Viešasis interesas – svarbus visiems | Apžvalga

Įžvalgos

  • Viešasis interesas – svarbus visiems

  • Temos: Visuomenė
    Data: 2011-06-15
    Autorius: Aleksandras GRAŽELIS

    (D. Augulės piešinys)

    Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjams susiklostė galimybės ramesnėje aplinkoje sutvarkyti statybų verslą reguliuojančius įstatymus. Ekonominės krizės metu sumažėjus statybų mastui, lengviau tarpusavyje aiškintis investuotojams, valstybės tarnyboms ir visuomenės atstovams, siūlant tobuliausius įstatymų projektų sprendimus. Galima būtų juokauti, kad ginčai geriau nei apmirusios statybvietės, tačiau toks palyginimas būtų klaidingas iš esmės. Gyvename teisinėje valstybėje, todėl privalome visus tarpusavio santykius tinkamai sureguliuoti.

    Nuo sovietinės okupacijos žlugimo iki šių dienų teritorijų planavimą ir statybų reguliavimą tvarkėme eidami labai duobėtu keliu. Sovietmečiu teritorijas planuoti buvo lengviau – viskas buvo daroma pagal Maskvoje surašytas taisykles papildant jas vietinio raikomo vadų „idėjomis“. Tos idėjos matomos iki šiol – gražiose vietose buvo pristatyta kolūkių fermų, miestų ir miestelių centrai užgrūsti fabrikais. Visuomenė buvo beteisė ir bebalsė prieš „protingiausius“ okupacinės administracijos sprendimus. Nuoskauda dėl Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo niokojimo kaupėsi žmonių širdyse, stiprindama Atgimimo siekius.

    Atkūrus Nepriklausomybę, teritorijų planavimą paveikė didžiuliai pokyčiai – teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas, valstybinio turto privatizavimas, nekilnojamojo turto rinka. Sparčiai mažėjantis valstybės finansavimas gyvenamųjų namų statybai iš dalies buvo kompensuotas skiriant sklypus statytis būstą gyvenamųjų namų statybos bendrijoms arba individualiems statytojams, leista statyti individualius gyvenamuosius namus sodų bendrijų sklypeliuose ir rekonstruoti sodų namelius į gyvenamuosius namus. Pamažu buvo užstatyti laisvi ir niekam iki tol nereikalingi sklypai nuošalesnėse miestų vietose. Atsirado investuotojų, norinčių plėtoti daugiabučių namų, biurų, viešbučių ir kitokių statybų verslą, tam tikslui reikėjo didelių sklypų patogiose, vaizdingose vietose, miestų centruose. Bandymai statinius „įgrūsti“ į jau užstatytas teritorijas užaštrino investuotojų ir visuomenės santykius. Įstatymai gynė visuomenės teises, tačiau dažnai visuomenė apie būsimą statybą sužinodavo tik ekskavatoriui pradėjus kasti pamatų duobę, o investuotojas mosuodavo valdininkų pasirašytais leidimais, išduotais be visuomenės nuomonės įvertinimo. Visuomenės informavimas buvo paverčiamas farsu – kelių žodžių tekstu 100 egzempliorių tiražu leidžiamame laikraštėlyje.

    Visuomenė rankų nenuleido, priešinosi, o vėliau sulaukė tarptautinės pagalbos – 2001 metais Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija). Konvencijos nuostatas įgyvendinti Lietuvos nacionalinėje teisėje sekėsi sunkiai. Tai oficialiai patvirtino Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Orhuso konvencijos valstybių šalių 3-iasis susitikimas, vykęs 2008 metų birželio 11–13 dienomis Rygoje. Konvencijos nuostatų laiku neįgyvendino Albanija, Armėnija, Kazachstanas, Turkmėnistanas, Ukraina ir… Lietuva. Neįtikėtina, bet socialdemokratų vyriausybės sugebėjo „nesuprasti“ Orhuso konvencijos reikšmės ir nuo 2001 iki 2008 metų nepasirūpino, kad Lietuvos teisinės sistemos ypatumai ją atitiktų.

    Būtinus tam tikslui darbus 2009 metais pradėjo Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė. Buvo sudarytas veiksmų planas trečiojo Orhuso konvencijos šalių susitikimo priimtiems sprendimams įgyvendinti, sukurta darbo grupė, vadovaujama advokato Kęstučio Čilinsko. Ši grupė išnagrinėjo ir įvertino Lietuvoje galiojančių teisės aktų, įgyvendinančių Orhuso konvenciją, nuostatas. Tai atlikus, buvo kuriami įstatymų pakeitimų projektai. Jų paketas 2011 metų vasario mėnesį pasiekė Lietuvos Respublikos Seimą.

