V.Rymašeuskis: diplomatinį skandalą tarp Baltarusijos ir ES išprovokavo Baltarusijos valdžia | Apžvalga

Įžvalgos

  • V.Rymašeuskis: diplomatinį skandalą tarp Baltarusijos ir ES išprovokavo Baltarusijos valdžia

  • Data: 2012-04-11
    Autorius: Kalbino Maksimas Hacakas

    Vitalis Rymašeuskis (Nadzejos Hacak nuotrauka)

    Europos Sąjunga užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje vasario 27 d. įvedė papildomas vizų sankcijas Baltarusijos valdžios atstovams. Iš pradžių buvo pranešta apie ES ketinimus įvesti vizų sankcijas 135 Baltarusijos pareigūnams, įskaitant stambų Baltarusijos verslininką Jurijų Čižą. Vis dėlto „juodasis“ ES sąrašas išsiplėtė tik 21 pavarde: 19 teisėjų, Minsko teismo pirmininko Vladimiro Putilo ir Minsko policijos vadovo Aleksandro Barsukovo. Visi jie kaltinami represijomis prieš Baltarusijos opozicijos aktyvistus 2010–2011 m. (Tiesa, vėliau, kovo 23 d., ES paskelbė dar kartą papildanti „juodąjį sąrašą“ – tąkart buvo minimos verslininkų A. Ternavskio, J. Čižo, taip pat keletos teisėjų ir jėgos struktūrų darbuotojų pavardės bei tam tikros bendrovės). Baltarusijos valdžios atstovų, kuriems draudžiama patekti į Šengeno erdvės teritoriją, sąraše yra aukščiausi valstybės pareigūnai, įskaitant prezidentą, ministrai, Baltarusijos saugumo vadovas, rinkimų komiteto nariai, teisėjai, prokurorai, universitetų rektoriai, taip pat valstybės valdomos žiniasklaidos atstovai.

    Visiems netikėtai vasario 28 d., reaguodama į atrodytų įprastas Europos Sąjungos sankcijas, Baltarusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė konsultuotis į Minską Baltarusijos nuolatinį atstovą Briuselyje ir Baltarusijos ambasadorių Lenkijoje. ES atstovybės vadovui Baltarusijoje ir Lenkijos ambasadoriui Baltarusijos valdžia pasiūlė važiuoti konsultuotis į savo sostines.

    Europos Sąjungos reakcijos nereikėjo ilgai laukti. Kitą dieną solidariai Minską pradėjo palikti ES valstybių narių diplomatinių atstovybių vadovai. Kovo 2 d. Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorius Andrejus Savinychas pranešė, kad Baltarusija nekeltų jokių papildomų sąlygų dėl ES šalių ambasadorių grįžimo į Minską. „Jei jie baigė konsultacijas, gali sugrįžti“, – sakė jis, taip ragindamas ES atstovus grįžti į Baltarusiją.

    Pakomentuoti diplomatinį skandalą paprašėme valdžios neregistruotos Baltarusijos krikščionių demokratų partijos bendrapirmininkio, kandidato į Baltarusijos prezidentus 2010 m. rinkimuose Vitalio Rymašeuskio, kuris už 2010 m. gruodžio19 d. protesto akciją prieš suklastotus rinkimus buvo nuteistas dvejiems metams lygtinai.

    Pagal oficialią Baltarusijos valdžios institucijų versiją ambasadoriai iš Varšuvos ir Briuselio buvo atšaukti dėl ES sankcijų išplėtimo vasario 27 d. Kaip manote, kokia yra tikroji ambasadorių atšaukimo priežastis?

    Manau, kad yra dvi pagrindinės įtampos eskalavimo priežastys, už kurias 100 % atsakinga Baltarusijos pusė.

    Pirma priežastis yra Baltarusijos valdžios kova dėl „teisės“ turėti politinių kalinių. Gunnaro Wiegando (Europos Komisijos atstovas – M. H.) vizito Baltarusijoje metu buvo pareikalauta išlaisvinti ne dalį, ne tik pačius žinomiausius, bet visus politinius kalinius.

