Vandens ir žmonių kuriamam miestui – 500 | Apžvalga

Regionai

  • Vandens ir žmonių kuriamam miestui - 500

  • Temos: Įvykiai
    Regionai: Vakarų
    Data: 2011-06-01
    Autorius: Bernarda ŠKLĖRIŪTĖ

    Gegužės 27–28 dienomis Šilutės miestas iškilmingai atšventė ypatingą sukaktį – miesto vardo (tuomet – Šilokarčema) paminėjimo 500 metų jubiliejų. Lietuvos kultūros sostine šiemet tituluotam miestui šia proga buvo įteiktas Europos garbės ženklas.

    Pagrindinę šventės dieną, šeštadienį, renginiai prasidėjo ekumeninėmis pamaldomis Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Čia bendrai maldai susitelkė katalikai ir evangelikai liuteronai. Su šilutiškiais drauge meldėsi Romos katalikų Žemaičių (Telšių) vyskupas Jonas Boruta, Šilutės klebonas Stasys Toleikis, Šilutės Martyno Liuterio evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis (iškilmėse planavęs dalyvauti evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, deja, neatvyko užklupus ligai) ir kunigas iš Emericho (Vokietija) Martinas Baueris.

    Pasimeldę ir paskui senosiose Šilutės kapinėse pagerbę jau amžinybėn iškeliavusius miestelėnus, šilutiškiai rinkosi prie savivaldybės, kur buvo rodoma teatralizuota improvizacija „Miestas sveikinasi“. Pučiamųjų orkestrui atliekant paslaptingą kompoziciją, garbingi miesto svečiai, šventės organizatoriai ir miestelėnai stebėjo šviesiai pasidabinusių ir nugrimuotų, lyg atgijusios visame mieste eksponuotos baltosios skulptūros, aktorių iš Hugo Šojaus dvaro langų lėtai skleidžiamas juostas su miestui skirtomis eilėmis, kurios baigėsi linkėjimu: „Auk, Šilute, mylima!“.

    Nuskambėjus paskutiniam kūrinio akordui, pučiamųjų orkestrai, lydimi aktorių, šokėjų, miesto vadovų ir svečių, džiugiai žygiavo Senosios turgaus aikštės link. Joje iškilmingą sveikinimo ceremoniją simboliškai pradėjo ant žirgo atjojęs raitelis – pasiuntinys, kaip ir prieš 500 metų pranešęs, kad Klaipėdos komtūras Michaelis fon Švabenas išdavė savo pavaldiniui Georgui Talatui privilegiją steigti karčemą šile. Ši džiugi „naujiena“ pirmiausiai buvo pažymėta kompozitoriaus Kazio Daugėlos kūriniu „Pamario maršas“, diriguojamo paties autoriaus ir atlikto net penkių pučiamųjų orkestrų, premjera.

    Miestą pirmasis sveikinęs Šilutės rajono savivaldybės meras Virgilijus Pozingis didžiavosi, kad Šilutei bus įteiktas neeilinis apdovanojimas – Europos garbės ženklas. Šilutę jubiliejaus proga pasveikinti panoro ir svečiai iš užsienio – Austrijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Turkijos, Švedijos. Būtent viešnia iš Austrijos, Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos garbės narė ponia Edeltraud Gatterer ir įteikė miestui Europos garbės ženklą. Ji džiaugėsi, kad graži, nuostabiu architektūriniu ir istoriniu paveldu pasižyminti Šilutė pasiekė miestų, kurie buvo pagerbti už savo laimėjimus, prisidedant prie Europos integracijos, europinį „laiko rekordą“: per labai trumpą laiką buvo apdovanota Europos diplomu, Europos Tarybos garbės vėliava ir Europos garbės ženklu. Šilutė pagerbta neatsitiktinai, nes dalyvauja daugybėje Europos miestų partnerystės iniciatyvų: projektų mokiniams, neįgaliesiems, bendradarbiavimo skatinimo tarp šeimų miestuose dvyniuose, labdaringos, kultūrinės, sportinės ir ekonominės veiklos srityse. Viešnia atskirai padėkojo miesto gyventojams, kurie, energingai palaikydami miestų partnerystes ir dažnai darydami net daugiau nei jiems priklauso, taip daro įtaką visos Europos gyvenimui.

    Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės sveikinime, kurį perdavė jos įgaliota Seimo narė Aurelija Stancikienė, akcentuotas Šilutės krašto atsidavimas Lietuvai – tai, kad čia buvo branginamos, saugomos ir ginamos tautiškumo ir valstybingumo idėjos, gimė daug raštijos ir kultūros paminklų, per Šilutės apylinkes knygnešiai gabeno uždraustas knygas į Didžiąją Lietuvą, savo gyvenimo kelią pradėjo, gyveno ir dirbo ne viena šviesi asmenybė. Seimo Pirmininkės požiūriu, gražu, simboliška ir kartu puikiai suprantama, kad šių metų Lietuvos kultūros sostine tapo būtent Šilutė – gilios istorinės atminties ir stiprios dvasios bendruomenė.

    Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjas Arūnas Burkštas perdavė Premjero sveikinimus, pagarbą ir linkėjimą išlikti savosios Šilutės patriotais. Po jo kalbėjęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas linksmai palygino: „Esate potvynio žmonės ir potvynio kraštas, patyrę daugybę išmėginimų, kurie Jus užgrūdino ir pavertė klestinčiu kultūros kraštu <…>. Manau, kad šiandien Šilutę užliejo neįprastas potvynis – kultūros potvynis. Man tikrai malonu, kad autoritetinga komisija, atrinkdama kandidatus gauti garbingam kultūros sostinės titului, pasirinko būtent Jūsų puikų miestą.“

    Telšių vyskupas Jonas Boruta prisiminė šilutiškių ir apskritai lietuvių vieningumą sunkiais tautai laikais, Šilutės krašto, kaip atramos lietuvybės sąjūdžiui spaudos draudimo laikais, iškilimą ir skatino tiesti bendradarbiavimo tiltus tarp visų Lietuvos regionų, išskleidžiant krikščionišką požiūrį – žiūrėti į kiekvieną žmogų ne kaip į konkurentą ar priešą, bet kaip į bendradarbį. Vyskupas linkėjo „tos vienybės Lietuvos ateities atžvilgiu, tos vienybės, kad būtume tikrai krikščioniškos tradicijos kraštas“.

    Evangelikų liuteronų vyskupo Mindaugo Sabučio sveikinimą perdavė kunigas Remigijus Šemeklis. Ir dar daug kitų garbingų svečių kreipėsi tądien į šilutiškius, juos nuoširdžiai sveikindami.

    Apsilankę 500-metį švenčiančioje Šilutėje galėjo pabuvoti daugybėje kontrastingų renginių ir erdvių, kurios buvo lengvai pasiekiamos tiesiog einant išilgai Lietuvininkų gatve. Atrodė taip, lyg šventėje dalyvautų visas miestas: nuo etnografinių Lietuvos regionų kiemų tautinio paveldo produktų kūrėjų respublikinės sueigos „Turgus kitaip“ ir folkloro kolektyvų koncertų ties Senojo turgaus aikšte iki improvizuotos Jaunimo gatvės oazės kitame miesto gale, kurioje veikė kūrybinės dirbtuvės. Šios buvo itin išradingai organizuotos – romantikai būrėsi „Teatro kavinėje“ prie fontano stebėti pantomimos spektaklio, mėgstantys šokti repetavo čia pat trenerės parodytus naujus judesius šiuolaikinio „Šokio mokykloje“, buvo galima apsilankyti „Muzikos vaistinėje“, „Dailės redakcijoje“ ir „Sielos skalbykloje“. Miesto centre vyko pučiamųjų orkestrų koncertai, pasirodė vaikų ir moksleivių muzikos ir šokių grupės, „Gyvoje teatro gatvėje“ praeivius džiugino gatvės cirko artistai, pantomimos trupė, gyvos skulptūros, buvo pagerbti miesto sportininkai olimpiečiai, vyko sportinės vandens rungtys, veikė atrakcionai vaikams. Nuostabios gamtos ir su ja dailiai susiliejančių senovinės architektūros pastatų kupiname mieste susirinkusieji galėjo paganyti akis ir į daugybę neįprastų dekoracijų: jaunųjų menininkų, Šilutės r. vaikų meno mokyklos Dailės skyriaus diplomantų baigiamųjų darbų – baltų skulptūrų. Vakarinė baigiamoji miesto šventės dalis, kurioje miestelėnai galėjo šėlti su žinomomis Lietuvos muzikos grupėmis ir dainininkais, vyko net dviejose koncertinėse erdvėse: Senojo turgaus aikštėje ir Šilutės uoste. Buvo puiku matyti daug šviesių veidų, švenčiantį, besididžiuojantį savo žmonėmis, jaučiantį ypatingą ryšį su vandeniu, gamta, tvarkingą, kūrybingą, gražų, vieningą, svetingą ir gyvą miestą, kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą.

  • ATGAL
    Gyvenimo šventė
    PIRMYN
    Partizanų dvasia atgijo Radviliškyje
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.