Valdantieji ir toliau santykinai mažins pensijas. Ar tai gerai? | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Valdantieji ir toliau santykinai mažins pensijas. Ar tai gerai?

  • Institucijos: Seimas, Vyriausybė
    Data: 2016-05-10
    Autorius: Rimantas Jonas Dagys

    Lietuva ir Europa išgyvena senėjimo krizę, kitaip tariant, po truputį išmiršta. Dažniausiai tautos nyksta praradusios valstybę. Mūsų mažėja, nors atgavome valstybę ir turime palyginti saugią ekonominę perspektyvą Europos Sąjungoje, o nuo karinių grėsmių, kiek įmanoma, apsisaugome būdami NATO. Po Nepriklausomybės atkūrimo emigravo 600 tūkst. darbingo amžiaus lietuvių, dėl nuolatinio šeimos silpninimo mirė 200 tūkst. žmonių daugiau negu gimė, daugiau negu 420 tūkst. kūdikių nebuvo leista gimti dėl šalyje atliktų legalių abortų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. sausio mėnesį Lietuvoje gimė 1 422 žmonėmis mažiau negu mirė, emigravo 2 323 daugiau negu sugrįžo. Per vieną mėnesį praradome 3 745 žmones. Vienu metu ir išmirštame, ir išsivaikštome. Per ketvirtį amžiaus praradome ketvirtį tautos ir dėl to esame nepralenkiami Europoje.

    Mažėjantis gimstamumas ir emigracija ypač apsunkina socialinių problemų sprendimą Lietuvoje. Šiuo metu lietuvių pensijos yra vienos mažiausių ES. Dabar vieną pensininką per mokesčius išlaiko maždaug du dirbantieji, tačiau jau po dvidešimtmečio šis santykis praktiškai bus vienas su vienu (tiksliau, 1:1,17). Akivaizdu, kad siekiant santykinai didesnių pensijų, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu, reikia papildomų pinigų. Vien dėl biudžeto augimo jų neužteks, kad ir kaip optimistiškai jis būtų vertinamas, nes senstanti visuomenė reikalauja daugiau išlaidų sveikatai, socialinei paramai, be to, didėjančios Rytų kaimyno karinės grėsmės irgi negalime ignoruoti.

    Tai žinodama, ką daro valdančioji Vyriausybė? Ar socialinis modelis paskatins jaunimą dirbti Lietuvoje? Ar išgelbės Lietuvos pensininkų pensijas? Jau dabar aišku, kad ne.

    Pensijų sistemos reformos tikslas buvo suformuluotas dar 2011 m. patvirtintose „Sodros“ reformos gairėse. Socialinio draudimo sistema turėjo būti pertvarkyta taip, kad, nepaisant blogėjančios demografinės situacijos, santykinės pensijos (lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu) ne mažėtų, bet kartu su kaupiamuoju draudimu didėtų ir pasiektų ES vidurkį – 40 proc., lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tam reikėjo įvesti turto ir didelio pelno mokesčius ir jais finansuoti bazinę pensijos dalį. Vargu ar kas gali rimtai tikėti, kad pensijas galima didinti, tam neskiriant papildomų pinigų.

    Vietoj to, kad bandytų tai įgyvendinti, valdantieji beveik visą kadenciją „konstravo“ grandiozinį socialinį modelį. Ir konstravo brangiai: ne tik todėl, kad tai kainavo 5 mln. litų, bet ir todėl, kad jį kuriant pralauktas pats geriausias laikotarpis demografine prasme „Sodros“ problemoms spręsti kelių dešimtmečių perspektyvoje.

    Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui valdančiųjų valdomos ministerijos pateikė duomenis, kad ir vadinamasis pensijų indeksavimas kartu su numatomu automatiniu išėjimo į pensiją amžiaus ilginimu numato žymų santykinių pensijų mažėjimą. Tai yra dėsninga, nes jokių rimtų papildomų pinigų pensijoms didinti nenumatyta. Pagal ministerijų prognozes vidutinė pensija, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu, nuosekliai mažės nuo 36 proc. šiemet iki 24 proc. 2040 metais, t. y. sumažės trečdaliu. Ar tokią ateitį matančiam mūsų jaunimui nekils noras važiuoti senatvei užsidirbti kitur?

    Beje, santykinės pensijos mažėja nuo 2012 m., kai buvusi Vyriausybė pensijas atkūrė į ikikrizinį lygį. Nuo to laiko jos didintos nebuvo, nepaisant nei ekonomikos augimo, nei pakeltų valdininkų atlyginimų. Tik prieš rinkimus susimylėta pensijas padidinti 8 eurais. Priminsiu, kad krizės laikotarpiu pirmiausia buvo sumažinti valdininkų (ypač dideli) atlyginimai ir tik po to ryžtasi sumažinti pensijas.

    Ką dar, be realaus pinigų šaltinio senatvės pensijoms suradimo, turėtume daryti? Privalome rasti būdą, kaip išvengti mums demografų prognozuojamos ateities – tik 1,91 mln. gyventojų 2050 metais. Tam visos politinės jėgos turėtų imtis stiprinti šeimas, nes jose gimsta daugiau vaikų, padėti jaunoms šeimos įsigyti būstą arba, kaip daroma Lenkijoje, atrasti „vaikų pinigų“ ir t. t. Būtina pradėti rengti Lietuvoje dirbančių specialistų išsaugojimo ir emigrantų susigrąžinimo programas, nes tai ateityje leistų atkurti dirbančiųjų ir pensininkų santykį. Dėl to turi susitarti visos politinės jėgos – tik tokios priemonės bus ilgalaikės, veiksmingos ir galios nepaisant valdžios pasikeitimų.

    Kas daroma šiuo metu, be to, kad mėginama mus vis labiau įtraukti diskutuoti apie R. Vanagaitės ir N. Putinaitės kūrinius ar sekti valdininkų galimos korupcijos skandalus? Atrodo, vis labiau linkstama nieko neveikiant nebyliai pritarti liberalių politikų siūlymams lietuvių praradimus kompensuoti kviečiantis imigrantus. Tačiau tam, kad jų mokamais mokesčiais būtų išlaikytas dabartinis pensijų dydis, iki 2035 m. reikėtų daugiau kaip 400 tūkst. atvykėlių, kurių kiekvienas dirbtų ir mokėtų mokesčius. Nemažai daliai jų, pavyzdžiui, pabėgėliams (kurių prie Europos sienų šiuo metu laukia 6 mln.), reikėtų išlaikymo, iki pradės jie dirbti. Išlaikyti tokį žmogų kainuos panašiai, kiek senelių ar vaikų namų gyventojus, t. y. 800–1 000 eurų per mėnesį.

    Gal laikas pripažinti nepagražintą realybę ir sekant Vidurio Europos valstybių pavyzdžiu imtis spręsti svarbiausias problemas?

  • ATGAL
    Duobėti energetikos keliai kadencijai baigiantis
    PIRMYN
    Ar verta važiuoti į Lenkiją apsipirkti?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.