    Manau, kad Baltarusijos režimas yra pasirengęs paleisti politinius kalinius. Tai jiems nesudėtinga. Jie tai pademonstravo pernai išlaisvinę apie 30 žmonių. Bet sutikti su tuo, kad Baltarusijoje apskritai nebūtų politinių kalinių, jie nenori, nes politinių kalinių buvimas yra sudėtinė dabartinės Baltarusijos politinės sistemos dalis. Tai yra neatskiriama represinio aparato, ant kurios laikosi Baltarusijos valdžios institucijos, dalis. Būtent dėl to ir vyksta kova.

    Mūsų kaimynai ir pasaulinė praktika rodo blogą pavyzdį A. Lukašenkai. Rusijoje yra politinių kalinių, tačiau ES palaiko su ja visapusiškus santykius. Ukrainoje taip pat atsirado politinių kalinių (Julija Tymošenko), jų yra ir Azerbaidžane. Deja, Baltarusijos valdžia lygiuojasi į šiuos pavyzdžius.

    Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ES iki minimumo sumažino naująjį asmenų, negalinčių įvažiuoti į ES, sąrašą. Iš pradžių buvo kalbama apie daugiau nei 130, o vėliau sąraše liko tik 21 asmuo. Pareiškimai, kad nedidelei Slovėnijai prieš didžiųjų ES šalių valią pavyko sustabdyti sąrašo išplėtimą, manau, yra nepagrįsti. Juk žinoma, kad tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija gali pasiekti konkrečių sprendimų, jei jos to pageidauja. Greičiausiai, Slovėnijai leido blokuoti sąrašo išplėtimą.

    Nepaisant to, Minsko reakcija, mano nuomone, buvo visiškai neadekvati. Dar po 2010 m. gruodžio 19 d. ES šalių ambasadorių buvo susitarta, kad tuo atveju, jei nors vienas iš jų bus išsiųstas, visi solidariai išvyks iš Baltarusijos. Taip susitarta buvo todėl, kad po gruodžio 19 d. įvykių jau buvo svarstoma kai kurių ambasadorių išsiuntimo iš Baltarusijos Respublikos galimybė. Esu įsitikinęs, kad Baltarusijos valdžia žinojo apie šį ambasadorių susitarimą ir galėjo prognozuoti, kad ES ambasadoriai paliks Baltarusiją.

    Antroji priežastis yra ta, kad ekonominė padėtis Baltarusijoje negerės. Daugelis ekonomistų prognozuoja, kad 2012 m. infliacija didės, nes valdžia investuos į žemės ūkį, kuris Baltarusijoje yra absoliučiai nepelningas. Tai reiškia, kad vėl bus būtina spausdinti pinigus: pirmiausia pavasario sėjos kampanijai, tada vasaros pabaigoje – derliaus nuėmimo kampanijai. Papildomas pinigų spausdinimas sukels dar vieną infliacijos bangą ir ekonominės padėties blogėjimą Baltarusijoje. Ir jei nebus blogėjančios ekonominės padėties išorinių priežasčių, visa atsakomybė teks Baltarusijos valdžiai.

    Ir štai Baltarusijos valdžios institucijos rado išorinį priešą, kuriuo tapo Europos Sąjunga. Dabar dėl krizės padarinių bus galima kaltinti ES sankcijas. Taigi, antroji priežastis gali būti noras apkaltinti Europos Sąjungą, kad būtent ji kalta dėl problemų, kurios yra ir bus Baltarusijoje.

    Verta pažymėti, kad jokių realių sankcijų, realaus spaudimo Baltarusijos valdžiai nebuvo. Prekyba su ES 2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, padidėjo 60 %. Taigi, Europos Sąjunga iš tikrųjų teikė ekonominę paramą Baltarusijos režimui. Šios paramos dydis netenkina Baltarusijos valdžios. Be prekybos, jie nori gauti kreditų iš Tarptautinio valiutos fondo ir ES investicijų į Baltarusiją.

    Manau, šį skandalą dirbtinai išprovokavo Baltarusijos valdžia, kad pasiektų savo tikslų.

