Valdančiųjų pozicija tvirta: už energetinę nepriklausomybę | Apžvalga

Įžvalgos

  • Valdančiųjų pozicija tvirta: už energetinę nepriklausomybę

  • Temos: Energetika
    Data: 2012-06-20
    Autorius: "Apžvalgos" informacija

    (Kęstučio D. Rimkevičiaus nuotrauka)

    Valdančiosios partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų taryba, posėdžiavusi gegužės 19 d., priėmė nutarimą, kuriuo nurodomos partijos programinės gairės, kokią Lietuvos energetinės nepriklausomybės politiką TS-LKD sieks įgyvendinti iki pat 2020 metų. Vengdami papildomų interpretacijų ir vertindami šį nutarimą (ir programines nuostatas) kaip nuoseklų ir aiškų, atsakantį į daugybę aktualių klausimų, strateginį valdančiosios partijos dokumentą, pateikiame savo skaitytojams visą originalų nutarimo tekstą.

    TĖVYNĖS SĄJUNGOS-LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ PARTIJOS TARYBOS NUTARIMAS

    Dėl TS-LKD programinių nuostatų Lietuvos energetinei nepriklausomybei ir energetiniam saugumui įgyvendinti 2012–2016 m. laikotarpiu ir iki 2020 m.

    Vilnius, 2012 m. gegužės 19 d.

    Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų taryba,

    apsvarsčiusi TS-LKD Pirmininko Andriaus Kubiliaus pristatytą TS-LKD programinių nuostatų Lietuvos energetinei nepriklausomybei ir energetiniams saugumui įgyvendinti 2012–2016 m. ir laikotarpiu iki 2020 m. projektą,

    pripažindama Lietuvos nuosekliai užsibrėžtą energetinės nepriklausomybės ir energetinio saugumo įgyvendinimą vienu iš svarbiausių nacionalinio saugumo užtikrinimo prioritetų,

    pabrėždama, kad Lietuvos energetinė nepriklausomybė nuo posovietinės energetikos erdvės ir patikimas šalies energetinis saugumas gali būti užtikrintas tik Lietuvos energetikos sistemas visiškai integravus į Europos Sąjungos sistemas ir ES energijos vidaus rinką,

    pripažindama elektros energetikos sistemos visaverčio integravimo į kontinentinės Europos Sąjungos dalies elektros perdavimo sistemą sinchroniniam veikimui projektą esant aukščiausio prioriteto elektros energetikos sisteminiu projektu, kurio įgyvendinimo sąlygas turi atitikti  visi kiti elektros energetikos sistemos ir tarpsisteminių jungčių projektai,

    pabrėždama gamtinių dujų tiekimo alternatyvą atversiančio suskystintų dujų terminalo statybos Lietuvoje strateginę reikšmę,

    pripažindama centralizuoto šilumos tiekimo sistemų pertvarkymą, pakeičiant iškastinio kuro (dujų, mazuto) naudojimą biokuro naudojimu, vienu iš svarbiausių prioritetų,

    pritardama elektros gamybos abiem kryptims – naudojant branduolinę energiją ir atsinaujinančius energijos šaltinius jų nesupriešinant,

    nutaria:

    pritarti pataisytoms pagal pastabas ir pasiūlymus TS-LKD programinėms nuostatoms Lietuvos energetinei nepriklausomybei ir energetiniam saugumui įgyvendinti 2012–2016 m. ir laikotarpiu iki 2020 m. ir šį nutarimą su Programinėmis nuostatomis (pridedamos, 5 p.) paskelbti.

    TĖVYNĖS SĄJUNGOS-LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ PARTIJOS PROGRAMINĖS NUOSTATOS LIETUVOS ENERGETINEI NEPRIKLAUSOMYBEI IR ENERGETINIAM SAUGUMUI ĮGYVENDINTI 2012–2016 M. IR LAIKOTARPIU IKI 2020 M.

