Ukraina saugo Europą nuo stepių vilkolakio | Apžvalga

Įžvalgos

  • Ukraina saugo Europą nuo stepių vilkolakio

  • Data: 2015-09-17
    Autorius: Laurynas Kasčiūnas

    Kodėl Rytų Ukrainoje niekaip nepavyksta pasiekti tvarių paliaubų? Ar Minsko 2 susitarimą jau galima mesti į šiukšlių dėžę? Ko siekia Kremlius, nuolat palaikydamas įtampą Rytų Ukrainoje ir bandydamas plėsti okupuotas teritorijas?

    Dalis analitikų teigia, jog taip Rusija siekia strateginių karinių tikslų: perimti strategiškai svarbių objektų (pavyzdžiui, infrastruktūros mazgų) kontrolę, o ilgainiui netgi koridoriumi sujungti okupuotą Donbasą su Krymo pusiasaliu. Kiti kalba apie tai, kad šiandieninės karinės Rusijos galimybės Rytų Ukrainoje leidžia Kremliui planuoti nebent šios užgrobtos teritorijos išlaikymą ir taktines karines provokacijas, o ne naujas plataus masto intervencijas. Teigiama, kad nuolatinė nedidelio masto karinė eskalacija – viena iš Kremliaus spaudimo Kijevui priemonių, kurios paskirtis yra diktuoti ukrainiečiams savo žaidimo taisykles ir priversti juos priimti Rusijai palankias taikos sąlygas.

    Kitaip nei Krymo atveju, kurio aneksiją galima vertinti kaip Vladimiro Putino bandymą įsiamžinti Rusijos istorijoje, okupuotą Donbaso teritoriją V. Putinas naudoja tik kaip politinį instrumentą primesti Kijevui savo politines sąlygas. Jeigu 2014 m. esminis Rusijos interesas buvo federalizuoti Ukrainą ir išsaugoti jos neblokinį buferinės valstybės statusą, tai šiais metais Kremliaus apetitas kiek sumažėjo – jam užtektų išskirtinės Donbaso politinės ir ekonominės autonomijos, vietinių saugumo struktūrų įkūrimo ir kad visa tai finansuotų Kijevas. Kitaip tariant, Kremliui nereikia nepriklausomo Donbaso ar šių teritorijų prijungimo prie Rusijos, V. Putinas mato šį regioną tik kaip geopolitinę šachmatų figūrą, kuri leistų jam daryti įtaką Ukrainos vidaus politiniam ir ekonominiam gyvenimui ir tarnautų kaip Ukrainos integracijos su ES ir NATO stabdis (nei ES, nei NATO nenori naujų narių su „įšaldytais“ konfliktais). Tačiau Ukraina suvokia, kad tokia taikos formulė reikštų visišką valstybės suverenumo praradimą, savotiško geopolitinio įkaito statusą, todėl ėmėsi įgyvendinti žingsnius, kurie griauna šiuos Rusijos planus.

    Šių metų kovo mėnesį Ukrainos Rada priėmė teisės aktų paketą, kuriuo Rusijos ir separatistų kontroliuojamos teritorijos pripažįstamos „laikinai okupuotomis“ ir bet koks Ukrainos valstybės institucijų veiklos ir valstybinio finansavimo šiame regione atnaujinimas bei sprendimai dėl šių teritorijų teisinio ir politinio statuso yra įmanomi tik tada, kai Ukraina atgaus savo sienos su Rusija kontrolę. Šie sprendimai visiškai kertasi su Rusijos interesais, išdėstytais dar Minsko 2 susitarime, pagal kuriuos sienos kontrolė Kijevui bus perduota tik tada, kai Donbasas gaus plačią politinę ir ekonominę autonomiją. Tuo tarpu gegužės mėnesį  Ukraina atšaukė karinio bendradarbiavimo su Rusija susitarimus, kurie iki šiol leido Rusijai aprūpinti separatistiniame Padniestrės regione esančius savo karius, gabenant įvairią techniką ir kitus būtinus reikmenis Ukrainos teritorija. Šis žingsnis nutraukė tiesioginį Rusijos ryšį su 1500 jos armijos karių, įsikūrusių Padniestrės regione, neturinčiame jokio teritorinio sąlyčio su Rusija.

    Šie sprendimai – tai aiškus signalas Rusijai, kad Kijevas nešoks pagal Kremliaus dainelę ir nesiruošia vardan abejotino ir formalaus okupuoto Donbaso atgavimo aukoti valstybės politinio savarankiškumo. Todėl Rusijai belieka Ukrainos „nuvarginimo“ scenarijus, siekiant paversti Ukrainą ekonomiškai ir politiškai žlugusia valstybe, kurią būtų galima priversti priimti Kremliaus sąlygas. Būtent todėl nuolatinė karinė įtampa, nedidelio masto karinės provokacijos dar ilgai gali būti ukrainiečių kasdienybe.

  • ATGAL
    Tradicionalizmas lygu putinizmas?
    PIRMYN
    Karinės brigados formavimas – atsakas į Rusijos agresiją
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.