    Kaip vertinate ES sankcijas? Kiek jos yra veiksmingos?

    Iš esmės jokių sankcijų Baltarusijai nebuvo. Buvo daugybė Europos Parlamento, įvairių europinių struktūrų, taip pat atskirų Europos šalių vyriausybių atstovų pareiškimų. Vienintelės įvestos sankcijos – apribotos teisės atvykti į Europos Sąjungą. Tai galima laikyti labiau simboliniu gestu, nes tai neturi jokios įtakos tų asmenų, nuo kurių priklauso Baltarusijos režimas, ekonominei padėčiai. Šis simbolinis gestas suteikia galimybę Europos politikams kalbėti savo rinkėjams ir žiniasklaidai, kad jie laikosi tvirtos ir moralios politikos Baltarusijos autoritarinio režimo atžvilgiu.

    Ir čia matyti atsakymas į klausimą, kiek veiksmingos yra ES sankcijos, nes tiesioginio veiksmo, kuris galėjo būti pavojingas baltarusiškam režimui, nebuvo. Žinoma, buvo netiesioginės pasekmės. Jos susijusios ne tiek su sankcijomis, kiek su paties režimo veiksmais. Pavyzdžiui, investicinių reitingų pažeminimas praktiškai eliminavo demokratinių užsienio šalių finansines investicijas. Neigiami europiečių politikų vertinimai visada daro netiesiogę įtaką ekonominiam ir investiciniam klimatui, verslui.

    Kita vertus, reikėtų pažymėti, kad Baltarusijoje šiandien nėra sudarytos sąlygos saugioms investicijoms, nepakankamai garantuotos investuotojų teisės, jų finansinės teisės. Būtent  tai, o ne eurovaldininkų pareiškimas apie sąrašą tų asmenų, kuriems uždrausta atvykti į ES, lemia, kad Baltarusijoje nėra būtinų investicijų.

    Todėl sankcijų nebuvo, tad nėra ko ir kalbėti apie jų efektyvumą arba neefektyvumą. Buvo simboliniai gestai, atspindintys europiečių politikų moralinę poziciją, tačiau to negalima pavadinti sankcijomis.

    Kodėl, nepaisant sankcijų, MVD (vidaus reikalų) ir KGB (saugumo) vadai, nepageidaujami ES, kaip ir anksčiau ramiausiai gauna vizas ir važinėja į komandiruotes Europoje? Vidaus reikalų ministras Anatolijus Kulešovas nuo sausio 17 iki 20 dienos su oficialiu vizitu lankėsi Interpolo Generaliniame sekretoriate Lione (Prancūzija), o Baltarusijos KGB pirmininkas Vadimas Zaicevas buvo komandiruotas į Romą (Italija).

    Tai, kad baltarusių valdininkai, tarp jų MVD ir KGB vadai, be problemų važinėja į ES, dar sykį patvirtina tą faktą, kad rimtai priešintis Baltarusijos režimui Europos Sąjunga nėra pasirengusi. Europos politikai ieško bet kokios galimybės atnaujinti santykius ir dialogą su Baltarusijos valdžia. Todėl jie užmerkia akis, šiems asmenims kertant ES sieną, kad dalyvautų tarptautiniuose renginiuose. Ir taip atima Baltarusijos režimui galimybę žengti žingsnį artėjimo linkme.

    Gali būti, kad Baltarusijos autoritarinis režimas nesupranta demokratinių vyriausybių elgesio logikos. Juk net patys ciniškiausi, patys pragmatiškiausi Europos šalių politikai vis dėlto privalo rūpintis savo įvaizdžiu rinkėjų akyse. Yra ribojami rinkėjų moralinių ir vertybinių standartų. Ten rinkimai neklastojami ir europiečiai politikai priklauso nuo rinkėjų. Todėl jų galimybės, taip pat ir santykiai su autoritariniais režimais yra apriboti. Tai liečia net tuos politikus, kurie laikosi „realpolitik“, o ne „moralpolitik“ pozicijų.

