V.Vaičaitis: Konstitucinis teismas sulygino viešai įformintus santykius su kažkokiais neįvardytais neformaliais santykiais | Apžvalga

Įžvalgos

  • V.Vaičaitis: Konstitucinis teismas sulygino viešai įformintus santykius su kažkokiais neįvardytais neformaliais santykiais

  • Data: 2012-01-12

    Vaidotas Vaičaitis Martynos Žilionytės nuotrauka

    Po Konstitucinio Teismo nutarties dėl Valstybinės šeimos politikos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai dažnam piliečiui, neturinčiam specialaus teisinio išsilavinimo, kyla įvairiausių klausimų ir daugiau ar mažiau pagrįstų abejonių, ką laikyti šeima ir kaip suprasti Konstitucinio Teismo sprendimą. Esminga ir tai, jog minėtu klausimu netgi pačių teisininkų (įskaitant ir Konstitucinio Teismo teisėjus) nuomonės išsiskyrė… Apie minėtąjį Teismo sprendimą ir viešajame diskurse paplitusias interpretacijas kalbame su Vilniaus universiteto teisės fakulteto dėstytoju dr. Vaidotu VAIČAIČIU.

     Konstituciniam Teismui paskelbus verdiktą dėl Valstybinės šeimos koncepcijos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, žiniasklaidoje ir politinėje erdvėje  pasigirdo įvairių nuomonių, įvertinančių šį nutarimą. Eiliniai Lietuvos piliečiai svarsto ir reiškia savo nuomonę dėl Konstitucinio Teismo sprendimo. O teisininkai? Ar suformuotas ir paskelbtas septynių Konstitucinio Teismo teisėjų sprendimas yra nesvarstytinas ir priimtinas kaip visuotinė ir įpareigojanti minėtu klausimu šeimos samprata?

    Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą priėmė septyni teisėjai: vienas teisėjas nedalyvavo jį svarstant, o kita teisėja (Ramutė Ruškytė), nesutikdama su daugumos požiūriu dėl konstitucinės šeimos sampratos, parašė atskirąją nuomonę, kuri, nors ir neturi prejudicinės galios, tačiau galėtų būti svarbi ateityje vystant Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami, tačiau tiek teisės mokslininkai, tiek visuomenė turi teisę (o gal ir pareigą) juos svarstyti ir diskutuoti dėl juose išsakytų motyvų ir rezoliucinės dalies nutarimų. Kadangi Konstitucinio Teismo nutarimai yra konstitucinio lygmens teisės šaltiniai, tai juos pakeisti galima tik priėmus atitinkamą Konstitucijos pataisą arba tai padaryti gali pats Konstitucinis Teismas, reinterpretuodamas ankstesnius savo nutarimus. Kadangi minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas yra susijęs su šeimos samprata, tai būtina pažymėti, jog teisė apskritai gana ribotai gali daryti įtaką šiems santykiams, nes jie labiau susiję su asmens privačiu (o ne viešuoju) gyvenimu. 

    Viename iš straipsnių minėjote, kad Konstituciniame Teisme nebuvo jokio teisinio pagrindo nagrinėti politinio programinio dokumento atitikties Konstitucijai. Kaip manote, kas lėmė Jūsų taikliai įvardytą vadinamąjį „teisinį aktyvizmą“?

    Konstitucinių teismų didesnis ar mažesnis aktyvizmas priklauso nuo daugelio veiksnių (tiek objektyvių, tiek subjektyvių), tačiau Lietuvos Konstitucinio Teismo polinkis į aktyvizmą taip pat yra gana dinamiškas procesas, kuris vienu metu labiau sustiprėja, o kitu metu susilpnėja. Pats teisminis aktyvizmas nėra blogas dalykas per se, tačiau aktyvistinis teismas yra mažiau apsaugotas nuo galimų klaidų. Be to, tokį teismą politikai gali lengviau ir dažniau išprovokuoti peržengti labai ploną giją tarp teisės ir politikos. Kartais kai kuriais klausimais teismui, norint apsaugoti savo autoritetą, geriau tiesiog patylėti ir per daug aktyviai nesikišti į politinį diskursą. 

    Kokia, Jūsų požiūriu, dabartinė teisinė situaciją po Konstitucinio Teismo nutarimo, kai „santykių forma įtakos turiniui neturi“?

