V.Stundys: Būti valstybės piliečiu – tai pirmiausia gerai mokėti jos kalbą | Apžvalga

Įžvalgos

  • V.Stundys: Būti valstybės piliečiu - tai pirmiausia gerai mokėti jos kalbą

  • Data: 2011-09-28
    Autorius: Apžvalgos informacija

    V. Stundys (K. D. Rimkevičiaus nuotr.)

    Šįmet Rugsėjo pirmąją švietimo įstai­gos pasitinka įgyvendindamos naujojo Švietimo įstatymo nuostatas. Tai teikia vilčių, kad švietimo reforma įgauna antrą kvėpavimą ir vis didesnį pagrei­tį. Apie naujas tendencijas švietimo sistemoje ir sprendimus, šiandien sulaukiančius nemaža visuomenės dė­mesio, kalbamės su LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu.

    Ar šis rugsėjis atnešė naujovių bendro­jo lavinimo mokyklų moksleiviams ir pedagogams?

    Kiekvienas rugsėjis – nauja pradžia, naujų galimybių laikas. Švietime nau­jovės yra įprastas dalykas, nes švietimas privalo reaguoti į visuomenės, moks­lo, technologinius pokyčius. Naujasis Švietimo įstatymas pabrėžia dialogo ir pasitikėjimo svarbą sistemoje (reikia mokykloje susitarti dėl ugdymo koky­bės sampratos ir turinio, konsultuotis su bendruomene; ne kontroliuoti, o padėti ir t. t.). demokratijos kultūros puoselėjimas, dalyvavimo demokratijos stiprinimas, lyderystės, inovatyvumo ir kūrybiškumo skatinimas – tokie įstaty­mo teikiami orientyrai. Tokia dvasia turi būti kuriama visose švietimo įstaigose. Šiais metais toliau bus atnaujinamas ugdymo turinys. 2008 metais startavo naujos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, o šiemet pagal naująsias programas pradės mokytis trečiokai gimnazistai. Šiose programose atsisa­koma perteklinių, pasikartojančių žinių, sumažinus turinio apimtį, daugiau laiko lieka praktinei veiklai. dėmesys kon­centruojamas į mokinio kompetencijos ugdymą.

    Pavasarį priimtas Švietimo įstatymas numato platesnį lietuvių kalbos varto­jimą tautinių mažumų mokyklose. nuo 2013 m. tokių mokyklų abiturientai turės laikyti visiems vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, tačiau jau dabar Švietimo ir mokslo ministerija nustatė tam tikrų nuolaidų. Ar šias nuolaidas tautinėms mažumoms reikėtų laikyti taisykle ar išimtimi?
    Pirmiausia tenka pripažinti, kad minėtos Švietimo įstatymo nuostatos yra gerokai pavėluotos – visus dvidešimt metų šioje srityje nedaug kas tepakito: tebuvo mokoma valstybinės kalbos kaip atskiros disciplinos, o brandos egzaminas buvo gerokai lengvesnis. Nepaisant fakto, kad dar 2002 metais buvo sutarta po kelerių metų suvienodinti egzaminą, viskas liko kaip buvę. Todėl Seimui pakako valios priimti labai aiškią normą, nustatančią ir vienodą lietuvių kalbos programą ir egzaminą, ir daugiau dalykų, kurie privalo būti mokomi lietuviškai, ir tikslius įgyvendinimo terminus. Minis­terija, įteisindama tam tikras lengvatas (vertinimas, žodynų naudojimas ir t. t.), lengviausiu būdu reagavo į Lenkų rinki­mų akcijos rėksmingas protesto akcijas. Mano požiūriu, toks žingsnis iškreipia Švietimo įstatymo atitinkamas nuosta­tas, todėl jis tegali būti bent jau laikinai. Būti valstybės piliečiu – tai pirmiausia gerai mokėti jos kalbą, kuri užtikrina visiems savęs realizavimo ir mokymosi sėkmę.