    Baltarusijos valdžia to nesupranta. Baltarusijoje nėra laisvų rinkimų, ir valdžia, viską vertindama pagal save, mano, kad europietiški politikai, kaip ir baltarusiški jų kolegos, gali daryti viską, ką tinkami, nepaisydami savo rinkėjų.

    Paskutiniu metu pradėta kalbėti apie būtinybę atšaukti sankcijas Minskui. Ar jūs su tuo sutinkate?

    Nėra prasmės kalbėti apie sankcijų atšaukimą, nes realių sankcijų ir nebuvo. Galiu tik pasakyti, kad visų autoritarinių ir diktatorinių režimų logika remiasi tik jėgos pozicija. O europinė politika šiandien – silpnųjų politika. Jei varžovas, suprantantis tik jėgos poziciją, mato silpnumą, jis negerbia savo oponento. Ir Aliaksandro Lukašenkos pareiškimai apie Guido Westerwelle ir apie kitus Europos politikus tą tik patvirtina. Silpnųjų politika sukelia panieką ir jausmą, kad viskas leidžiama: galiu daryti, ką noriu, nes jie vis vien darys nuolaidas.

    Laikau tokius santykius akligatviu. Iki šios dienos ES ir JAV neparodė Baltarusijos valdžiai, kad jų reikalavimas išlaisvinti ir reabilituoti politinius kalinius, jų reikalavimas demokratizuoti baltarusišką sistemą yra tvirtas. Kol kas baltarusiška valdžia netiki, kad tai tikrai realūs reikalavimai, o ne tušti pareiškimai.

    Tam talkininkauja ir Baltarusijos režimo lobistai, kurie, būna atvejų, vadovauja Europos valstybėms, pavyzdžiui, ponas Berluskonis ir kai kurie kiti. Jie režimui suteikia viltį, kad normalūs santykiai įmanomi be Žmogaus teisių deklaracijos laikymosi Baltarusijoje, be demokratinių reformų.

    Jei sankcijos būtų realios, galima būtų kalbėti apie jų atšaukimą arba įvedimą. Bet šiandien nėra jokių sankcijų. Viskas, kas yra, tai politiniai pareiškimai ir simboliniai aktai, parodantys Europos politikų požiūrį į tai, kas vyksta Baltarusijoje. Bet ne daugiau.

    Kaip vertinate prokuratūros pareiškimą, kad opozicija neva kviečia taikyti sankcijas prieš senelius, vaikus ir moteris?..

    Baltarusijoje nėra politinių subjektų, kurie pasisakytų už sankcijų taikymą baltarusių liaudžiai. Nė vienas, pabrėžiu, Baltarusijos subjektas už tai nepasisako. Tarp opozicijos politikų yra režimo lobistų. Jie turi galimybę ramiai keliauti po ES šalis ir kalbėti, kad Baltarusijoje yra lyg ir dvi opozicijos: esą vieni pasisako už konstruktyvų dialogą, už evoliucines permainas, o kiti – už sankcijų baltarusių liaudžiai įvedimą. Tai yra netiesa. Ši perskyra, esu tikras, gimė KGB kabinetuose.

    Baltarusijoje nėra politinių jėgų, kurios pritartų sankcijų taikymui baltarusių tautai. Yra politinės jėgos, kurios mano, kad būtina reakcija į Baltarusijos valdžios veiksmus. Baltarusijos krikščionys demokratai – viena iš tų politinių jėgų, kuri įsitikinusi, kad Baltarusijos valdžia privalo atsakyti už savo vykdomus veiksmus, prievartą, persekiojimus.

    Priminsiu, kad Baltarusijos krikščionių demokratų partiją valdžia atsisakė registruoti jau ketvirtą kartą. BKD aktyvistai ir steigėjai patyrė beprecedentį spaudimą, grasinimus atleisti iš darbo, jeigu jie nepaliks BKD partijos. Už tai, neabejotinai, valdžia turi atsakyti. Baltarusija  pasirašė daugybę tarptautinių susitarimų, įsipareigodama vykdyti Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos normas. Todėl reakcija yra būtina. Ši reakcija turi būti griežta, tačiau į tuos žmones, kurie pažeidžia žmogaus teises Baltarusijoje. Kitokios demokratinių šalių reakcijos ir nebuvo.