    Kaip jau minėjau, aš nelinkčiau pervertinti Teismo (kaip ir teisės apskritai) galimos įtakos žmonių privataus gyvenimo sričiai. O dėl šeimos santykių formos ir turinio supriešinimo turinio naudai galėčiau tik pasakyti, kad bet kokiai sutarčiai (o santuoka yra ypatinga dviejų asmenų sutartis) forma ne mažiau svarbi už turinį: kai kurias sutartis privaloma sudaryti raštu, o kai kurias – net notariškai patvirtinti, kitaip jos negalioja. Be to, ne taip lengva pasakyti, kas yra dviejų asmenų santykiuose „forma“, o kas – „turinys“: pavyzdžiui, jei santykių turinys yra tarpusavio meilė ir įsipareigojimas, tai kaip ją kitaip išreikšti nei per žodžių ir veiksmų „formą“? Kitais žodžiais tariant, be tam tikros formos negali egzistuoti ir turinys. Bet kuriuo atveju Konstitucinis Teismas, dirbtinai atskyręs asmenų tarpusavio santykių turinį ir formą, taip ir neatskleidė formos „turinio“. Yra tokių dalykų, kurių neįmanoma apibrėžti įstatyme ar teismo sprendime, todėl Teismui tikrai nebuvo būtina leistis į konstitucinės šeimos sampratos paieškas, juolab kad kreipimosi autoriai to nė neprašė, jie kėlė tik Koncepcijos tam tikrų nuostatų konstitucingumo klausimą. 

    Seime įregistruotas Partnerystės įstatymo projektas, numatantis homoseksualių asmenų partnerystę. Teisingumo ministerija taip pat teikia savąjį Partnerystės įstatymo projektą, kuris aprėptų partnerystės santykius tik tarp vieno vyro ir vienos moters. Kokie, Jūsų manymu, galimi esminiai teisiniai santuokos ir partnerystės skirtumai? Ar nėra taip, kad savo teisėmis ir galimybėmis partnerystė sulyginama su santuoka?

    Martynos Žilionytės nuotrauka

    Kai Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šeimos santykiuose nėra svarbi forma, kartu jis sumenkino ne tik santuokos, bet ir partnerystės institutą, kuriam atsirasti taip pat būtinas labai formalus dokumentas – partnerystės sutartis. Bet jeigu šeimos santykiuose, pasak Teismo, forma yra nesvarbi, tai kam tuomet sudarinėti partnerystės sutartį? Šiuo atveju Konstitucinis Teismas tikrai sulygino viešai įformintus santykius su kažkokiais neįvardytais neformaliais santykiais, todėl bent jau teisine prasme pastaruosius neformalius santykius prilygino prie viešo įsipareigojimo pagrindu atsirandančių šeimos santykių. Kitais žodžiais tariant, Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo du pasirinkimus: arba konstituciškai sureikšminti santuokos institutą, arba jį sumenkinti, prilyginant santuoką prie neformalių santykių. Trečios (kažkokios vidurio) galimybės čia nėra. Gaila, bet Teismas pasirinko antrąjį variantą. 

    Dažnai sakoma, kad Europos Sąjunga liepia ir nurodo, kaip elgtis šeimos ir santuokos atžvilgiu. Kokia yra reali situacija, susidūrus nacionalinei ir europinei teisei minimų klausimų kontekste? O gal „viską uždengia“ Žmogaus teisių vėliava, nurodanti, kaip spręsti moraliai jautrius klausimus?

    Norėčiau pasidžiaugti, kad Europos Sąjungos teisinė sistema tiesiogiai nereguliuoja šeimos santykių, o palieka tai nacionalinių valstybių vidaus teisės diskrecijai. Šią sferą labiau veikia Europos Žmogaus Teisių Konvencija ir jos 8 straipsnis, garantuojantis žmogaus teisę į privatų ir šeiminį gyvenimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra išnagrinėjęs keletą bylų, kuriose vienokiu ar kitokiu būdu palietė ir šeimos klausimus, ypač stengiantis apginti vaiko ar moters interesus. Konstitucinis Teismas savo nutarime taip pat pateikė nuorodas į tris EŽTT bylas (Marckx prieš Belgiją, Kroon prieš Nyderlandus ir Keegan prieš Airiją), kuriose EŽTT šeimos sampratą traktavo plačiau nei santuoką. Tačiau, pirma, mūsų Konstitucijos 38 straipsnio turinį aiškinti išimtinai EŽTT bylų kontekste nėra visiškai konstituciškai korektiška ir, antra, Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje numatyta šeimos samprata tiesiogiai nesusijusi su šiomis bylomis, nes tai yra programinis dokumentas, niekam nesukūręs jokių teisių ir pareigų ir todėl nepažeidęs niekieno teisių. Taigi, Konstitucinio Teismo nutarime pateiktos nuorodos į minėtas EŽTT bylas jokios įtakos Koncepcijos nuostatų konstitucingumui neturėjo ir negalėjo turėti. ■

  • ATGAL
    Ar dar įmanoma šeimos politika Lietuvoje?
    PIRMYN
    T.Šalkauskas: svarbu ugdyti supratimą, kaip kuriami santykiai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.