D.Trumpo darbo pradžia – pirmieji sprendimai ir santykis su Rusija | Apžvalga

Įžvalgos

  • D.Trumpo darbo pradžia - pirmieji sprendimai ir santykis su Rusija

  • Data: 2017-04-07
    Autorius: Linas Kojala

    Kai sausio 20 dieną Donaldas Trumpas prisiekė ir tapo 45-uoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, lūkesčiai visame pasaulyje buvo labai skirtingi. D. Trumpo gerbėjai džiaugėsi nuoseklia prezidento retorika, žadančia pagrindinį dėmesį skirti vidutiniams amerikiečiams bei neinvestuoti į viso pasaulio bėdų sprendimą. Kritikai baiminosi, jog verslininkas radikaliai pakeis politikos veidą, pamirš sąjungininkus ir ignoruos kertinius demokratijos principus. Net ir tie, kurie neturėjo tvirtos nuomonės, negalėjo nutraukti akių nuo ekranų – niekas nenuginčytų, jog D. Trumpas visą gyvenimą aplink save kuria įspūdingą šou.

    Žinoma, tvirtų atsakymų dar teks gerokai palūkėti – juk prezidento laukia ketveri darbo metai. Visgi tądien, kai Lietuva šventė 27-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, D. Trumpas skaičiavo 50-ąją dieną šeimininkaujant Baltuosiuose Rūmuose, tad pasipylė pirmieji vertinimai.

    Paklaustas, kaip vertinta iki šiol atliktus darbus, pats D. Trumpas kalbėjo dviprasmiškai. Konkrečius pasiekimus jis įvertino dešimtuku, tačiau pripažino, jog jų pristatymas visuomenei šlubavo ir nusipelno netvirto septyneto – prezidento retorikoje atsirado retai girdėto savikritiškumo. Visuomenės akyse D. Trumpas išliko skaldančia figūra – 43 proc. amerikiečių apklausose teigė palaikantys D. Trumpo veiksmus, tačiau net 51 proc. vertino kritiškai.

    Bet kuriuo atveju pirmieji konkretūs darbai padaryti, tad galime pamėginti atsakyti į klausimą, ką jau spėjome sužinoti apie D. Trumpo prezidentavimą.

    Dėmesio centre – kova su imigracija

    Net ir skeptikams tektų pripažinti, jog D. Trumpas mėgina įgyvendinti bent dalį rinkimuose duotų pažadų. Tam jis pasitelkia vykdomuosius įsakus – teisės aktus, kuriuos vienašališkai priima prezidentas, išvengdamas Kongreso ar kitų institucijų nesutikimo. Todėl žiniasklaidoje ir dominavo nuotraukos iš Baltųjų rūmų, kuriuose sėdintis prezidentas pasirašo ir kameroms rodo dokumentus. Tiesa, ilgainiui D. Trumpui teks atrasti sutarimą su kitomis politinėmis institucijomis – vien vykdomųjų įsakų galios nepakaks.

    Iš įsakų akivaizdu, jog prezidento prioritetu išliko imigracijos klausimai. Jis ne kartą kalbėjo sieksiąs į JAV nebeįsileisti galimai pavojų keliančių atvykėlių iš įvairių, pirmiausiai musulmoniškų, valstybių. Be to, žadėjo išsiųsti iš šalies tuos, kurie jau yra atvykę į Ameriką nelegaliais būdais.

    Daugiausiai kontroversijų sukėlė pirmasis siekis. Dar sausio pabaigoje Trumpas paskelbė, kad į JAV kurį laiką nebegalės atvykti septynių valstybių – Sirijos, Irano, Irako, Libijos, Somalio, Sudano ir Jemeno – piliečiai. Kitaip tariant, durys užsivėrė 218 milijonų žmonių. Tai susilaukė ne tik kontroversiško visuomenės vertinimo, bet ir sukėlė chaosą  – kadangi sprendimas įsigaliojo apie jį iš anksto nepranešus, gausybė seniai keliones suplanavusių žmonių nebuvo įleisti į lėktuvus, skrendančius į JAV. Be to, daliai jau nusileidus Amerikoje teko staigiai apsisukti atgal, nes jie paprasčiausiai nebuvo įleisti, nors turėjo vizas ar nuolatinio gyventojo leidimus. Netrukus prezidentas patyrė smūgį – federalinis teismas įsako galiojimą sustabdė dėl „nusižengimo kertiniams konstituciniams demokratijos principams.“

