Ukraina dėl savo lyderių kaltės pateko į akligatvį | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Ukraina dėl savo lyderių kaltės pateko į akligatvį

  • Data: 2013-12-30
    Autorius: Kalbino Česlovas Iškauskas

    Ukrainos eurointegracijos šalininkų protestai Kijeve, Nepriklausomybės aikštėje tęsiasi ITAR-TASS/Nikitin Maxim/ Scanpix nuotrauka

    Į „Apžvalgos“ klausimus apie situaciją Ukrainoje, susidariusią po Rytų partnerytės viršūnių susitikimo Vilniuje atsako buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje, teisininkas Algirdas KUMŽA.

    Dėl savo lyderių mindžikavimo Ukraina pateko į savotiškas reples tarp Muitų sąjungos ir ES, tiksliau – Rytų partnerystės programos. Apsisprendimą komplikavo ultimatyvus Maskvos pareiškimas. Antai Rusijos vicepremjeras Igoris Šuvalovas kategoriškai pareiškė: „Rusija pasirengusi Ukrainai suteikti ekonominę pagalbą, bet tik tuo atveju, jei ji prisijungs prie Muitų sąjungos“. Taigi, pasirinkimas sunkus. Kaip Kijevas gali išsilaisvinti iš tų replių?

    Europos Sąjunga ekonominėmis sankcijomis negrasina – vadinasi, replės yra tik su viena žnyple. Dauguma ukrainiečių nori į Europą. Jie siekia bevizio režimo ir geresnio gyvenimo. O ko nori  Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius – nežinia. Jis kartoja, kad eina į Europą, bet žiūri į priešingą pusę.  Tiesa, V. Janukovyčius yra ne pirmas Ukrainos prezidentas, kuris bandė balansuoti tarp Rytų ir Vakarų. Prieš gerą dešimtmetį vadinamąją  „dviejų vektorių politiką“ virtuoziškai vykdė prezidentas Leonidas Kučma, o dabar jo pasekėjas V. Janukovyčius laviruodamas pateko į akligatvį. Mat šįkart ir Rytai, ir Vakarai pareikalavo aiškaus atsakymo. Jis galėjo būti duotas per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje, bet, deja, nenuskambėjo. Visa tai atsiliepė šimtatūkstantiniais protestais Ukrainoje, kuriais siekiama atsisakyti į Maskvą besiorientuojančios valdžios.

    Bet V. Janukovyčius ir toliau visus maitina pažadais. Jis žada „artimiausioje ateityje“ pasirašyti asociacijos su ES sutartį, galbūt ateinantį kovą. Antai Kijevas pareiškė, kad per patį protestų įkarštį jis siunčia derybų delegacijas į Maskvą ir Briuselį. Kokia dabar bus Briuselio pozicija – laukti Kijevo ar spausti jį toliau?

    Briuselis Kijevo nespaudė, bet išsakė sąlygas, be kurių Asociacijos sutartis nebus pasirašyta. Reikėjo pataisyti kai kuriuos įstatymus, pagerinti verslo klimatą ir kt. Daugumą „namų darbų“ Ukraina jau buvo atlikusi. Taigi, ES nespaudė, o atvirkščiai – kuo labiau artėjo pasirašymo diena, tuo labiau švelnėjo sąlygos. Manau, kad Ukraina bus priversta sugrįžti prie šios sutarties. Juk Asociacijos sutartis atveria Ukrainos verslui vartus į milžinišką rinką, turinčią apie 500 milijonų vartotojų! Šiuo metu apie sutartį kalbėti sunku, nes kone visa Ukraina gruodžio pradžioje buvo išėjusi į mitingus.

    Situacija Ukrainoje primena „kumščių revoliucijos“ užuomazgas. Kuo ji gali baigtis – nauju Egiptu ar sena Baltarusija?

    Tą šeštadienio rytą specialusis milicijos padalinys „Berkut“ sumušė taikius protestuotojus. Žiūrėjau vaizdo įrašus: ne kumščiais mušė, o lazdomis. Ir spardė gulinčius. Tai buvo tikra provokacija, nes iš pat pradžių opozicijos lyderiai ragino žmonės nenaudoti smurto, o savo reikalavimus reikšti iškėlus kumščius. Būtent po šio išpuolio į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių, reikalaujančių vyriausybės atsistatydinimo, naujų Aukščiausiosios Rados rinkimų ir prezidento pasitraukimo. Jeigu nebus tyčinių veiksmų ir provokacijų, protestai išliks taikūs. Prieš devynerius metus Kijeve irgi mačiau masinius protestus, pavadintus Oranžine revoliucija. Tie protestai baigėsi be kraujo, nors pavojų išsilieti jiems į smurtą buvo daug.

    Ar Lietuva ir toliau gali būti racionalia tarpininke tarp Kijevo ir Vakarų, pernelyg neskaudindama Maskvos, ar pasibaigus pirmininkavimui ES Tarybai tyliai laukti tolesnės įvykių eigos Ukrainoje?

    Su oficialiuoju Briuseliu Ukraina derėjosi be tarpininkų. Lietuva niekada nesikišo į Ukrainos vidaus reikalus, bet visada suteikdavo reikiamą politinę paramą, ypač eurointegracijos procese. Reikėtų priminti, kad pirmoji sutartis tarp lietuvių ir ukrainiečių kunigaikščių buvo pasirašyta prieš aštuonis šimtus metų. Kažkada tai buvo bendra valstybė. Per tuos šimtmečius mes išmokome vieni kitus suprasti. Todėl ES senbuviams  dažnai patariame: būkite Ukrainai atlaidesni ir dėmesingesni! Ukraina yra savarankiška, išdidi, bet labai sudėtingo likimo šalis. Į tą sudėtingą ekonominį ir politinį liūną dabartinę maždaug 45 mln. gyventojų turinčią valstybę stumia neapgalvoti, neryžtingi ir trumparegiški dabartinės valdžios veiksmai. ■

  • ATGAL
    Trys klausimai didžiam europiečiui Hansui Gertui Pioteringui
    PIRMYN
    Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatai: ar bus išmoktos pamokos?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.