Tomo Norkaičio kūryba | Apžvalga

Mūzos dvelksmas

  • Tomo Norkaičio kūryba

  • Data: 2014-07-15

    ***

    vienatvės dievas
    turi begalę draugų
    ir mylimųjų,
    kurie nepažįsta vienas kito

    vienatvės dievas
    turi begalę draugų
    ir mylimųjų,
    kurie kasdien kalbasi,
    kalbasi ir kalbasi
    su tavimi, dieve

    vienatvės dievas yra
    mūrininkas, lenktynininkas
    ir ausinių pardavėjas

    vienatvės dievas yra
    Romos imperatorius –
    skaldantis, valdantis
    ir pralaimintis
    dviems draugams ir mylimiesiems

    ***

    duobės ant mano kelio –
    turėjau įkrist į kiekvieną

    pats kadais jas išspardžiau,
    nagais išdraskiau

    barška dabar dantys
    važiuojant namo,
    barška gyvenimą miegant,
    sūpuoja sapnuojant,
    kratos vaizdai atminty
    (užkasam kelią sniegu,
    užrišam magnetofono juosta
    ir bėgam žiūrėti kas bus)

    kartais niekaip negaliu atsibust

    ***

    tas, kitas,
    nepažįstamasis,
    iš mano veidrodžio –

    lyg stebėčiau svetimą nuodėmę,
    svetimą gyvenimą,
    lyg būčiau šiaip tik
    į vonią,
    į kūną
    užsukęs

    ***

    jo rankos ne tokios
    ir akys
    ne akys

    ir širdis jo –
    ar matei kada
    demono širdį?

    ir meilė
    o meilė tokia
    nežemiška meilė

    (Martynos Trinkūnienės nuotrauka)

    ***

    Vilnius yra
    pergalės miestas –
    miestas švęsti
    ir miestas mylėti,
    miestas šypsotis
    ir miestas išsipildyti

    miestas eiti aukštyn
    ir eiti žemyn
    tom pačiom senamiesčio gatvėm –
    nuo baro iki bažnyčios,
    nuo bažnyčios iki baro,
    nuo tarpuvartės
    iki tavo durų, mano mylimoji,
    nuo tavo durų
    iki tarpuvartės

    miestas nuo pragaro vartų
    ligi dangaus

    ***

    seniai jau sakiau,
    kad gyvenu tarsi viena koja –

    dabar tik suprantu,
    kur ta kita,
    dabar tik matau –
    į begalybę nutįsus,
    į amžinybę kažkieno įtraukta,
    matau ten tolumoj per rūkus –
    nei tai Dievo pirštai,
    nei tai mano,
    nei tai žengti drąsiau –
    neįžiūriu kur pastatyt

    bet kad ir ta, kur arčiau,
    tą, kur vakar į lovą nusimušiau,
    (taip tiesiai iš mažojo piršto –
    negi būsiu toks durnas,
    kad pats spirčiau?..)
    kad ir ta nežinau, kur eina

    taip ir einu
    viena koja, šokdamas,
    taip ir einu,
    Dievo pirštą tolumoj matydamas

    ***

    Deimantei

    iki tol buvo tik triukšmas –

    kitos galaktikos,
    žmogaus galimybių riba –

    mūšiai kažkokie,
    skambūs šūkiai, riksmai –
    trankės mintis į kaukolės pakraštį,
    skambėjo galva

    iki tol, mano mergaite,
    galaktika mano
    ir galimybių pradžia

  • ATGAL
    Tomas Norkaitis: Eilėraštis yra tarsi mįslė pačiam sau. Kartu ir atsakymas...
    PIRMYN
    D. Norkūnas: Kvailybė yra tai, kas stumia visuomenę į priekį
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.