Valstybė prie jūros | Apžvalga

Asmenraščiai

  • Valstybė prie jūros

  • Data: 2012-05-15

    Ant smėlio kranto. Kęstučio D. Rimkevičiaus nuotrauka

    Ar Lietuva yra jūrinė valstybė? Tikriausiai taip. Turime Klaipėdos uostą, auksinį pajūrį, žaviąją Kuršių neriją. Vis dažniau kurį nors ilgąjį savaitgalį plūste užplūstame vasaros sostinę Palangą, nugulame paplūdimius taip, kad uodas tarp mūsų saulutėje skrundančių kūnų nerastų, kur nosies įkišti. (Ir nėra ko jos visur kaišioti!) Vakarais prisikirtę rūkytų karšių, ungurių ir kalmarų skubame – kaip visada vėluodami – palydėti saulės ir nekantriai laukiame, kada blykstels paskutinis – žalias – josios spindulys. Temstant pasakojame istorijas apie mūsų protėvius (bent jau giminaičius) kuršius, kurie senovėje buvę labai baisūs danams ir tikriausiai visiems tiems, kuriuos savo jūros kelyje sutikdavo. Pasakojame tol, kol pasidaro baisu mums patiems. Tada imame ramintis, kad visi baisūs dalykai jau seniai apsigyvenę Juodkrantės Raganų kalne, kur vaikščioti dieną, beje, visiškai drąsu ir beveik linksma.

                Klaipėdoje švenčiame Jūros šventę, o Palangoje vaikštome jūros tiltu. Tikriausiai retas kuris nebuvome įkopęs į Birutės kalną, kad ieškodami akimis tarp pušų viršūnių žibančio jūros lopinėlio mintyse kartotume: „Išsisupus plačiai vakarų vilnimis, / Man krūtinę užliek savo šalta banga…“

                Jūra suteikia sparnus ir gali nešti per savąsias bangas tiek poezijos, tiek jėgos aitvaro galia – reikia tik tvirtai laikytis ir išmanyti jūros diktuojamas taisykles. Kita vertus, jei laimės nerandi virš jūros, gali jos paieškoti pajūry, kur gintarais nusėtas krantas. Net jei ieškotojų yra daugiau nei gintarų, svarbiausia juk pati idėja – ieškoti jūros dovanų, jos brangenybių, lietuviškųjų perlų.

                Vis dėlto mūsų jūrinio gyvenimo sezoniškumas ir išskirtinai rekreacinis požiūris rodo Lietuvą esant labiau pajūrio nei jūrine valstybe. Gal to ir užtenka – juk paties pajūrio turime palyginti nedaug, matyt todėl taip juo ir džiaugiamės, romantizuojame.

    To, kad esame vieną koją tvirtai pastatę pajūryje, užteko ir „Apžvalgai“, idant vanduo taptų šio vasariško numerio atspirties tašku. O tada, kai burės jau iškeltos, – tik spėk valdyti laivą… Štai ir atplaukėm į savo skaitytojų uostus – vėjų nugairinti, gintarų prisirinkę, permirkę tiek Lietuvos, tiek pasaulio vandenyse iki paskutinės raidės. Lieka tik viltis, kad galbūt tapsime kam nors atgaiva, ir guostis, kad pilstėme ne iš tuščio ir ne į kiaurą.

                Malonaus, įdomaus ir prasmingo skaitymo! Susitiksime atsipūtę – jau tik rugpjūtį.

    „Apžvalga“, 2010 m. birželis, nr. 6 (10) (491)

  • ATGAL
    Skaičių vasara
    PIRMYN
    Kaip internete – taip ir ant žemės
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.