Vilties kelionė | Apžvalga

Įžvalgos

  • Vilties kelionė

  • Temos: Religija
    Data: 2012-05-16
    Autorius: Rasa BAŠKIENĖ

    Popiežius Benediktas XVI atvyksta aukoti Mišių revoliucijos aikštėje, Havanoje (2012 m. kovo 28 d.). Popiežius, kalbėdamas nuo didžiausios Kubos scenos, skatino kubiečius ieškoti tikrosios laisvės, iš komunistinės vyriausybės reikalavo katalikų bažnyčiai duoti daugiau laisvių, įskaitant teisę mokyti religijos mokyklose. (Reuters/Handout/Scanpix nuotr.)

    „Vilties kelionė“ – taip buvo pavadintas popiežiaus Benedikto XVI apaštalinis vizitas į Meksiką ir Kubą kovo 23–28 dienomis. Pasak Vatikano spaudos tarnybos direktoriaus t. Federico Lombardi SJ, buvo tikimasi, kad Šv. Tėvo apsilankymas atneš viltį didelių problemų kamuojamiems šių Lotynų Amerikos šalių gyventojams. „Aš norėjau apkabinti visą kontinentą, pakviesdamas visus gyventi viltyje, įsipareigojant kartu siekti geresnės ateities“, – jau po kelionės sakė Šv. Tėvas.

    Pirmtako keliais. Jono Pauliaus II vizitas Kuboje 1998 metais

    Benediktas XVI atvyko į Kubą, praėjus 14 metų nuo jo pirmtako Jono Pauliaus II apsilankymo šioje marksizmo ideologiją tebeišpažįstančioje šalyje. 1998 metais įvykęs Šv. Tėvo vizitas į Kubą, kurioje iki 1992 metų Katalikų Bažnyčia persekiota, buvo labai svarbus įvykis, prikaustęs viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Popiežiui Jonui Pauliui II lankantis Kuboje, buvo užmegztas dialogas tarp komunistinės Kubos vyriausybės ir Katalikų Bažnyčios: popiežius pasmerkė Jungtinių Amerikos Valstijų vykdomą ekonominį ir politinį Kubos embargą, nuo kurio kenčia patys neturtingiausi gyventojai, taip pat jis pasiūlė Kubai „atsiverti pasauliui“ ir nelikti izoliuota.

    Fidelis Castro, tris dešimtmečius aktyviai persekiojęs Katalikų Bažnyčią, žlugus Sovietų Sąjungai ir nutrūkus režimą maitinusiai bambagyslei, atsisuko į Vatikaną, ieškodamas naujo sąjungininko. Persekiojimo metais Kuboje smarkiai krito religingų žmonių skaičius, tik mažesnė pusė gyventojų drįso išpažinti savo tikėjimą.

    Per Šv. Mišias Havanos revoliucijos aikštėje, kur dalyvavo apie 150 tūkst. žmonių, tarp jų ir Kubos valstybės bei komunistų partijos vadovas Fidelis Castro, popiežius Jonas Paulius II tvirtai gynė religijos laisvę ir ragino Kubą susigrąžinti savo „krikščioniškąją sielą“ ir imtis kurti naują visuomenę. Šv.Tėvas sakė, kad Evangelijos naujiena prieštarauja politinėms sistemoms, nepaliekančioms erdvės asmeninei iniciatyvai, taip pat toms sistemoms, kuriose laisvė baigiasi žmonių įkalinimu individualistinio savanaudiškumo kalėjime. Evangelijos išlaisvinimo pilnatvė pasiekiama tada, kai leidžiama skleistis „sąžinės laisvei, visų kitų žmogaus teisių pagrindui ir pamatui“. Tuomet Jonas Paulius II atkreipė dėmesį į politinių kalinių padėtį ir prašė malonės keliems iš jų (beje, prieš Jono Pauliaus II vizitą komunistinė šalies vadovybė paleido 299 kalinius).

    Aukodamas Šv. Mišias Santa Clara mieste, Jonas Paulius II pabrėžė santuokos bei šeimos vertingumą ir tėvų teisę religiškai auklėti savo vaikus. Griežtai pasmerkęs abortus (neoficialiais duomenimis, Kuboje 6 nėštumai iš 10 nutraukiami), popiežius pripažino, kad socialinė padėtis Kuboje neskatina šeimos patvarumo. Pabrėždamas tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, popiežius paragino to imtis patiems ir „nelaukti, kol visa tai bus duota“.