    1. PAVELDĖTA ENERGETINĖ PRIKLAUSOMYBĖ

    Lietuva po 1990 m. kovo 11 d. pasiekė politinę nepriklausomybę nuo Rusijos, o tapusi NATO ir Europos Sąjungos nare užsitikrino karinio ir ekonominio saugumo garantijas. Tačiau Lietuvos energetika išliko integruota į Rusijos perimtą imperinę SSRS energetikos sistemą ir visiškai priklausoma nuo jos valstybinių monopolinių energijos tiekimo kompanijų. Lietuvos elektros perdavimo sistema tebėra sudėtinė sinchroniškai veikiančios Rytų sistemos IPS/UPS dalis. Iš šios sistemos Lietuva importuoja apie 2/3 suvartojamos elektros energijos. Nuosavi bazinio elektros generavimo pajėgumai Lietuvos elektrinėse vos ne absoliučiai priklausomi nuo iš monopolinio Rytų tiekėjo importuojamo nuolat branginamo iškastinio kuro.

    2001–2009 m. laikotarpiu, kai mūsų partija nebuvo valdžioje, Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyti energetikos sistemų europinės integracijos projektai nebuvo įgyvendinami, nes to laikotarpio Lietuvos energetikos politikai stiprią įtaką darė su neskaidria Rusijos energetikos sistema privačiais interesais glaudžiai susiję grupuotės energetikoje ir asmenys valstybės valdžios aparate. 2001 m. vasario 7 d. buvo pasirašytas Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Estijos elektros bendrovių (BRELL) susitarimas, įtvirtinantis Lietuvos elektros perdavimo sistemą į posovietinę energetinę sąjungą. Vakarų skirstomieji tinklai buvo perleisti į privačios „Vilniaus prekybos“ finansinės grupės rankas specialiai sudarytomis palankiomis sąlygomis, jai sudaryta galimybė iš to pasipelnyti šimtais milijonų litų. 2003–2004 m. tuometinė Vyriausybė „Lietuvos dujas“ kartu su magistraliniais dujotiekiais labai pigiai pardavė E.ON Ruhrgasui ir Gazpromui.

    Artėjant Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymo terminui ir Gazpromui diktuojant dideles dujų kainas, tuometinė Vyriausybė pradėjo rūpintis strateginiais energetikos projektais. 2007 m. Seime sausio mėn. priimta nauja Nacionalinė energetikos strategija pavasarį, o liepos mėn. – naujos atominės elektrinės statybai teisinį pagrindą suteikiantis įstatymas. Tačiau buvo sukurta „Leo LT“ bendrovė, kurios dalyve tapo tos pačios „Vilniaus prekybos“ finansinės grupės valdoma „NDX energijos“. Bendrovė „Leo LT“ tiesiogiai neįsipareigojo ir neketino pastatyti nei atominės elektrinės, nei elektros jungties su Europos tinklais, tačiau jai buvo perleistas viso energetikos sektoriaus valdymo teisės ir sudarytos naujos galimybės „Vilniaus prekybos“ finansinei grupei pasipelnyti.

    2007 m. pabaigoje tuometinė Vyriausybė pradėjo Europos Komisijai kelti klausimą dėl Ignalinos AE II bloko saugaus eksploatavimo pratęsimo dvejiems metams, tačiau Europos Komisija nesutiko dėl to derėtis. Todėl prie Užsienio reikalų ministerijos įsteigta derybinė grupė vedė intensyvų dialogą su Europos Komisija dėl Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių apsirūpinimo elektros energija problemų po Ignalinos AE II bloko sustabdymo ir parengė bendrą reikalingų įgyvendinti projektų planą.

    2008 m. Vyriausybė ir Seimas priėmė svarbų sprendimą dėl Lietuvos įsipareigojimo įgyvendinti vadinamąjį Trečiąjį energetikos teisės aktų paketą, apimantį dujų ir elektros energijos vertikalių monopolijų suskaidymą į atskiras įmones, atskiriant energijos perdavimo (generavimo), paskirstymo ir tiekimo veikas ir atitinkamą nuosavybę.

    2. ESMINIS STRATEGINIS PROVERŽIS 2009–2012 METAIS

    Į 2008 m. Seimo rinkimus TS-LKD ėjo su savo Veiklos 2009–2012 m. programa, kurioje užsibrėžė strateginius tikslus – ryžtingai mažinti ir galop visiškai panaikinti Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rytų ir izoliaciją nuo Europos, įgyvendinti strateginius projektus ir kompleksiškai integruoti Lietuvos energetikos sektorius į Europos Sąjungos energetikos sistemas ir Europos rinką, ir tokiu būdu sustabdyti energijos kainų naštos didėjimą vartotojams.

