. Stengiantis laikytis saugiu atstumu nuo Europos istorijos, ištuštinant nuo ją sudarančių senųjų tautų ir krikščionybės, tokiame postpolitiniame pasaulyje lieka tik individai ir teisinė sistema jų teisėms garantuoti.

    ES kuriamoje aplinkoje islamas negali būti suvokiamas priešiškai, priešingai – jis turi būti visokeriopai priimtas ir įsileistas į Europos šeimą. Islamas reikalingas kaip įrodymas, kad naujoji Sąjungos bendruomenė peržengia sienas ir kuria naują universalią visuomenę. Galimas priešinimasis ar kitokio požiūrio gynimas dažnai traktuojamas kaip puolimas prieš kitas religijas bei naujos visuomenės tvarką.

    Islamas kaip problema

    Ekonominė, funkcinė ES idėja, kaip akcentavo Jean Monnet, yra integracija per rinką. Rinkoje negalioja jokios kultūrinės, moralinės ar kitokios normos. Žvelgiant į islamo įsigalėjimą ES, elitas jį vertina per universalistinės Europos prizmę. Šios religijos asmenys apibūdinami kaip pagrindas, galintis „praskiesti“ dabartinę Europą. Pagrindinė problema, kuri neretai nutylima bei kelia vis didesnę terorizmo bangą, yra ta, jog islamas vertinamas iš naujosios universalistinės Europos perspektyvos, neįvertinama islamo priešprieša dabartinei jos kultūrai.

    Žvelgiant iš krikščioniškosios Europos perspektyvos islamo atėjimas savaime tam prieštarautų – minėtos religijos viena kitai sukuria probleminę aplinką, ilgus amžius viena kitai prieštaravo. Šiuolaikinė universalistinė ES krikščionybę izoliavo, tačiau atsiradusį vakuumą užpildė dar laisvesnis europiečių gyvenimo būdas. Tačiau minėtos laisvės lygiai taip pat nepriimtinos islamo religijai. Charlie Hebdo įvykiai įrodė, kad net Europoje gimę asmenys neatsisako griežtų islamo taisyklių ir nėra linkę universalizuotis.

    Islamo atėjimas į Europą vertinamas kaip galimybė padėti ir kartu pakeisti Europą. Šiuolaikinės ES pilietis, atribotas nuo integracijai trukdančių atributų, tampa išskirtinai universalus: geba priimti skirtingas kultūras, religijas, gyvenimo būdą. Tačiau ši universalistinė bendrija lygiai taip pat žvelgia vertindama islamą. Tikimasi jį integruoti ir universalizuoti kartu su nauju Europos gyvenimo būdu. Tačiau islamo religijos principai kur kas griežtesni ir sunkiau sekuliarizuojami nei vertinant iš dabartinių europiečių perspektyvos.

    Atsiranda takoskyros, kurių pripažįstantiems šią religiją neįmanoma paminti. ES puoselėjamos universalios žmogaus teisės islamiškajame pasaulyje užtikrinamos kur kas blogiau nei Europoje. Laisvės principai, kurie savaime suprantami kiekvienam europiečiui, žvelgiant per musulmoniškąją prizmę neretai traktuojami kaip įžeidimas, kurį būtina pašalinti. Terorizmas tampa priemone, padedančia su tuo kovoti, ginti savo religijos garbę. Europoje musulmonų įsileidimas laikomas universalizmo bei sekuliarizmo pergale, tačiau net ir sekuliarizavus europiečius tą patį padaryti su musulmoniškuoju pasauliu kur kas sudėtingiau.

    ES tikimasi eksportuoti universalias idėjas visiems, nepriklausomai nuo jų re­ligijos, tautybės ar kitų įsitikinimų. Monnet vienijimosi planas, paremtas ekonomika, puikiai vystėsi išsilavinusiose, ekonominės naudos bei taikos siekiančiose valstybėse. Tačiau politinė Sąjungos integracija nepatenkino ekonominio Monnet vienijimosi idėjos, tikėtas efektas buvo nepakankamas, svarbūs politiniai dėmenys, bendra kultūra taip ir neįsivyravo.

    Alternatyva musulmoniškajai kultūrai – universalizmas išsirutuliojo iš ekonominio ES vienijimosi pagrindo. Rinkos suvienyta bendruomenė orientuota išskirtinai į naudos siekimą, tačiau ji priversta siekti daugybės kompromisų, atsisakyti savos tapatybės bei kultūros. Europoje vyraujanti krikščionybė savaime didelis trukdis islamiškajam pasauliui, tačiau dabartinis, universalistinis modelis neutralizuoja ne tik krikščionybę, tačiau ir islamą. Minėta neutralizacija veikia kaip savaiminė priešprieša, mobilizuoja priešintis. Šiandieninėje Europos kultūrinėje erdvėje islamas negali pritapti, tačiau europiečiams jį įsileidus ir plačiai atvėrus Europos sienas, kaip priešpriešos rezultatas dažnėja teroristiniai išpuoliai.

    Vieno iš ES tėvų Jean Monnet paklausus, ką jis darytų kitaip, jei turėtų galimybę iš naujo suvienyti Europą, jis atsakė, jog pradėtų nuo bendros kultūros. Šiandien ES ir toliau plėtojama ekonominiais pagrindais. Monnet integracinė logika siekė pertvarkyti individų požiūrį, kad piliečiai pradėtų mąstyti tik ekonominėmis ir rinkos kategorijomis, nustotų kariauti, džiaugtųsi Europos gerove. Iš šių principų išsivystęs ES universalizmas sunkiai suderinamas su musulmoniškąja kultūra ir anksčiau ar vėliau kaip priešprieša išsiverš įvairiomis terorizmo formomis. ES vis plačiau atsiveriant ir atsisakant savo šaknų, islamiškasis pasaulis negali lengvai universalizuotis, pasitelkdamas terorizmą vis dažniau bandys įtvirtinti savo tradicijas bei kultūrą. ■

  • ATGAL
    Nepavykęs perversmas turkijoje
    PIRMYN
    Europos Sąjunga turi išmokti „Brexit“ pamokas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.