    D. Trumpas neatlyžo ir kiek vėliau pateikė atnaujintą įsako versiją: vietoje septynių numatytos jau tik šešios šalys, išbraukiant Iraką – vieną svarbiausių JAV sąjungininkų kovoje su Islamo valstybe. Negana to, teisės akto įsigaliojimas atidėtas dešimčiai dienų ir jame nebeliko draudimo žmonėms, turintiems legalų JAV gyventojo statusą. Kitaip tariant, prezidentas pasimokė iš ankstesnių klaidų. Žinoma, greta to D. Trumpas kartojo pastatysiantis sieną su Meksika, už kurią esą sumokės patys meksikiečiai – Meksika šaiposi iš tokių kalbų ir mokėti neketina. Bet Baltųjų rūmų šeimininko siekiai akivaizdžiai nesikeičia.

    Kintantis požiūris į Rusiją

    Žinoma, D. Trumpas nusižengtų savo paties principams, jei formuodamas komandą išvengtų skandalų. Vienas ryškiausių – pasirinkimas patarėjo Nacionalinio saugumo klausimais pozicijai. Generolas Michaelas Flynnas – D. Trumpo palydovas kampanijos metu – tapo trumpiausiai šias pareigas ėjusiu asmeniniu JAV istorijoje, mat jau po kelių darbo savaičių buvo priverstas atsistatydinti. To priežastis – gruodį įvykęs telefoninis M. Flynno pokalbis su Rusijos ambasadoriumi JAV. Nors pats pokalbio faktas nėra niekuo ypatingas, kontroversiją sukėlė pokalbio temos. Pasirodo, jog M. Flynnas su ambasadoriumi aptarinėjo JAV Rusijai taikomų sankcijų klausimą, nors pats ilgą laiką griežtai tą neigė. Atsižvelgiant į tai, jog M. Flynnas jau anksčiau buvo kritikuotas dėl ryšių Rusijoje ir viešų renginių su Vladimiru Putinu, jam gintis tapo daug sudėtingiau. Tad iškilus šiam faktui, D. Trumpas pareiškė negalįs pasitikėti savo patarėju ir paprašė užleisti poziciją.

    Įdomiausia, jog M Flynną patarėjo poste pakeitęs Herbertas Raymondas McMasteris, priešingai nei M. Flynnas, sulaukė kone visuotinio palankumo. Patyręs kariškis, kovojęs Irake, Afganistane ir kitose karštuosiuose taškuose, taip pat pasižymi griežta laikysena Kremliaus politikos atžvilgiu. Jis netgi tiesiogiai dirbo analizuojant Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, keliant tikslą išmokti pamokas ir adaptuoti JAV laikyseną.

    Apskritai tenka pripažinti, kad pasitraukus M. Flynnui D. Trumpo nacionalinio saugumo ir užsienio politikos aplinkoje liko žmonės, kurie kone vienareikšmiškai priskirtini Rusijos kritikų kategorijai. Pavyzdžiui, generolas Jamesas Mattisas, tapęs Gynybos sekretoriumi, yra tvirtas NATO šalininkas, paskyrimo metu teigęs, jog amerikiečiai turėtų dislokuoti karines pajėgas Baltijos šalyse. Fiona Hill, kuri turėtų tapti Baltųjų rūmų koordinatore santykiams su Rusija, garsėja kaip arši V. Putino kritikė. Nikki Haley, naujoji JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose, jau pirmosiomis darbo dienomis pasmerkė Kremliaus agresiją Ukrainoje. Kitaip tariant, matant tokias asmenybes darosi gerokai sudėtingiau teigti, jog D. Trumpas bus linkęs nuolaidžiauti Rusijai, nors kampanijos metu būsimasis prezidentas garsiai apie tai kalbėjo.