    TS-LKD vadovaujama Permainų koalicija ir nauja Vyriausybė įsteigė Energetikos ministeriją ir, nebodamos esamos padėties išsaugojimu suinteresuotų jėgų didžiulio pasipriešinimo, nuo pat 2009 m. ryžtingai pradėjo vykdyti energetinės nepriklausomybės didinimo ir energetinio saugumo vartotojams užtikrinimo politiką, ėmėsi esminės energetikos sistemų struktūrinės pertvarkos bei svarbiausių energetikos sektorių europinės integracijos projektų įgyvendinimo.

    2009–2012 metų laikotarpiu Lietuvos Vyriausybė ir Energetikos ministerija

    • likvidavo visuomenės interesams netarnavusią „Leo LT“ bendrovę ir sugrąžino valstybei elektros energetikos sektoriaus valdymą;

    • sėkmingai užbaigė derybas su Europos Komisija dėl Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEJP/BEMIP), pasiekė, kad šį planą patvirtintų Europos Sąjunga ir kad jis taptų ES energetikos integralios infrastruktūros plėtros strategijos sudėtine dalimi;

    • pasiekė Europos Sąjungos sprendimą iki 2015 m. panaikinti Baltijos Valstybių energetinę izoliaciją įgyvendinant BEJP/BEMIP numatytus energijos jungčių projektus;

    • pasiekė, kad Europos Taryba suteiktų Europos Komisijai mandatą kartu su Baltijos valstybėmis derėtis su Rusija ir Baltarusija dėl Baltijos Valstybių elektros energetikos sistemų ryšių ir energijos mainų su Rusijos IPS/UPS laipsniško pertvarkymo iki galutinio perjungimo sinchroniniam sujungimui su kontinentinės Europos sistema, ir tai tapo ES bei Baltijos valstybių bendros atsakomybės reikalas;

    • kartu su Švedija Baltijos jūroje pradėjo tiesti elektros kabelį, sujungsiantį Skandinavijos ir Baltijos elektros perdavimo tinklus;

    • kartu su Lenkija atliko planavimo ir parengiamuosius darbus, reikalingus pradėti elektros linijos, sujungsiančios Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo tinklus, statybą;

    • įsteigė elektros biržą, kartu su Latvija ir Estija kuria bendrą konkurencingą Baltijos elektros rinką;

    • pasirinko Visagino regioninės atominės elektrinės strateginį investuotoją – Japonijos „Hitachi“ bendrovę ir su ja kartu didina projekto vystymo įdirbį;

    • ėmėsi vykdyti dujų sektoriaus pertvarką įgyvendinant III energetikos paketo reikalavimus dėl dujotiekių nuosavybės atskyrimo; sėkmingai įgyvendina suskystintų gamtinių dujų terminalo-laivo projektą, kuris bus užbaigtas 2014 m.

    Plėtojant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, bendra instaliuotų biokuro katilų galia 2011 m. pasiekė 710 MW ir taip gaminama 20 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Elektros energijos gamyba biomasės jėgainėse padidinta nuo 60 GWh 2008 m. iki 240 GWh 2011 m., vėjo jėgainėse – atitinkamai nuo 130 GWh iki 470 GWh. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis padidėjo nuo 5 proc. 2008 m. iki 12,6 proc. 2011 m. viso šalies elektros suvartojimo.

    Taupant šiluminę energiją 2009–2011 m. su ES finansine parama buvo renovuota ir 2012 m. toliau renovuojama daug viešųjų pastatų – mokyklų, darželių ligoninių ir kt. Kadangi koalicinėje Vyriausybėje ne mūsų kontroliuojamos Aplinkos apsaugos ministerijos buvo parengtas kitoks, nei TS-LKD programoje 2009–2012 m. numatytasis, gyvenamųjų namų renovacijos finansavimo modelis, nors ir keletą kartų tobulintas, neįgijo „šaltų namų“ gyventojų pasitikėjimo ir šiam tikslui ES skirtos didžiulės paramos lėšos nebuvo pakankamai išnaudotos.

