Valentinas Stundys: Kultūra keičia visuomenę ir lemia ateitį | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Valentinas Stundys: Kultūra keičia visuomenę ir lemia ateitį

  • Data: 2012-10-17
    Autorius: Martyna ŽILIONYTĖ

    Lietuvos kultūros centrų asociacija drauge su Molėtų kultūros centru, remiant Kultūros ministerijai, rugsėjo 17–20 d. pakvietė kultūros darbuotojus į seminarą-praktinio mokymo stovyklą „Kultūros centrų paslaugų konkurencingumo didinimas ir strateginė plėtra“. Į renginį, vykusį Molėtų rajone, pranešėjais buvo pakviesti kultūros valdininkai, vadybininkai, analitikai, strategai, – kaip diskusijų dalyviai buvo kviečiami ir kultūros politikos formuotojai.

    Valentinas Stundys (Kęstučio D. Rimkevičiaus nuotrauka)

    Pasibaigus seminarui, kalbamės gvildentomis temomis su vienu iš šio renginio dalyvių, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu STUNDŽIU.

    Kaip įsivaizduojate Kultūros centrus po gero dešimtmečio?

    Suprantu šio klausimo egzistencinę potekstę ar perspektyvos baimę. Lokali, regioninė kultūra privalo turėti savo institucinę sąrangą. Neabejoju, kad bibliotekos, muziejai ir kultūros centrai yra pagrindinės įstaigos, kurios įgyvendina krašto kultūros politikos tikslus. Esu įsitikinęs, kad institucijos yra būtinos, kitaip veikla gali tapti fragmentiška, neturinti aiškių ilgalaikių vietos bendruomenei svarbių tikslų ir kultūrinių ambicijų puoselėti savo krašto kultūros tradicijas.

    Koks centrinės ir vietos valdžios vaidmuo regioninėje kultūros politikoje? Ar kultūros politika – tik savivaldos reikalas?..

    Čia reikia paisyti valdžių subordinacijos, nustatytos Konstitucijoje ir įstatymuose. Kultūrinės veiklos funkcija yra išskirtinai savarankiška savivaldos kompetencija. Taigi būtent savivaldybės nustato institucinę struktūrą, veiklos prioritetus ir finansavimo apimtį. Centrinė valdžia tik nustato žaidimo taisykles įstatymuose. Tarkim, jei įkūrei muziejų, privalai laikytis Muziejų įstatymo normų ir pan. Kita vertus, per tikslines programas ir fondus valstybė gali remti kultūrinius projektus. Džiaugiuosi, kad Seimas pritarė iniciatyvai triskart didinti pervedimus Kultūros rėmimo fondui nuo akcizo pajamų, gautų už tabako ir alkoholio produkciją. Tai nemenka parama kultūrinei veiklai.

    Pakalbėkim apie kultūros darbuotojų atlyginimus. Tai turbūt vienas opiausių klausimų šiandien kultūros sferoje besidarbuojantiems specialistams.

    Taip, jų atlyginimai vieni iš mažiausių visame biudžetiniame sektoriuje. Praeitos kadencijos Vyriausybė tik savo kadencijos pabaigoje, 2008 metais, patvirtino šio sektoriaus specialistų atlyginimų kėlimo programą, jau artėjant globaliam ūkio nuosmukiui, ir paliko būsimai valdžiai savo netesėtus pažadus. Beje, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kuruojančiam atlyginimų sistemą, tuomet vadovavo dabartinės opozicijos atstovai. Kodėl tada jie nekovojo už kultūros darbuotojus, nors turėjo visas galimybes, ekonomika augo, pajamos didėjo? Buvo kiti prioritetai?

    Taip, krizė neleido minėtos programos įgyvendinti dabartinės kadencijos centrinei valdžiai, nes reikėjo gelbėti visą valstybės viešųjų finansų sritį, bet niekas nedraudžia vietos valdžiai, įvertinant savo išteklius, kultūrininkų darbo užmokestį didinti. Kas tai padarė, yra toliaregiški: kultūra nėra tik laisvalaikis, ji yra keičianti visuomenę ir kurianti nemenką pridėtinę vertę – ji nėra išlaikytinė, o lemianti mūsų ateitį.

    Kultūra išties labai svarbi valstybės gyvenime, tačiau kodėl tada kultūros infrastruktūra tokia apgailėtina?

    Neįtarkite politikavimu, bet priežastys tokios būklės yra praeityje. Daugeliui sričių naujų raidos ambicijų suteikė Europos Sąjungos parama. Per visą laikotarpį investicijų apimtis viršija keturiasdešimt milijardų litų. Kultūros sektorius nebuvo dėl ankstesnių valdžių sprendimų įtvirtintas kaip europinės paramos gavėjas, tik vienu kitu atveju – paveldo pritaikymas turizmo reikmėms ar kūrybinių industrijų plėtros – pavyko jau šioj kadencijoj pakoreguoti paramos programas. Tad nepamirškime, kas bent jau nuo dutūkstantųjų metų sudarė vyriausybes, kas buvo kultūros ministrai. Gaila, bet rėksmingiausi dabartinės valdžios kritikai. Tad nepamirština, kad politikui svarbu žodžių ir darbų vienovė. Dabar vyksta svarstymai ir beveik sutariama, kad kitoje finansinėje perspektyvoje kultūros sfera būtų viena iš paramos gavėjų prioritetų. Taigi nuo 2014 metų kultūros infrastruktūrai modernizuoti turi atsiverti kur kas didesnės galimybės ir ES paramos reklama puikuosis tiek prie nacionalinių, tiek prie vietinių kultūros institucijų.

