Trumpas ir Putinas paspaudė vienas kitam ranką – bet politika nesikeičia | Apžvalga

Regionai

  • Trumpas ir Putinas paspaudė vienas kitam ranką – bet politika nesikeičia

  • Data: 2017-09-06
    Autorius: Linas Kojala

    Kokia buvo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino veido išraiška, kai jie spaudė vienas kitam ranką? Kiek truko dvišalis politikų pokalbis? Kokios temos buvo aptartos ir kaip diskusiją įvertino abi pusės? Šie ir kiti klausimai dominavo svarstant Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo, liepos mėnesį vykusio Hamburge, rezultatus.

    Nors į susitikimą suvažiavo dviejų dešimčių valstybių vadovai, dėmesio centre buvo Trumpo ir Putino santykiai.

    G20 – kas tai?

    Nepaisant dėmesio šiems lyderiams, verta pradėti nuo paties G20 formato ir jo reikšmės. G20 konferencijoje dalyvavo didžiausių ir galingiausių planetos valstybių, sudarančių net 85 proc. planetos bendrojo vidaus produkto (BVP), vadovai. Tiesa, iš dvidešimties narių tik devyniolika yra valstybės, mat dvidešimtoji narė yra Europos Sąjunga, kurią atstovauja Europos Komisija, Europos Centrinis Bankas ir ES pirmininkaujančios valstybės atstovai. Taigi Hamburge, nors ir netiesiogiai, buvo atstovaujama ir Lietuvos interesams.

    Šis susitikimas vyko jau dvyliktąjį kartą nuo 1999 metų ir yra rengiamas kasmet. Visgi 2008 ir 2009 metais politikai susitiko dukart, mat buvo ieškota būdų spręsti globalią ekonomikos krizę. Kitąmet ši konferencija, planuojama, bus rengiama Argentinos sostinėje Buenos Airėse. Tikimasi, kad ten ji vyks ramiau, mat Hamburge siautėjo prieš globalizaciją ir elitizmą esą nukreipti protestai, neretai virtę ir paprasčiausiomis smurto bei chuliganizmo bangomis gatvėse.

    Tuo bandyta susilaukti dėmesio, o ne paveikti sprendimus, mat G20 nėra formali institucija – ji neturi darbuotojų ar nuolatinio vadovo, o pirmininkas keičiasi rotacijos principu. Be to, priimami sprendimai – bendros rezoliucijos – nėra teisiškai įpareigojantys. Kitaip tariant, šis dialogo formatas yra išnaudojamas tam, kad viso pasaulio atstovai galėtų aptarti ekonominio augimo, prekybos, finansų, migracijos, skaitmenizacijos, sveikatos, vystomojo bendradarbiavimo ir kitus klausimus. Šįmet Vokietija svarbiausiu susitikimo tikslu laikė būtent klimato kaitą.

    Žinoma, greta formaliosios dalies yra ir neformalioji, kuri neretai laikoma net svarbesne. Būtent tai traukė akį šiemet – pavyzdžiui, žurnalistai aptarinėjo šmaikštų Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono sprendimą bendros nuotraukos metu palikti jam numatytą poziciją ir atsistoti būtent greta Trumpo arba lakonišką Putino ir Angelos Merkel pašnekesį, kurio metu Vokietijos kanclerės veido išraiška bylojo, kad iš kolegos išgirdo ne tai, ko tikėjosi. Be to, visi dalyviai siekia išnaudoti galimybę surengti uždarus dvišalius pokalbius, tad Hamburge visi laukė pirmosios Trumpo ir Putino akistatos.

    Trumpo ir Putino epopėja

    JAV ir Rusijos vadovai teigia iki Hamburgo niekada tiesiogiai nebendravę, išskyrus kelis telefoninius pokalbius. Nepaisant to, jų santykiai dominavo viešojoje erdvėje dar nuo praėjusiais metais vykusios JAV prezidento rinkimų kampanijos pradžios.

    Trumpas į Baltuosius rūmus žengė žadėdamas gerinti santykius su Rusija. Politiku tapęs verslininkas tikino neturėsiąs problemų susitarti su Putinu, o geresni santykiai su Kremliumi bus vienas iš jo prioritetų. Tai kėlė nerimą NATO sąjungininkams, tarp jų ir Lietuvai, kurie baiminosi, jog JAV gali pamiršti bendrus interesus bei atsisakyti principinių nuostatų Kremliaus agresijos Ukrainoje bei kitų klausimų atžvilgiu. Šie svarstymai sukėlė furorą ir pačioje Rusijoje, kurioje D. Trumpas, priešingai nei kone visose Europos valstybėse, buvo vertinamas itin pozityviai.

    Emocijas dar labiau aštrino tebesitęsiantys tyrimai JAV viduje, siejantys Trumpo komandos narius, įskaitant ir jo sūnų, su Rusijos atstovais. Netrūksta kalbų, kad D. Trumpo bendražygiai palaikė glaudžius santykius su Kremliaus atstovais, tikėdamiesi gauti naudingos informacijos apie Demokratų partijos kandidatę, D. Trumpo oponentę Hillary Clinton. Nors apčiuopiamų duomenų apie tai nėra, žiniasklaida kiekvieną savaitę mirga pranešimais apie Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir kitų institucijų vykdomus tyrimus. Jų rezultatai gali paaiškėti po kelių mėnesių.