    (Martynos Žilionytės nuotrauka)

    3. ENERGETIKOS STRATEGINIAI TIKSLAI IR PLĖTROS KRYPTYS

    Strateginis tikslas – įgyvendinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę – atpalaiduoti Lietuvos energetikos sistemas nuo priklausomybės posovietinėms energetikos Rytų sistemoms, nuo monopolinio energijos išteklių tiekėjo ir jo diktato, užsitikrinti tiekimo alternatyvas, integruoti energetikos sistemas į Europos infrastruktūros sistemas ir tuo galutinai įgyvendinti Kovo 11-ąją tautos pasirinktą visišką nepriklausomybę ir vėlesnį integracijos į Europines ir transatlantines struktūras geopolitinį apsisprendimą.

    Strateginis tikslas – įgyvendinti energetinį saugumą – užtikrinti visiems vartotojams įperkamomis kainomis prieinamą ir patikimą energijos tiekimą plėtojant tvarią, kompleksinę ir subalansuotą energetiką, pagrįstą konkurencingų energijos šaltinių ir tiekimo kelių įvairove, vartotojų pasirinkimo laisve konkurencijos rinkoje sąlygomis.

    Pagrindinės Lietuvos energetikos sektorių plėtros kryptys strateginiams energetikos tikslams pasiekti yra tarpusavyje susiję ir turi išlikti tokios pačios, kaip ir 2009–2012 m. laikotarpiu:

    • darni energetikos sektorių plėtra;

    • Lietuvos energetikos infrastruktūrų ir sistemų visiškas integravimas į Europos Sąjungos energetikos infrastruktūras ir sistemas;

    • investicijų į inovacijas energetikos sektoriuose skatinimas;

    • energijos šaltinių įvairovės didinimas;

    • naftos ir dujų naudojimo esminis sumažinimas ir maksimalus atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas;

    • apsirūpinimas ES rinkoje konkurencingais nuosavais energijos ištekliais;

    • išorinių energijos šaltinių, tiekimo ir energijos mainų alternatyvų užsitikrinimas.

    Strateginiams tikslams pasiekti reikalingas bendras parlamentinių partijų ir visuomenės supratimas, sutarimas ir parama strateginių sprendimų ir projektų nuosekliam įgyvendinimui.

    TS-LKD tvirtai pasisako už tai, kad vietoje atsinaujinančių šaltinių energetikos priešpastatymo branduolinei energetikai pagal visuomenę supriešinantį principą „už arba prieš“ būtų vadovaujamasi vienijančiu principu „už ir už“, pasisako už abiejų energijos šaltinių panaudojimą, kadangi jų abiejų panaudojimas sumažins iškastinio organinio kuro naudojimą ir atmosferos taršos mokesčius, padės sparčiau ir efektyviau pasiekti strateginius tikslus.

    4. PAGRINDINĖS NUOSTATOS IR STRATEGINIAI SPRENDIMAI

    Strateginis uždavinys šiluminės energijos sektoriuje – bent perpus sumažinti pastatų šildymo išlaidas. Šį uždavinį reikia įgyvendinti dviem strateginėmis kryptimis: renovuojant „šaltus namus“ ir dujas šilumos gamyboje pakeičiant perpus pigesniu vietiniu biokuru, jo dalį kuro balanse padidinant nuo dabartinių 20 % iki 60–70 %.

    Greta šilumos sektoriaus katilinių perėjimo prie biokuro, atsinaujinantys energijos ištekliai taip pat turi būti žymiai plačiau naudojami elektros energijai gaminti, iki 2015 m. prie bendrojo elektros perdavimo tinklo prijungtų galingesnių kaip 30 kW vėjo elektrinių suminę galią padidinant iki 500 MW, biokuro elektrinių – iki 355 MW, hidroelektrinių – iki 141 MW, saulės šviesos energijos elektrinių – iki 10 MW.

    Primename, kad TS-LKD 2008–2012 m. programoje numatytas organizacinis gyvenamųjų namų renovavimo modelis grindžiamas valstybinių šilumos taupymo įmonių dalyvavimu taikant Pasaulio banko rekomenduotą principą, kad „gyventojui tenkanti kredito renovavimui dalis per projekto atsipirkimo laikotarpį padengiama jo sutaupomų metinių energijos kaštų ribose su bent nedideliu efektu gyventojui“.

