Trys klausimai didžiam europiečiui Hansui Gertui Pioteringui | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Trys klausimai didžiam europiečiui Hansui Gertui Pioteringui

  • Data: 2013-12-30
    Autorius: Kalbino Vytautas Keršanskas

    Hansas Gertas Pioteringas Martynos Trinkūnienės nuotrauka

    Turbūt būtų sunku rasti politiką ar diplomatą Lietuvoje, kuris nežinotų Hanso-Gerto PIOTERINGO – Vokietijos politiko, kuris nuo pat Europos Parlamento įkūrimo 1979-aisiais yra jo narys bei buvo išrinktas jo pirmininku antroje 2004–2009 m. kadencijos pusėje. Nuo 1999 iki 2007 m. H. G. Pioteringas buvo išrinktas Europos liaudies partijos ir Europos demokratų (EPP-ED) grupės Europos Parlamente pirmininku. Nuo 2010-ųjų politikas taip pat vadovauja ir Konrado Adenauerio fondui.

    Šių metų spalio pabaigoje viešėdamas Lietuvoje, minint Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje veiklos dvidešimtmetį, Prezidentės Dalios Grybauskaitės politikas buvo apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Šalies vadovė padėkojo buvusiam Europos Parlamento pirmininkui už nuolatinę aktyvią paramą Lietuvai siekiant narystės ir įsitvirtinant Europos Sąjungoje, už visokeriopą pagalbą pirmą kartą pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai. H. G. Pioteringas į Lietuvą atvyko praėjus beveik 10 metų nuo jos įstojimo į ES, todėl jis nepamiršo pasidžiaugti tuo, jog Lietuva tapo visaverte ES nare ir patikima partnere, su kuria galima ieškoti bendrų sprendimų dėl aktualių ES problemų. 2004 m., kai buvo sprendžiama, ar Lietuva galės tapti ES nare, H. G. Pioteringas paruošė svarbų, Lietuvą palaikiusį dokumentą, kuris padėjo tuometinei ES priimti teigiamą sprendimą.

    H. G. Pioteringo vizito Lietuvoje metu „Apžvalga“ gavo išskirtinę progą pakalbinti šį neeilinį Europos politiką, tad skaitytojui pateikiame trumpą pokalbį su Europos parlamento nariu.

    Europos Sąjungos narių istorinės patirtys ir istorinė atmintis smarkiai skiriasi, todėl skiriasi ir jų požiūris į Rytų partnerystės svarbą. Jūsų nuomone, ar geopolitiniam Rytų partnerystės supratimui daro įtaką skirtinga istorinė patirtis?

    Manau, kad visi turime mokytis vieni iš kitų. Ispanija, Portugalija, Prancūzija daug geriau nei kitos valstybės suvokia Šiaurės Afrikos problemas. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija kur kas geriau supranta Rytų Europos reikalus. Todėl visiškai suprantama, jog būtent Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, didelė reikšmė suteikta Rytų Partnerystės viršūnių susitikimui.

    ES galima lyginti su didele šeima – tai reiškia, jog Europos tautos priklauso viena nuo kitos, o kiekvienas šeimos narys perduoda savo patirtį kitiems nariams. Todėl Vakarų šalys įdėmiai klausosi Lietuvos ar Lenkijos, kurios yra tiesioginės Rytų partnerių kaimynės. Tai reiškia, kad visos ES narės gali prisidėti prie bendros išorinių santykių politikos formavimo.

    Egzistuoja nemažai skirtingų ES vizijų: federalistams tai – Europos valstybės sukūrimas su dominuojančia viršnacionaline europine tapatybe, nacionalistams – tautinių valstybių, turinčių bendras vertybes, sąjunga. Koks Jūsų požiūris į bendrąją Europą?

    Aš tikiu „vienybe įvairovėje“. Tai reiškia, kad mums reikalingos stiprios Europinės institucijos, bet mums būtinas ir subsidiarumo principas. Kitaip tariant, Europoje turi būti sukurta daugiau demokratijos lygių. Neturėtume pamiršti, kad demokratija prasideda vietos lygmeniu. Pavyzdžiui, Vokietija yra padalyta į 16 federacinių žemių, o ir jose turime daug labai skirtingų ir savarankiškų regionų. Tačiau tuo pat metu turime jas visas vienijančią Vokietijos Federacinę Respubliką. Nepamirškime, kad Vokietijos pilietybė kartu mums suteikia ir ES pilietybę. Kiekvienas lygmuo turi savo tapatybę ir politinę atsakomybę.