    Tuo metu V. Putinas D. Trumpo atžvilgiu išliko lakoniškas. Jis neslėpė turįs lūkesčių, kad sutarti su naujuoju JAV vadovu seksis lengviau nei su kadenciją baigusiu Baracku Obama. Visgi artėjant susitikimui Hamburge Rusijos prezidentas konstatavo, kad pirmieji D. Trumpo prezidentavimo mėnesiai jokių pozityvių lūžių neatnešė – netgi priešingai, JAV padidino paramą NATO narėms Vidurio ir Rytų Europoje, sudavė smūgį Rusijos sąjungininkui Vidurio Rytuose Basharui Al Assadui ir netgi sugriežtino sankcijas Kremliui dėl agresijos Ukrainoje.

    Kas iš to?

    Politikai turėjo apie ką pasikalbėti – pokalbiui buvo preliminariai numatytas pusvalandis, tačiau jis užtruko gerokai ilgiau nei dvi valandas. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad prezidentai kalbėjosi per vertėją. Po susitikimo abi pusės trumpai apžvelgė pagrindines temas. Rusijos pusės teigimu, V. Putinas dar kartą pakartojo, jog Kremlius nesikišo į JAV prezidento rinkimų procesą, ir D. Trumpas su tuo sutiko. Amerikiečiai to nepatvirtino – pasak jų, D. Trumpas kėlė kišimosi į rinkimus klausimą, bet nebūtinai sutiko su V. Putino argumentais. Tad to paties pokalbio dalyviai padarė skirtingas išvadas.

    Greta to aptarta situacija Ukrainoje, o taip pat karas Sirijoje – abi pusės sutarė dėl apibrėžtos teritorijos, kuriose turėtų įsigalėti paliaubos. Būtent tai po pokalbio buvo pristatyta kaip didžiausias konkretus abiejų pusių praktinio bendradarbiavimo rezultatas.

    Daugiausiai kontroversijų sulaukė tik po kelių savaičių paaiškėjusi aplinkybė. Bendros vakarienės metu V. Putinas ir D. Trumpas susitiko dar kartą bendroje salėje ir vėl kalbėjosi apie valandą. Šį sykį susitikime dalyvavo tik lyderiai ir Rusijos pusės vertėjas – amerikiečių atstovų nebuvo. Tai sukėlė emocijų audrą žiniasklaidoje – ne tik todėl, kad apie šį pokalbį nebuvo pranešta, bet ir dėl to, jog D. Trumpas buvo visiškai vienas. Nepasitikėjimas prezidentu yra didelis, todėl baimintasi slaptų susitarimų, kuriuos norima nuslėpti net nuo artimiausių bendražygių akių.

    Visgi kol kas pagrindo tokiems išvedžiojimams nėra daug. Kaip jau minėta, nors D. Trumpas deklaravo siekį gerinti santykius su Kremliumi, praktikoje tai neatrodo realiai įgyvendinama. JAV ir Rusijos pozicijos Ukrainos, NATO plėtros, netgi Sirijos klausimais drastiškai skiriasi ir naujo bendro konsensuso pasiekti nepavyksta. Be to, jau rugpjūčio mėnesį D. Trumpas pasirašė Atstovų rūmuose ir Senate priimtą naują sankcijų Rusijai paketą, kuris itin supykdė Maskvą. Nors D. Trumpas paties įstatymo neinicijavo ir puse lūpų kritikavo, jam neliko nieko kito kaip tik padėti parašą, mat prezidentinis veto veikiausiai būtų buvęs atmestas. Įstatyme numatytos sankcijos prieš Rusijos energetikos projektus gali suduoti didelį smūgį ekonomikai. Tad artimiausioje perspektyvoje Rusijos ir JAV santykių pagerėjimo tikėtis neatrodo realu.

    Galutinė susitikimo išvada buvo abstrakti ir vargiai ką pakeisianti, tačiau apžvalgininkams įstrigo vienas motyvas – nors ji buvo vienbalsė, kalbant apie klimato kaitą palikta išimtis JAV. Taip padaryta todėl, kad, D. Trumpo sprendimu, JAV atsisakė dalyvauti Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos. Kai kas tai pavadino JAV lyderystės globalioje politikoje pabaiga, o patį susitikimą – ne G20, o G19 + 1, taip akcentuojant D. Trumpo politinę izoliaciją nuo kitų valstybių. Kita vertus, pastebėta ir tai, jog JAV prezidentas jautėsi komfortabiliau nei iki tol, laisviau bendravo su kolegomis. Visgi nėra abejonių, kad ir ateityje tokie susitikimai pirmiausiai trauks akį ne dėl sprendimų ar rezoliucijų, bet dėl neformaliosios dalies. ■

  • ATGAL
    Kartu iki pergalės
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.