    Dujų tiekimo sektoriuje 2014 m. Klaipėdoje bus įrengtas iki 4 mlrd. m3 per metus  našumo plūduriuojantis suskystintų gamtinių dujų terminalas, nutiesta trūkstama dujotiekio žiedo atkarpa Jurbarkas–Klaipėda ir pastatyta požeminė dujų saugykla Syderiuose. Tokiu būdu dujų tiekimas visų Lietuvos regionų vartotojams taps patikimas. Iki 2015 m. bus restruktūrizuotos „Lietuvos dujos“ ir atskirtos bendrovės veikos bei nuosavybė pagal ES teisės aktus. Tokiu būdu bus sukurta dujų rinka, kurioje vartotojai įsigys dujas žymiai palankesnėmis kainomis. Pagal ES strateginius sprendimus apie 2020 metus Baltijos valstybių tinklai per Lenkiją bus sujungti su Vokietijos ir Danijos tinklais ir bus sukurta Baltijos jūros ES regiono dujų rinka, turinti daugiau dujų tiekimo alternatyvų.

    Elektros energetikos sektoriuje numatome iki 2020 metų  visiškai atpalaiduoti Lietuvos elektros energetikos sistemą nuo priklausomybės posovietinei IPS/UPS elektros energijos  sistemai, Lietuvos sistemą visaverčiai integruoti į Europos Sąjungos elektros perdavimo sistemas ir elektros energijos rinką, pereiti nuo  dominuojančio bazinio elektros  generavimo naudojant iškastinį kurą (dujas ir mazutą) prie generavimo naudojant branduolinę energiją ir atsinaujinančių šaltinių energiją.

    Visagino atominė elektrinė (VAE), kuri reikalinga pakankamų ir konkurencingų nuosavų bazinio elektros generavimo pajėgumų sukūrimui Lietuvos ir ES Baltijos valstybių (LT-BV) regiono energijos sistemoje, kaip ir anksčiau veikusi IAE, galės funkcionuoti tik LT-BV sistemai sinchroniškai veikiant su žymiai didesnės galios elektros perdavimo sistema ir iš jos gauti, VAE reaktoriui išsijungus, sistemos stabilumui reikalingus pirminius (momentinius) galios rezervus (tenkinti vadinamąjį N-1 kriterijų).

    VAE tarnaus Lietuvos energetiniam saugumui tik tapdama ES energetikos erdvės elektrine, integravus Lietuvos (ir Baltijos valstybių) elektros perdavimo sistemą į Europos Sąjungos kontinentinės dalies elektros perdavimo KEEP dažnių sistemą. Jeigu ta sinchronizacija nebūtų įgyvendinta ir VAE veiktų RAO JES dažnių sistemoje, ji visam laikui integruotų Lietuvos elektros energetiką į postsovietinę Rytų energetikos erdvę, būtų pažeistas Konstitucinis Aktas „Dėl Lietuvos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ ir padaryta nepataisoma žala nacionaliniam saugumui.

    VAE statyba neatsiejama nuo elektros perdavimo sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos elektros perdavimo (KEEP) sistema. Todėl 2015–2020 m. laikotarpiu lygiagrečiai su VAE statyba Lietuvos-Baltijos elektros energetikos sistemos turi būti parengtos sinchroniniam veikimui su KEEP sistema ir pradėti su ja sinchroniškai veikti iki VAE eksploatacijos pradžios. Lietuvos elektros energetikos sistemos įsijungimas į Europos Sąjungos kontinentinės dalies elektros perdavimo (KEEP) sistemą sinchroniniam veikimui yra visaapimantis aukščiausio prioriteto projektas – kertinis energetinės nepriklausomybės akmuo. Šis projektas turi būti įtvirtintas atskiru įstatymu, o visi kiti elektros energetikos sistemos infrastruktūros projektai, įskaitant Visagino atominės elektrinės (VAE) ir tarpsisteminių jungčių su KEEP sistema projektus, turi būti vystomi taip, kad kompleksiškai užtikrintų elektros energetikos sistemos integravimą į KEEP sistemą sinchroniniam veikimui.

    Sinchroninis Lietuvos-Baltijos elektros energetikos sistemos veikimas su ES KEEP sistema bus naudingas Lietuvos energijos vartotojams, nes sudarys sąlygas Baltijos regiono EPS sistemos operatoriams naudotis visais pilnutinės narystės ENTSO-E privalumais KEEP sistemos elektros rinkoje, tuo užtikrinat vartotojams prognozuojamas  ir palankesnes kainas.