    Pagrindinis paketo dokumentas yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo naujos redakcijos projektas. Šį įstatymą galima priskirti prie dažniausiai taisytų mūsų valstybės įstatymų. Per 16 metų nuo jo priėmimo 1995-aisiais jis buvo keistas net 25 kartus. Pakeitimų tikslus ir nuostatas sunku būtų išvardyti, tikriausiai įstatymas kiekvieną kartą buvo tik gerinamas. Tikėkimės, kad naujoji įstatymo redakcija bus dar geresnė ir užkirs galimas landas korupcijai, nes dabar galiojantis įstatymas to neatlieka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija šiuo metu priversta įgyvendinti griežtas antikorupcines priemones, pavyzdžiui, net tokią: „ <…> įgyvendinti inspekcijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pareigūnų rotaciją, ją vykdyti, jei bus pakankamai lėšų degalams“. Deja, dėl pasaulinių krizių ir revoliucijų degalai pabrango ir tokia antikorupcinė priemonė gali likti neįvykdyta.

    Teritorijų planavimo įstatymo naujos redakcijos projekte verta atkreipti dėmesį į 8 straipsnį „Visuomenės (viešasis) interesas teritorijų planavime“, cituojame jį pagal Seime registruotą įstatymo projektą Nr. XIP-2919:

    „1. Visuomenės (viešąjį) interesą teritorijų planavime sudaro:

    1) visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nustatyta teritorijų planavimo, želdynų, statybos, visuomenės sveikatos saugos, insoliacijos, gaisrinės saugos ir kitais normatyvais;

    2) gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, darnaus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas;

    3) valstybės ir savivaldybių funkcijoms ir teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ir inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas;

    4) valstybei svarbūs projektai;

    5) visuomenės informavimas ir dalyvavimas priimant sprendimus.

    2. Visuomenės (viešasis) interesas įgyvendinamas per reglamentuotą viešą teritorijų planavimo procesą, privalomą visiems planavimo organizatoriams, ir yra nurodomas teritorijų planavimo dokumentuose – nustatant teritorijoje privalomas ar galimas veiklas ir jų apribojimus.

    3. Suinteresuotos visuomenės atstovai (kurią sudaro ne mažiau kaip 3 asmenys) turi teisę ginti visuomenės (viešąjį) interesą ir kreiptis į teismą. Suinteresuotais laikomi suinteresuotos visuomenės atstovai, turintys pagrindą manyti, kad buvo pažeistas visuomenės (viešasis) interesas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje.“

    Tenka pažymėti, kad įstatymo projekto rengėjai padidino „suinteresuotos visuomenės“ asmenų skaičių – net iki trijų, tuo tarpu Orhuso konvencija leidžia kreiptis į teismą ir vienam asmeniui. Reikalavimas, kad viešąjį interesą gintų ne mažiau kaip trys asmenys daugeliui Lietuvos gyvenviečių yra per didelis – inertiška visuomenė džiaugtųsi ir vieno gynėjo sulaukusi. Tikėkimės, kad svarstymo Seime metu visi nesutikimai su Orhuso konvencija bus pataisyti.

    Įstatymo projekte nauja tai, kad laikantis Orhuso konvencijos nuostatų yra nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė skundų dėl sprendimų, susijusių su teritorijų planavimu, nagrinėjimo procedūra. Projekto rengėjai tikisi, kad tokios tvarkos įtvirtinimas sudarys sąlygas asmenims efektyviau ir greičiau ginti jų pažeistas teises nei kreipiantis į teismą, taip pat sumažins teismų darbo krūvį. Ši procedūra neriboja skundą pateikusio asmens teisės po ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimo kreiptis į teismą.

    Į 8 straipsnį verta atkreipti dėmesį ir todėl, kad juo pirmą kartą mūsų valstybės teisės akte apibrėžiamas visuomenės (viešasis) interesas, nors ir tik vienoje, palyginti siauroje visuomenės gyvenimo srityje – teritorijų planavime. Tikėtina, kad ir kitų įstatymų projektų rengėjai pasinaudos šiuo patyrimu ir apibrėš viešąjį interesą kiekviename įstatyme, turinčiame viešojo intereso reglamentavimo požymių. To reikia ir visuomenei, ir teisininkams, nes atsakydamas į teismų prašymus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas daugelyje savo nutarimų yra pažymėjęs, kas yra viešasis interesas. Juo įvardytas nusikaltimų kardymas, tyrimas, jų nustatymas, taip pat žmonių sveikatos apsauga, daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas ir jų išsaugojimas, autoriaus teisių ir interesų gynyba nuo pažeidimų. Galima daryti išvadą, kad viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei.