    Kokią įtaką kultūros sferai turi valstybės investicijų programa – vadinamasis VIP‘as?

    Valentinas Stundys: Nuo 2014 metų kultūros infrastruktūrai modernizuoti turi atsiverti kur kas didesnės galimybės (Jūratės Židonienės nuotrauka)

    Šios programos apimtis dėl krizės ir pastangų subalansuoti biudžetą gerokai sumažėjo, kitais atvejais ji tarnavo kaip europinių projektų bendrojo finansavimo šaltinis. Kultūros sričiai čia ne kažin kas ir teliko – vos apie septyniasdešimt milijonų. Vien šiandien yra pradėta projektų, kuriems baigti reikia daugiau kaip 600 milijonų litų. Taigi, esant tokioms finansavimo galimybėms, dešimtmečiui darbų per akis. Todėl tik ES parama mus gali išgelbėti. Be to, nepamirština, kad tolygesnį kultūros infrastruktūros finansavimą aukojome dėl didžiųjų nacionalinių projektų. Visi ilgam atsiminsime pirmiausia Valdovų rūmus… Taigi investicijos fragmentiškos ir menkutės.

    Minėjote buvusių valdžių geresnius ar prastesnius kultūros politikos sprendimus. Ar galėtumėte atsakyti, ką ši valdžia nuveikė kultūros labui?

    Svarbiausia, kad strateginiuose dokumentuose kultūros sritį įtvirtino kaip prioritetinę – nutiesė pagrindus ateities strategijoms ir valstybės investicijoms. Supaprastino viešuosius pirkimus, įtvirtino teisingesnį atlygį atlikėjams Autorių teisių įstatyme, įteisino socialines garantijas meno kūrėjams, įkūrė Kultūros tarybą, taip atskyrė kultūros politiką nuo paramos projektų administravimo, sutvarkė visą kino industrijos sistemą ir t. t. Beje, paskelbė ypač daug proginių metų – tai irgi šiokie tokie papildomi pinigėliai kultūrai ir menui. Žinoma, paramos padidinimas Spaudos, radijo ir televizijos bei Kultūros rėmimo fondams. Lituanistikos ir lietuvybės, kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos sustiprinimas – tai vis šios kadencijos darbai.

    EP NARĖ DORIS PACK: DUOTAS NAUJAS IMPULSAS KULTŪRINIAM IR KŪRYBINIAM SEKTORIUI

    Doris Pack (EP/Pietro Naj-Oleari nuotrauka)

    „Europos Komisijos strategija duoda teisingą impulsą kultūriniame ir kūrybiniame sektoriuose, tai skatina augimą ir naujų darbo vietų atsiradimą juose“, – teigė Europos Parlamento Kultūros ir mokslo komiteto pirmininkė, europarlamentarė Doris Pack.

    Europos Komisija pristatė strategiją, kuri skatina kultūrinio ir kūrybinio sektoriaus potencialą daugiausiai per palankios aplinkos, stiprinančios kūrybinių įmonių konkurencingumą, kūrimą. Koncentruojamasi prie įgūdžių tobulinimo, galimybių skolintis palengvinimu, naujų verslo modelių skatinimu, auditorijos plėtimu, prieiga prie tarptautinės rinkos bei padidintu bendradarbiavimo su kitais sektoriais.

    „Kultūrinio ir kūrybinio sektoriaus kompanijos prie BVP prisideda 3,3–4,5 proc. ir suteikia darbo vietų apie 8,5 mln. žmonių. Sėkmingas kultūrinių ir kūrybinių industrijų stiprinimas taip pat įtraukia susijusius sektorius, tokius kaip informacijos ir komunikacijos technologijos“, – kalbėjo europarlamentarė.

    Pasak Doris Pack, tam, kad būtų sukurta tikroji kultūrinės ir lingvistinės įvairovės bendra rinka ir būtų išnaudotas kultūrinių ir kūrybinių industrijų ekonominis potencialas, reikalingas glaudus viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas, taip pat sąsajų kūrimas tarp kultūros, mokslo, pramonės, ekonominių reikalų bei miestų ir regionų.

    „ES programos „Kūrybinga Europa“ 1,8 mlrd. eurų biudžeto pasiūlymas 2014–2020 laikotarpiui duoda galimybę kultūriniam ir kūrybiniam sektoriui suteikti reikalingą postūmį plėtojant jo potencialą ir prisidedant prie ES 2020 tikslų darbo vietų ir tvaraus augimo atžvilgiu“, – pabrėžė D. Pack.

    Parengta pagal Europos liaudies partijos pranešimą spaudai

  • ATGAL
    Energetikos ateitis partijų programose
    PIRMYN
    Saugiklių įstatymas – kompromisas tarp žemės gynėjų ir įsipareigojimų ES
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.