    Šiais mokslo metais įsigalioja nauja mokyklų vadovų skyrimo tvarka. kaip ji keičiasi ir kodėl šie pokyčiai reikalingi?
    Taip, nuo liepos mėnesio, įgyvendi­nant Švietimo įstatymo atitinkamas normas, įsigaliojo Jūsų minima tvarka. Čia dėmesys sutelkiamas į vadybines kompetencijas taip, kad vadovas nebūtų vietos savivaldos politikų įrankis, o pro­fesionaliai dirbantis specialistas. Todėl pretendento vadybinę kompetenciją vertins Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, konkursų komisijose stiprini­mas mokyklos bendruomenės atstovų svoris. Tikėtina, kad ši tvarka padės atpažinti tikruosius lyderius, gebančius kūrybiškai keisti savo mokyklas ir siekti ugdymo kokybės.

    Profesinio mokymo kokybė Lietuvoje ilgą laiką laikyta nepakankama. Ar im­tasi priemonių šiai situacijai pakeisti? Ar tie, kurie neįstojo ar nenorėjo stoti į universitetus, Lietuvoje pagaliau galės rinktis lūkesčius atitinkančias ir koky­biškas profesinio mokslo programas?
    Permainos vyksta ir šioje srityje: šis sektorius pradėtas nuosekliai moderni­zuoti. Pirmiausia valstybė daug in­vestuoja į šių mokyklų infrastruktūros atnaujinimą. Šiuo metu su ES finansine parama kuriami aštuoni šiuolaikiš­kai įrengti sektoriniai mokymo cen­trai, perspektyvinėje programoje jų planuojama įrengti per keturiasdešimt. Tai bus profesinio mokymo įstaigos, aprūpintos naujausia savo profesijos įranga, laboratorijomis, modernia praktinio mokymo baze. Taip pat atnaujinamas ugdymo turinys, plačiai diegiamas modulinis mokymas – jis yra lankstesnis, tokias programas galima nuolat papildyti, jos patogesnės ir besimokančiajam. Profesinio mokymo sistemoje aktyviai dalyvauja socialiniai partneriai (verslas, darbdaviai ir kt.). Beje, jau pernai į profesines mokyklas kur kas gausiau stojo moksleiviai, baigę vidurinio ugdymo programą – tai rodo didėjantį visuomenės pasitikėjimą šia sistema.

    Kaip vertinate šių metų stojimo į aukš­tąjį mokslą rezultatus? 65 studijų pro­gramos nesulaukė abiturientų dėmesio. kodėl, Jūsų manymu, taip atsitiko? kas laukia šių programų – jos išnyks iš studijų programų sąrašo ar bus tobu­linamos, siekiant kitąmet pritraukti studentų?

    Studijų reforma skatina aukštųjų moky­klų pastangas tobulinti programų kokybę. Nepopuliarios ar nepatrauklios studijų programos kasmet nesulaukia stojančių­jų dėmesio. Tai yra normalus procesas, kai aukštosios mokyklos priverstos savo produktą nuolat tobulinti: atnaujinti, integruoti ar atsisakyti. Be to, nepamirš­tina, kad vykdomos tik akredituotos, t. y. nustatytus reikalavimus atitinkan­čios programos, jas vertina ar mūsų, ar tarptautiniai ekspertai, tačiau galutinį žodis priklauso stojantiesiems – jų gali kokios nors programos ir nedominti. Kita vertus, jei studijų programa reika­linga rinkai, Mokslo ir studijų įstatymas įteisina atitinkamus mechanizmus, pirmiausia tikslinį valstybės finansavimą. Taigi suprantama, kai yra didelė pasiūla (per tūkstantis du šimtai programų), o ir dar daug sistemoje besidubliuojančių programų, kas nors nesulaukia dėmesio. Apskritai, šių metų stojimas būtų įprastas (lieka tie patys pasirinkimo prioritetai – medicina, teisė, ekonomika; taip pat vis dar lieka neužpildytų valstybės finansuojamų vietų), jei ne vienas faktas: daugiau kaip aštuoni tūkstančiai stojančiųjų – ankstesnių laidų abiturientai. Jei tai taps tendencija, tai reikš mūsų aukštojo mokslo sistemos renesansą ir visuomenės pasitikėjimą ja.

  • ATGAL
    Kas padeda ir trukdo bendrauti ir bendradarbiauti (II dalis)
    PIRMYN
    Šeima vs „Šeima“ pagal Konstitucinį Teismą
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.