    Kaip manote, ar įvykdys valdžia grasinimus taikyti baudžiamąją atsakomybę už kvietimą vykdyti sankcijas ir uždraus opozicijos atstovams išvykti į užsienį?

    Opozicijos atstovams jau uždraudė išvykti iš šalies. Jau yra tokių atvejų. Opozicijos atstovams, kurių nekontroliuoja Baltarusijos režimas, jau šiandien sudėtinga išvykti į užsienį. Geriausiu atveju jie išvyksta per Rusiją. Kita vertus, Baltarusijos režimo lobistai didžiąją dalį darbo laiko praleidžia užsienyje. Tai Europos politikai turėtų suprasti.

    Neformaliai jau galioja ir baudžiamoji atsakomybė. Apie tai byloja represijos, imtos vykdyti po 2010 m. gruodžio 19 d., politikų areštai ir kalinimas. Politikai, kurie pavojingi režimui, persekiojami pagal baudžiamąją teisę. Manau, valdžia greitai taikys baudžiamąjį persekiojimą ir tiems, kurie pasisakys už sankcijų įvedimą.

    Kai kurie ekspertai tvirtina, kad veiksmingiausios sankcijos – tai nemokamos vizos eiliniams baltarusiams. Ar jūs su tuo sutinkate?

    Tai ginčytinas klausimas Manau, kad galimybė vykti į Europos Sąjungą baltarusiams neabejotinai turi būti suteikta. Kita vertus, remiantis sociologiniais NSEPTI (Nepriklausomas socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų institutas) tyrimais, per paskutinius prezidento rinkimus už A. Lukašenką daugiau balsavo vakarinėse srityse – Bresto ir Gardino – negu rytinėse. Būtent šių sričių, visų pirma tokių miestų kaip Gardinas ir Brestas, gyventojai nuolat kirsdami sieną užsiima nelegaliu verslu – gabena per ES sieną nedidelius cigarečių ir kitų prekių krovinius. Ir štai šie žmonės labiau palaikė Lukašenką nei tie, kurie gyvena rytinėse srityse. Todėl aš nemanau, kad vizų panaikinimas būtų sankcija prieš režimą.

    Štai kitas pavyzdys. Moldovos  Respublikos piliečiai gali netrukdomai išvykti į Europos Sąjungos šalis, bet ten daug metų taip pat gyvavo nedemokratinis režimas. Moldovoje praktiškai niekas nedirbo. Žmonės išvykdavo, dirbo užsienyje ir labai mažai dalyvavo šalies politiniame gyvenime. Todėl nemokamos vizos gali turėti atvirkštinį poveikį – užkonservuoti Baltarusijos režimą. Tuomet Baltarusijos valdžiai nereikės galvoti, kaip įdarbinti daugumą baltarusių, kurie galės užsidirbti ES. Tai lems, kad tie žmonės negalės aktyviai dalyvauti savo šalies visuomeniniame ir politiniame gyvenime.

    Nors, žinoma, aš pritariu nemokamų vizų Baltarusijos piliečiams įvedimui. Tai padėtų  eiliniams baltarusiams išgyventi šiomis sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis.

    Kaip jūs vertinate pareiškimus, kad Baltarusijos ir ES diplomatinis skandalas gali padidinti Baltarusijos  priklausomybę nuo Rusijos?

    Diplomatinis skandalas niekaip nedaro įtakos Baltarusijos priklausomybei nuo Rusijos. Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos – tai išskirtinai tik Baltarusijos valdžios politikos pasekmė, ir visa atsakomybė tenka jai. Aš jau minėjau, kad Europos politikai nepasilieka galimybių užmegzti dialogą  ir plėtoja ekonominį bendradarbiavimą net tokiomis sąlygomis, kai Baltarusijoje yra politinių kalinių, pažeidžiamos visos galimos teisės ir demokratiniai standartai. Todėl jokiu būdu negalima kaltinti ES dėl Baltarusijos priklausomybės nuo Rusijos.