    Baigdamas vizitą Jonas Paulius II ragino nutraukti ekonominę Kubos izoliaciją, o kubiečiams linkėjo „neužmiršti savo krikščioniškojo tikėjimo“ ir savo „pašaukimo teisingumui ir laisvei“. Popiežiaus apsilankymu Kuboje buvo padėti naujų santykių, bendradarbiavimo ir pasitikėjimo tarp Kubos ir Šventojo Sosto pamatai.

    Meilės piligrimas

    Pasaulis tikėjosi, kad Kuba pasikeis po Jono Pauliaus II vizito, tačiau esminių pokyčių šioje šalyje taip ir neįvyko, išskyrus tai, kad 2006 metais senstantis ir sergantis Fidelis Castro valdžios vairą perdavė savo pragmatiškesniam broliui Rauliui Castro, sušvelninusiam retoriką prieš JAV, taip pat pradėjusiam skatinti smulkųjį verslą ir pažadėjusiam spręsti žemės ūkio problemas, leidžiant privatizuoti žemę. Raulis Castro, pareiškęs, kad pradės reformuoti griežtus įstatymus, ribojančius galimybę Kubos piliečiams išvykti į užsienį, prieš Benedikto XVI vizitą pažadėjo suteikti laisvę 3000 kalinių.

    Vykdamas į Kubą tepraėjus 14 metų po Jono Pauliaus II vizito Benediktas XVI akcentavo, kad dar liko daug nenuveiktų darbų šioje šalyje ir Bažnyčia galėtų įnešti savo indėlį. Kritikuodamas marksistinę ideologiją kaip visiškai išsisėmusią, Benediktas XVI pareiškė, kad „visuomenei reikalingas naujas modelis, kurio turi būti ieškoma kantriai ir konstruktyviai. Ir šiame procese Bažnyčia nori padėti dialogu, siekdama užkirsti kelią sukrėtimams“. Šv. Tėvas save pavadino „meilės piligrimu“, vykstančiu į Kubą sustiprinti jos gyventojų tikėjimo ir vilties, širdyje nešdamasis jų lūkesčius ir troškimus.

    Dar vienas vizito tikslas – dalyvauti El Cobre Meilės Mergelės, kuri laikoma Kubos globėja, statulėlės atradimo 400-ųjų metinių iškilmėse. 1606 metais žvejai jūroje rado Švč. Mergelės Marijos statulėlę su užrašu „Esu Meilės Mergelė“. Statulėlė buvo nugabenta į El Cobre vario kasyklas, kur vėliau jos garbei buvo pastatyta šventovė. 1916 m. popiežius Benediktas XV Meilės Mergelę paskelbė Kubos globėja, teikiančia kubiečiams tikėjimą ir viltį. Visus metus prieš Šv. Tėvo vizitą Kuboje vyko statulėlės piligriminė kelionė ir ją pamatė kone 5 milijonai gyventojų. Benediktas XVI, apsilankęs El Cobre Meilės Mergelės šventovėje, susirinkusiems paskelbė, kad pavedė jos globai Kubą, idant ji „žengtų atsinaujinimo ir vilties keliu, kad būtų siekiama visų kubiečių gerovės“.

    Aukodamas Šv. Mišias Santjage popiežius savo homilijoje akcentavo santuokos pagrindu sukurtos šeimos svarbą visuomenėje ir ragino šeimas įkūnyti iš Dievo gaunamą meilę.

    „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus…“

    Pagrindinis vizito renginys – Havanos Jose Marti revoliucijos aikštėje popiežiaus aukotos Šv. Mišios, kuriose dalyvavo 300 tūkstančių žmonių. Homilijoje popiežius komentavo šv. Jono užrašytus Jėzaus žodžius: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8,31–32). Pabrėždamas, kad tiesą galima pasiekti tik laisvėje, Šventasis Tėvas kritikavo tuos, kurie kaip Poncijus Pilotas vienos galiojančios visiems tiesos išvis nepripažįsta arba fanatiškai užsidaro tik savo tiesoje, siekdami primesti ją kitiems.

    „Tiesos paieškose reikia komplementariai suvokiamų tikėjimo ir proto“, – sakė popiežius Benediktas. Akcentuodamas, kad tiesos troškimas yra krikščionių tikėjimo variklis, jis ragino ją renkantis nebijoti ir aukos, kadangi tiesa yra būtina laisvės sąlyga ir etikos, pateikiančios aiškius ir tikslius gyvybės ir mirties, pareigų ir teisių, santuokos, šeimos, visuomenės, o galiausiai ir žmogaus asmens orumo apbrėžimus, pagrindas.