    Todėl aš tikiu, kad stipri Europa gali veikti kaip vienijantis skėtis, po kuriuo gali tilpti visos Europos tautos. Mums reikia stipraus Europos Parlamento, o, būdamas jame nuo pat 1979-ųjų, mačiau, kaip laipsniškai jam buvo suteikiama vis daugiau galių. Šiandien Europos Parlamentas įteisina europietiškąją demokratiją viršnacionaliniu lygiu. Mes dalijamės įstatymų leidžiamąja galia su Ministrų Taryba. Taip pat turime ES Tarybą, kurią sudaro valstybių vadovai, ir Europos Komisiją, kuri inicijuoja ir leidžia įstatymus. Norėčiau, kad Europos Komisija taptų dar stipresnė, nes, mano manymu, EK ateityje turėtų tapti ES Vyriausybe. Tačiau visada išlieka tam tikras dualizmas tarp EK ir valstybių vadovų sudaromos ES Tarybos. Tarp jų visada egzistuoja konkurencija, todėl norėčiau matyti stipresnę Komisiją. Tad mano Europos vizija – bendruomeniška Europa, kurioje sprendimai priimami daugumos balsavimu.

    Netikiu, kad bendroji Europa gali egzistuoti tik kaip tautų Europa, nes joje negali egzistuoti viršnacionalinė tapatybė. Tautų Europa reiškia tai, jog mes grįžtume į laikus, kai egzistavo tik tarpvyriausybinis bendravimas. Todėl būtina kurti daugiasluoksnę demokratiją. Didžiausias ES pasiekimas yra tai, jog jos pamatinis principas yra teisės viršenybė. Kitaip nei anksčiau, teisė iš tiesų turi galią, o ne galia kuria teisę. Todėl šiandien gali egzistuoti taikios diskusijos ir nesant sutarimui pasikliaujama daugumos valia. O jeigu iškyla nesutarimų, galime kreiptis į ES Teisingumo Teismą, ir nesutarimas bus taikiai išspręstas.

    Ekonominės ir vertybinės krizės akivaizdoje iškyla populistinės ir radikalios jėgos, kurios tampa vis populiaresnės tarp ES piliečių. Kalbant apie politinę dešinę, tai kartais aiškinama centro-dešiniųjų partijų, būtent konservatorių ir krikščionių demokratų, nutolimu nuo jų vertybių. Ar jūs pritariate šiam požiūriui ir ar centro-dešinės partijos turėtų dėti pastangas grįžti prie jų?

    Nemanau, kad centro-dešinės partijos pasislinko į kairę. Aš pats save priskiriu politiniam centrui šiandien – taip buvo anksčiau, taip bus ir ateityje. Tačiau iškilo naujų sunkumų, su kuriais šiandien susiduriame, – tai ekonominė ir ypač finansų krizė. Ši krizė turi neigiamą įtaką visų ES narių ekonomikoms ir tai nėra euro krizė, o mūsų finansų krizė, kuri turi neigiamų pasekmių eurui. Todėl mums reikia didesnio solidarumo tarp ES narių, kitaip tariant, mums reikia daugiau Europos sprendžiant šiuos klausimus. Ši sudėtinga situacija neretai iškraipant panaudojama populistinių jėgų kairėje ir dešinėje. Todėl mano patarimas centro-dešinės partijoms ir ypač Europos liaudies partijai (EPP) yra nekeisti pasirinkto kurso, nes jeigu mes priimsime kai kurias kraštutinių partijų idėjas, žmonės nebalsuos už mus, nes būsime tik jų kopija. Būtina stengtis kuo geriau paaiškinti žmonėms mūsų veiksmus – puikus pavyzdys gali būti Vokietijos CDU partija su Angela Merkel priešakyje. ■

  • ATGAL
    Europos liaudies partija turi naują prezidentą
    PIRMYN
    Ukraina dėl savo lyderių kaltės pateko į akligatvį
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.