    Ankstesnėse sinchronizacijos galimybių studijose buvo daromos preliminarinės išvados, kad vienos Lietuvos elektros jungties su kontinentinės Europos elektros tinklais nepakaks. Pasirinkus Visagino AE 1300 MW galingumo reaktorių, sinchronizavimui su KEEP sistema reikės dviejų didelio galingumo tarpsisteminių kintamosios srovės jungčių ir papildomai panaudoti kitas technines galimybes. Todėl kartu su „LitPol Link-1“ jungties su Lenkijos tinklais statyba, sutarus su Lenkija, reikia su Europos Sąjungos parama neatidėliotinai vystyti antrosios jungties „LitPol Link-2“ projektą ir jį įgyvendinti iki 2020 m. Pastačius pastarąją jungtį, „LitPol Link-1“ srovės keitiklis Alytuje turės būti perjungtas prie tarpsisteminės jungties su IPS/IPS tinklu Baltarusijoje.

    Kadangi Europos Sąjunga ir Rusija pripažįsta, kad Lietuvos-Baltijos elektros energetikos sistemos veikimu pagal BV energetikos bendrovių 2001 m. vasario 7 d. pasirašytą BRELL susitarimą nesuderinamas su integracija į Europos Sąjungos sistemas ir elektros energijos rinką, Lietuva kartu su Europos Komisija, Estija ir Latvija nuo 2012–2013 m. turi pagal ES patvirtintą mandatą vesti derybas su Rusija dėl energijos mainų tarp Baltijos valstybių ir Rusijos-Baltarusijos elektros perdavimo sistemų reglamentavimo pagal ES taikomas taisykles. BRELL susitarimą turės pakeisti ES-Rusijos susitarimas, numatantis BV elektros energetikos sistemos perjungimą sinchroniniam veikimui su KEEP sistema iki 2020 m.

    Rusija, įgyvendindama Visagino atominei elektrinei akivaizdžiai alternatyvų Baltijos atominės elektrinės (BAE) projektą Karaliaučiaus srityje prie pat Lietuvos sienos ir deklaruodama tikslą tiekti šios elektrinės energiją Europos Sąjungos šalims, turi išspręsti srities elektros perdavimo sistemai dėl ypač didelio BAE galingumo kylančias problemas. Jeigu Visagino atominės elektrinės  ir (arba) Lietuvos-Baltijos elektros perdavimo sistemos sinchronizavimo projektų įgyvendinimas būtų sutrukdytas ar net sužlugdytas, Lietuvai grėstų likti priklausoma nuo elektros importo iš BAE ir reintegruota į posovietinę IPS/UPS sistemą.

    Mes numatome, kad Baltijos valstybėms sinchronizuojantis su KEEP sistema, Rusija turi realią galimybę savo interesus patenkinti ne konfrontuodama su Baltijos valstybių energetikos europine integracija, bet, užtikrindama skaidrumą ir aukščiausius tarptautinius BAE branduolinės saugos reikalavimus, Karaliaučiaus srities elektros energetikos sistemą taip pat sinchronizuodama su KEEP sistema bei pertvarkydama ją pagal dalyvavimo ES elektros energijos rinkoje standartus. Lietuva tokiems Rusijos sprendimams galėtų pritarti.

    ***

    Mes, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, turime politinės valios ir, siekdami Tautos įgaliojimų naujai 2013–2016 m. kadencijai, esame pasirengę ir pasiryžę įgyvendinti pradėtus vykdyti strateginius projektus visuose energetikos sektoriuose. Įsipareigojame 2013–2016 m. laikotarpiu Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimą padaryti negrįžtamu, o iki 2020 m. visiškai užbaigti Lietuvos dujų tiekimo ir elektros energetikos sistemų integravimą į Europos Sąjungos sistemas bei bendrą energijos rinką ir patikimai užtikrinti Lietuvos vartotojų energetinį saugumą.

  • ATGAL
    Žalioji energija 2012: Lietuva ir Vokietija
    PIRMYN
    P. Saudargas: ar tikrai Rusija gamins "švarią" elektrą?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.