    „Reikia pripažinti,“ – sakė popiežius, „– kad Kuboje buvo žengti svarbūs žingsniai, idant Bažnyčia galėtų vykdyti savo misiją, viešai ir atvirai skelbti tikėjimą. Tačiau reikia dar daugiau. Trokštu paraginti šalies valdžią, kad sutvirtintų tai, kas jau pasiekta ir eitų pirmyn šituo tarnavimo visai šalies visuomenei keliu. Kai Bažnyčia iškelia religijos laisvės svarbą, ji nesiekia savo naudos, o tik nori būti ištikima savo Įkūrėjo siuntimui, būdama įsitikinusi, kad ten, kur yra regimas Kristus, ten gerbiamas ir žmogus.“

    „Mes atvėrėme savo širdis vilčiai…“

    Lechas Valensa, buvęs Lenkijos prezidentas, Nobelio premijos laureatas, dar prieš Šv. Tėvo vizitą prašė jo atkreipti dėmesį į sunkią Kubos disidentų padėtį ir apginti juos. Kubos valdžia, rengdamasi Benedikto XVI apsilankymui, suėmė apie 150 disidentų, tarp jų ir judėjimo „Dames de blanco“ (baltai apsirengusios moterys) atstovių. Šio judėjimo dalyvės protestuoja prieš jų vyrų ir sūnų suėmimą. Baltai apsirengusios moterys dalyvauja Šv. Mišiose, o vėliau žygiuoja pagrindinėmis miestų gatvėmis, stengdamosi atkreipti dėmesį į sulaikytųjų artimųjų padėtį. Režimas jas persekioja, klijuodamas Amerikos mokamų agenčių etiketes.

    Oswaldo Paya, taikus disidentas ir pasaulinio Krikščioniškojo išsilaisvinimo judėjimo vadovas, kalbėdamas apie tai, kaip buvo laukiama Šv. Tėvo, sakė: „Mes atvėrėme savo širdis vilčiai.“ Tą jis teigė po Benedikto XVI laikytų Šv. Mišių Havanoje. Pasak O. Paya, dėl persekiojimų nedaug disidentų galėjo dalyvauti minėtose Šv. Mišiose. Savo tinklalapyje jis rašė, kad Kuba stovi ant laisvės ir tiesos slenksčio.

    Kubos opozicijos atstovai tikėjosi susitikti su popiežiumi, tačiau į Šv. Tėvo dienotvarkę šie susitikimai nebuvo įtraukti, kaip, beje, nebuvo įtraukti susitikimai nei su seminarijų atstovais, nei su kunigais.

    Kubietės sugrįžimas į tėvynę po 50 metų

    Benedikto XVI apsilankymas Kuboje atvėrė kelią emigrantams, prieš daugelį metų palikusiems savo tėvynę. Alina Buda, Kubos emigrantų, palikusių savo tėvynę prieš 50 metų, dukra, sužinojusi apie Šv. Tėvo atvykimą į Kubą, kartu su šimtais kitų emigrantų susirengė vykti kaip piligrimė į šalį, kurioje ji gimė, bet iš kurios dar kūdikis paskubomis buvo išvežta. Ji pasakojo, kad norint gauti vizą reikėjo pateikti kubietišką pasą. Ji karštligiškai jo ieškojo, galiausiai, jį radus, liko labai mažai laiko gauti vizą. Ji labai susijaudino, lėktuvui nusileidus Jose Marti tarptautiniame oro uoste, – tame pačiame, iš kurio kartu su tėvais išvyko prieš 50 metų. Pasak Budos, ji nerimavo dėl to, kaip į ją, pabėgėlę, žiūrės jos tėvynainiai, tačiau šiluma ir meilė, kuria su ja dalijosi tėvynainiai, buvo sukrečianti. „Kubiečiai be galo didžiuojasi savimi“, – agentūrai „Catholic News Agency“ sakė Alina Buda. „Mano tėvai irgi sakydavo, kad privalau nepamiršti savo paveldo ir didžiuotis, kad esu kubietė.“ Aliną Budą labai sujaudino šūksnis, pasigirdęs minioje Šv. Mišių Havanoje metu, prašantis popiežiaus pasilikti ir kartu laukti pokyčių. Ji pradėjo verkti, kai šūksnis akimirksniu buvo nutildytas.