    Panašu, jog iliuzijų atsisako ir pati Rusija – šalies spaudoje, kuri triumfavo po D. Trumpo pergalės, atsiranda vis daugiau straipsnių, pripažįstančių, kad naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas nėra toks jau „draugiškas“. Juo labiau, kad jis keliskart deklaravo nekintančią paramą NATO.

    Pykčiai su žiniasklaida ir Obama

    Kol kas sudėtingai klostosi D. Trumpo santykiai su JAV žiniasklaida. Jis ne vieną kartą atvirai kaltino tokius grandus kaip CNN ar BBC „melavimu“, „neteisingų faktų skleidimu“. Ir priešingai – gyrė „Fox News“, kuri garsėja prielankumu D. Trumpui.

    „Kaip žinote, šiuo metu vyksta mano karas su žurnalistais. Jie yra tarp pačių nesąžiningiausių žmonių šioje planetoje“, – teigė prezidentas.

    Tikėtina, jog tokia karinga retorika išliks ir artimiausioje ateityje, tad yra nuogąstaujančių, kad susiskaldymas šalyje tik gilės, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek pasitikėjimui laisva žiniasklaida, tiek demokratijos kokybe apskritai.

    Be to, D. Trumpas skandalingai apkaltino buvusį prezidentą Baracką Obamą asmeniškai įsakius klausytis jo telefoninių pokalbių rinkimų kampanijos metu. B. Obama atkirto net neturėjęs teisės to daryti, nes tai nėra prezidento prerogatyva, tačiau D.Trumpas neatlyžo. Keli Senato nariai jau kreipėsi į specialiąsias tarnybas prašydami paviešinti informaciją, ar D. Trumpo kaltinimai turi kokį nors pagrindą. Nors prezidento konfrontacija su buvusiu šalies vadovu neturi istorinio precedento, ji ne itin stebina, mat rinkimų metu D. Trumpas negailėjo aršių žodžių B. Obamos atžvilgiu.

    Didieji darbai – ateityje

    D. Trumpo laukia dar daug iššūkių. Pavyzdžiui, iš esmės pakeisti B. Obamos pradėtą sveikatos apsaugos sistemos reformą nebus lengva ne tik todėl, kad ji visuomenėje vertinama pakankamai pozityviai, bet ir todėl, jog pokyčiai nebūtinai bus visuotinai populiarūs ar palaikomi paties D. Trumpo Respublikonų partijos. Siekis drastiškai sustiprinti gynybos finansavimą taip pat nebus paprastas, mat pirmasis D. Trumpo planas numato vos 3 proc. didesnį biudžetą gynybai, nei siūlė B. Obama. Galiausiai buvęs prezidentas per kadenciją sukūrė per 11 milijonų naujų darbo vietų, tad D. Trumpas privalės pademonstruoti visą išmonę, kad šį prioritetinį rezultatą dar labiau pagerintų.

    Šie sprendimai užtruks ir reikalaus ilgų svarstymų, taip pat sutarimo su Kongresu – neatrodo, jog bent viena iš šių sričių būtų stiprioji D. Trumpo pusė. Kita vertus, nepasitvirtina ir skeptikų prognozės, kad viskas ims byrėti – priešingai, kai kuriose srityse, pavyzdžiui, santykyje su Rusija, D.Trumpo pozicija yra daug labiau tradicinė, nei buvo galima numanyti.

    Tad intriga išlieka. Ir galime neabejoti, kad didžiąją dalį esminių sprendimų ir toliau pirmiausiai sužinosime asmeninėje D. Trumpo „Twitter“ socialinėje paskyroje.  ■

  • ATGAL
    Nebūkime tais, kurie atims norą kurti šeimas
    PIRMYN
    Karšta žiema arba kaip "veltėdžiai" pabudino Baltarusiją
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.