Valentinas Stundys: Molėtai yra išskirtiniai gamtos ir kultūros paveldo derme | Apžvalga

Įžvalgos

  • Valentinas Stundys: Molėtai yra išskirtiniai gamtos ir kultūros paveldo derme

  • Data: 2012-07-05
    Autorius: Kalbino Nerijus ŠLEPETYS

    Valentinas Stundys. (Martynos Žilionytės nuotr.)

    Birželio pabaigoje Molėtai šventė 625 metų sukaktį. Tai buvo ir daugelio kultūrinių renginių, džiuginusių molėtiškių ir miesto svečių protus ir širdis, šventė. Verta pasidžiaugti, o kartu akimirkai stabtelėti ir atsigręžti į tai, kas žmogui, kaip dvasinei būtybei, padeda augti. Suprantame, kad žmogui svarbi kasdieninė duona, tačiau ne mažiau svarbus yra dvasinis maistas, kuris pakylėja žmogų virš kasdienos buities rūpesčių, suteikia prasmę ir įkvepia gyventi. Taigi kultūrinio atokvėpio akimirkoje kalbiname buvusį ilgametį Molėtų r. merą, dabartinį LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką Valentiną STUNDĮ.

    Pirmiausia gal galėtumėte pasidalyti mintimis apie tai, kas vyko Jūsų vadovavimo savivaldybei metais Molėtų krašto kultūriniame gyvenime. Kokius tikslus, būdamas meru, kėlėte kultūros žmonėms, kokios iniciatyvos gimė vietos kultūros kūrėjų ir menininkų širdyse bei protuose, kiek tame procese dalyvavo kiti tiesiogiai su kultūra nesusiję žmonės?

    Jei trumpai ir iš esmės, tai stengiausi visada globoti kultūrinį rajono gyvenimą, dalyvavau kone visuose renginiuose ir projektuose. Imdamasis struktūrinių reformų, gyniau savivaldybės taryboje kultūros sektoriaus savarankiškumą ir finansavimo apimtis. Neabejoju, kad mero parama gali apsaugoti šią sritį nuo politinių intervencijų, suteikti jai politinį veikimo prioritetą. Vertinau visuomeninių organizacijų iniciatyvas, įteisinime joms programinės paramos būdą, visokeriopai skatinome kaimo bendruomenių centrų veiklą.

    Kultūrinės veiklos teritorinė sklaida ir jos įvairovė, parama profesionaliems menininkams, kultūros institucijų tinklo – muziejų, bibliotekų, daugiafunkcių centrų, kaimo bendruomenių centrų – stiprinimas, kultūros savivaldos formavimas, kultūros paveldo puoselėjimas – tokios pagrindinės veiklos sritys dominavo man vadovaujant savivaldybei. Susiformavo gražios masinių švenčių tradicijos, tapytojų plenerai, keramikų stovyklos, sakralinės muzikos festivaliai, ir šiandien visa tai sėkmingai gyvuoja rajone.

    Lietuvos kultūros politikos gairių nuostatose svarstoma kryptingos kultūros politikos įgyvendinimo veiksmų planas, siekiant išsaugoti visuomenės kultūrinį tapatumą ir integruoti jį į valstybės kultūrinio potencialo puoselėjimą. Kokius regite Molėtų krašto kultūros atspindžius visuminiame Lietuvos kultūros kontekste?

    Pirmiausia, žinoma, gausaus kultūros paveldo puoselėjimas ir populiarinimas, prieinamumo visuomenei didinimas. Molėtai yra išskirtiniai gamtos ir kultūros paveldo derme. Lietuvos kultūrinėje apyvartoje sėkmingai dalyvauja atgimstantys Radvilų Dubingiai, modernus Etnokosmologijos muziejus, atnaujintas Mindūnų žvejybos muziejus, Stiklo muziejus Balninkuose, Alantos dvaro kompleksas ir t. t. Reikšmingas Lietuvai yra Giedraičių giminės, kurios ištakos siejamos su Molėtų kraštu, paveldas, dar reikalingas dėmesio ir investicijų. Dar daug neišnaudotų galimybių  įamžinant laisvės kovų istoriją šiame krašte, ją moderniai ir įtaigiai pristatant visuomenei. Atskirai būtų galima kalbėti apie literatūrinį, sakralinį paveldą. Neabejoju, kad Molėtai ateityje atvers Lietuvai Luokesų polinės gyvenvietės unikalumą, toliau puoselės profesionalių skulptorių pradėta kurti skulptūrų parką.

    Kai kurie menininkų projektai peržengia vietos savivaldos ribas. Paminėtinas jau dešimtus metus organizuojamas Tapybos pleneras, kuris sukviečia ne tik Molėtų krašto, bet ir kitų Lietuvos miestų bei užsienio menininkus. Kiek ir kokiu mastu yra svarbus kultūros tarptautiškumas mūsų kintančiame globaliame pasaulyje?

    Be abejo, tarptautiškumo aspektas svarbus ir šiuose pleneruose, ir regioniniame liaudies dainų ir šokių festivalyje „Ežerų sietuva“ ar sakralinės muzikos festivalyje. Kultūra ir menas pirmiausia yra jungtys ir bendrystė, sąveika ir sąjunga. O dar svarbiau, kad žmogus, parodų, koncertų dalyvis, šią dvasią pajustų ir giliau išgyventų savo tautos vertybes, suprastų jų vertę ir svarbą. Tokio pobūdžio projektų rajone unikalumas yra jų atvirumas vietos žmonėms, jų masiškumas.

    Būdamas Molėtų rajono meru Jūs tiesiogiai ne tik matėte kultūrinus procesus, bet ir aktyviai dalyvavote rajono kultūriniame gyvenime. Kuo šis matymas yra skirtingas, o kuo panašus, žvelgiant į Molėtus, būnant LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku? Kas ir kaip regima? Galbūt kažką norėtųsi taisyti, tobulinti?

    Svarbiausia yra dėmesys ir parama iniciatyvoms, prasmingoms idėjoms. Niekada nereikia skubėti vietos valdžiai sakyti, kad neturime šio ar kito – visada reikia ieškoti galimybių padėti. Kultūra, jos intensyvumas  ir tradicijos sukuria savitą kiekvieno krašto atmosferą, formuoja jo veidą ir patrauklumą, užtikrina dvasinio stabilumo atmosferą. Ne tik atrodyti, bet ir palikti tolimai ateičiai.

  • ATGAL
    TS-LKD kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl būstinėje aptiktos pasiklausymo įrangos
    PIRMYN
    Viešieji ryšiai: tarp išradingumo ir apgaulės
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.