    Tiesiog Baltarusijos valdymo standartai nepriimtini šiandieniniame civilizuotame pasaulyje. Europos politikai negali peržengti ribos, kai taptų sudėtinga paaiškinti savo poziciją žmonėms, kurie už juos balsavo.

    ES atstovai pranešė, kad rengiamasi sugriežtinti sankcijas Minskui, tad į juodąjį sąrašą gali pakliūti oligarchai – Čižas, Mošenskis, Šakutinas ir Topozidis. Kiek tai realu ir būtina?

    Po diplomatinio skandalo išplečiamas asmenų, kuriems draudžiama išvykti, sąrašas, siekiant išsaugoti Europos  politikų autoritetą, įvaizdį santykiuose su Baltarusijos režimu. Aš įsitikinęs, kad šiandieną reikia galvoti ne apie savo įvaizdį, bet apie tai, kaip keisti situaciją Baltarusijoje. Dabartinėmis sąlygomis sąrašo išplėtimo pasekmė bus vienintelė – didesnės represijos prieš opoziciją. Manau, kad Europos politikams būtina rimtai pagalvoti, kodėl jų politika Baltarusijos atžvilgiu nepasiekia norimų rezultatų. Mano nuomone, priežastis ta, kad pastaraisiais metais Europos politikai nesugebėjo tvirtai ir ryžtingai veikdami apginti Baltarusijos piliečių demokratinių teisių ir laisvių.

    Ar pasikeis Baltarusijos ir Europos Sąjungos santykiai, pradėjus eiti Rusijos prezidento pareigas Vladimirui Putinui? Ir kaip pasikeis?

    Nepasikeis. Mažai tikėtina. V. Putino atėjimas į valdžią niekuo nekeičia Baltarusijos ir Rusijos santykių, todėl nėra ko laukti, kad Baltarusijos valdžia keistų savo santykius su Europos Sąjunga. Baltarusijos ir ES santykių pokyčiai galimi tik iš ES pusės.

    Esu įsitikinęs, kad Baltarusijos ir Rusijos santykiai plėtosis ta pačia kryptimi, kaip paskutiniais 18 metų. Rusijos tikslai aiškūs. Tai Rusijos Federacijos imperinės įtakos plėtra –  tokių šalių kaip Baltarusija, Ukraina ir kitų, kurioms Rusija gali daryti įtaką, nepriklausomybės praradimas. Rusijos politika Baltarusijos atžvilgiu nėra išimtis, o greičiau praktika, Rusijos valdžios veiklos standartas. Todėl jokių pasikeitimų šioje srityje neįvyks.

    Rusijos vadovybė senais sovietiniais metodais mėgins daryti įtaką Europos šalių politikai. Tai patvirtina Latvijoje vykęs referendumas dėl rusų kalbos kaip valstybinės įteisinimo. Visiems suprantama, kad už viso to stovi būtent Rusijos valdžia. Ji kaip ir anksčiau dės visas pastangas, kad Baltarusija ir kitos šalys, esančios greta Rusijos Federacijos, prarastų nepriklausomybę. Todėl čia labai svarbu atkreipti dėmesį į procesus, kurie vyksta Rusijos viduje, –  atsiradimą naujos tikros opozicijos Putino režimui. Tai suteikia šansų Baltarusijai ir kitoms šalims. Tikėtina, kad naujosios jėgos, kada nors ateisiančios į valdžią, peržiūrės savo santykius su kaimyninėmis šalimis, pereidamos nuo šovinistinių iki lygiateisių, kaip su tautomis, turinčiomis teisę gyventi savarankiškai.

    Kaip manote, kada Europos pasiuntiniai sugrįš į Minską?

    Manau, kad pasiuntiniai, bent kai kurie iš jų, į Baltarusiją sugrįš gana greitai, galbūt ir per artimiausią pusmetį. To priežastis – silpna ES užsienio politika. ■

  • ATGAL
    E.Ignatavičius: kamuolys yra Baltarusijos pusėje
    PIRMYN
    Atsakymas - socialinės rinkos ekonomika
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.