    Pritardama Benedikto XVI kvietimui atsinaujinti dvasiškai ir siekti taikaus kelio transformuojant visuomenę, Alina Buda sakė : „Jiems būtinai reikia pokyčių…“

    Susitikimai su broliais Castro

    Antrąją vizito dieną Benediktas XVI susitiko su Kubos vyriausybės vadovu Rauliu Castro. Pasak t. Federico Lombardi SJ, privataus susitikimo metu buvo kalbama apie kubiečių tautos dabartinį gyvenimą, apie šalies situaciją, apie katalikų bendruomenės gyvenimą. Cobre Meilės Mergelės piligrimystė per visą šalį yra ženklas, bylojantis apie Bažnyčios gyvastingumą, patraukęs valdžios dėmesį ir sustiprinęs pagarbą Bažnyčiai. Šventasis Tėvas pateikė prašymą Didįjį Penktadienį paskelbti nedarbo diena. Į prašymą buvo atsižvelgta, ir jau šių metų Didysis Penktadienis Kuboje buvo švenčiamas oficialiai. Beje, prieš 14 metų, po Jono Pauliaus II vizito, Kubos valdžia sutiko Kalėdas paskelbti oficialia, valstybės mastu minima švente.

    Su Fideliu Castro Šventasis Tėvas susitiko visiškai privačiai. Kaip informavo Šventojo Sosto spaudos tarnybos direktorius t. Federico Lombardi SJ, maždaug pusvalandį trukusio nuoširdaus pokalbio metu buvo paliestos temos apie Bažnyčią ir Popiežiaus misiją; apie dabartinio pasaulio iššūkius, apie mokslo nesugebėjimą patenkinti visų dabartinės žmonijos lūkesčių, kalbėta ir apie religijų dialogo problemas. Fidelis Castro, beje, vaikystėje mokęsis katalikiškoje mokykloje, pasidžiaugė Motinos Teresės ir Jono Pauliaus II paskelbimu palaimintaisiais. Jis prisiminė, kad su jais jam teko asmeniškai susitikti ir sakė, kad jis abi šias asmenybes gerbia. Beje, prieš Benedikto XVI vizitą Fidelio Castro dukra Alina Fernandez buvo pareiškusi, kad tėvas tapo artimesnis religijai, tad netrūko kalbų apie Fidelio Castro sugrįžimą į Katalikų Bažnyčią.

    Benedikto XVI įspūdžiai iš kelionės į Kubą

    Apžvelgdamas savo apaštalinę kelionę į Kubą Benediktas XVI sakė: „Aš nuvykau ten paremti Katalikų Bažnyčios, skelbiančios džiaugsmingąją Evangelijos naujieną, misijos, kurią vykdydama ir siūlydama savo dvasinę ir švietėjišką pagalbą visuomenei Bažnyčia vis dar susiduria su sunkumais.“ Šventasis Tėvas akcentavo, kad Kubai ir visam pasauliui reikia pokyčių ir jie ateis, kuomet kiekvienas žmogus atsivers tiesai. „Bažnyčiai nereikia privilegijų, – sakė popiežius Benediktas, – jai reikia galimybės skleisti tikėjimą, nešant gerąją Evangelijos naujieną visiems visuomenės sluoksniams.“ Šventasis Tėvas įvertino Kubos valdžios progresą ir ragino jį tęsti iki visiškos religijos laisvės šioje šalyje.

    * * *

    Kaip praneša agentūra „Catholic News Agency“, balandžio 2 dieną Santjage buvo suimti 43 disidentai, siekiantys taikaus šalies perėjimo į demokratiją – 10 moterų ir 33 vyrai. Kuba lėtai gręžiasi į demokratijos pusę ir, matyt, pokyčių šioje šalyje reikės dar palaukti. Norėtųsi tikėtis, kad ši šalis demokratijos sieks taikiu keliu, ko iš visos širdies jai linkėjo Benediktas XVI.

    Ar Šventasis Tėvas atvyks į Lietuvą?

    Kubos žemę per 14 metų aplankė net du popiežiai. Lietuva, 2013 metais švęsianti Žemaitijos krikšto 600-ųjų metų jubiliejų, taip pat yra pakvietusi popiežių apsilankyti šios kadais buvusios paskutinės pagonių salos Europoje krikšto jubiliejuje. Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, paklaustas apie Šventojo Tėvo galimą atvykimą, sakė, kad kol kas neaišku, ar popiežius atvyksiąs, kadangi jau yra suplanuotas vizitas į Braziliją.

    Mums, lietuviams, pastaruoju metu išgyvenantiems didelį pasimetimą ir dažnai nebesuprantantiems, kas teisus, o kas ne, Šventojo Tėvo atvykimas būtų puiki proga vėl susiburti ir atsiverti Kristaus kvietimui gyventi tiesoje ir meilėje.

    Rašant straipsnį naudotasi Vatikano radijo tinklalapio, agentūros „Catholic News Agency“ , agentūros EWTN (Global Catholic Network) naujienomis

  • ATGAL
    Moterys, Motinos, Lietuva ir istorija
    PIRMYN
    Katalikiško švietimo uždaviniai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.