    "Lietuvos" kino teatro pastato išsaugojimas - prieštaringas viešojo intereso gynimo pavyzdys. (M. Žilionytės nuotr.)

    Dabar vartojamas viešojo intereso supratimas atėjo nelengvai, tik per bylų nagrinėjimą teismuose. Privalome jausti pagarbą tiems žmonėms, kurie ryžosi pažeistą viešąjį interesą ginti teismuose, ir teisėjams, teisingai išsprendusiems bylas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 metų kovo 18 dienos pasitarime, skirtame viešojo intereso gynimo praktikai apibendrinti, buvo pažymėta, kad universalaus apibrėžimo, kas yra viešasis interesas, nėra. Pripažįstama, kad viešasis interesas yra kintantis ir neįmanoma numatyti visų situacijų, kada viešajam interesui gali atsirasti grėsmių, todėl jo turinio aiškinimas turėtų būti paliktas vien teismų praktikai. Lietuvos Respublikos Seimas nepateikė viešojo intereso apibrėžimo, todėl teismas kiekvienoje byloje turi nustatyti viešojo intereso buvimo faktą.

    Teismai išeitį surado, tikėkimės, kad analogišką išeitį suras ir prokurorai, nes Prokuratūros įstatymas numato pareigą visų lygių prokuratūroms ginti viešąjį interesą. Nuspręsti, ar būtina ginti viešąjį interesą, palengvina minėta Konstitucinio Teismo praktika taikyti plačią jo sąvoką – viskas, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Vienoje savivaldybėje visuomenei gali būti reikšmingas pastatais užstatomas miesto parkas ar paplūdimys, kitoje tai gali būti rajone valdančios partijos būstinei pasisavintas valstybei priklausantis pastatas ir pan. Būtent prokurorai turi veiksmingų poveikio priemonių. Jiems nevertėtų laukti visuomenės susipriešinimo su viešojo intereso pažeidėjais iki būtinybės konfliktą spręsti teisme – prokuroro raštiškas reikalavimas elgtis pagal įstatymą daugeliu atvejų paskatintų jo gavėją apmąstyti savo veiksmus.

    Teisminiai ginčai ir apskritai bet kokie ginčai nėra malonūs visoms pusėms. Viešojo intereso gynėjams lengviau ginčams ryžtis – jie visuomet laimės visuomenės pritarimą ir pagarbą, net pralaimėję teismus. Visai Lietuvai tapo žinomi asmenys, kovoję prieš golfo laukus Pilaitėje, gynę „Lietuvos“ kino teatrą (net jeigu tai vertinama ir prieštaringai), ginantys kaimus ir gyvenvietes nuo neribotos kiaulidžių plėtros. Jų kovos dėka ir formuojasi Lietuvos pilietinė visuomenė, piliečių bendruomenės, dėl kurių trūkumo jau daug metų dejuoja politikai. Pilietinės visuomenės struktūros minėtais atvejais atsirado spontaniškai, kai žmonės buvo priversti ginti konkretų, jiems visiems bendrą viešąjį interesą.

    Investuotojui ginčai su visuomene gresia prarasti gerą vardą ir visuomenėje, ir verslo aplinkoje. Bankas, kuris teikia investuotojui paskolą, nelabai bus patenkintas, kad jo vardas siejamas su žala aplinkai, kultūrai ar gyventojų sveikatai. „Nešvariais“ būdais pastatytos įmonės klientams taip pat nelabai malonu bus žinoti, kad įmonė gamina savo gaminius keldama pavojų aplinkai. Tiekėjai taip pat gali pagalvoti, ar verta sieti verslo planus su įmone, kuri gali pralaimėti teisinius ginčus ir sužlugdyti tiekimo planus.

    Pripažindami investuotojų veiklos svarbą valstybės ekonominei galiai, jų atliktus didelius ir naudingus darbus, negalime taikstytis su nuolaidomis jiems valstybės įstatymų laikymosi sąskaita. Kiekvienas save gerbiantis verslininkas privalo laikytis ne tik valstybės įstatymų, bet ir pasaulyje nusistovėjusių verslininko etikos kodekso nuostatų, teigiančių, kad verslas, kurio jis imasi, neturi kenkti žmogaus sveikatai, žmogaus ekologinei ir ekonominei aplinkai.

    Verslo etiketą (smokingų dėvėjimą ir vizitinių kortelių dizainą) mūsų verslininkai jau puikiai išmano, tikėkimės, kad jiems paklus ir verslo etikos niuansai.

  • ATGAL
    Lietuva – ateities Šiaurės Baltijos regiono lyderė
    PIRMYN
    Baltų tautų skirtumai ir Vietinės rinktinės fenomenas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.