Vokiečių atsakas į islamizacijos tendencijas – PEGIDA | Apžvalga

Įžvalgos

  • Vokiečių atsakas į islamizacijos tendencijas – PEGIDA

  • Data: 2015-02-26
    Autorius: Jonas Švagžlys

    Antiislamiško judėjimo Leipcige LEGIDA demonstrantai Vokietijos kanclerę Angelą Merkel savo plakate padabino musulmoniška skara. Už jos nugaros matosi Reichstagas su pusmėnuliu ant kupolo. Plakatas skelbia „Drąsa kalbėti tiesą“. (Scanpix/AP/Jens Meyer nuotrauka)

    Pastaruoju metu vis didesnio Europos visuomenės dėmesio sulaukia ekstremistinės musulmonų grupuotės. Šių metų pradžioje visą pasaulį sukrėtė kruvini išpuoliai Prancūzijoje, pareikalavę keliolikos gyvybių. Po šių įvykių vis didesnė dalis Europos politikų bei apžvalgininkų prabyla apie augantį islamizmo pavojų bei imigrantų integracijos Vakarų šalyse problemas. Tuo pačiu aktyviau ima reikštis visuomeninės organizacijos, pasisakančios už griežtesnius imigracijos ribojimus ir atvirai kalbančios apie imigrantų keliamas problemas.

    Viena tokių organizacijų – pernai susikūręs judėjimas PEGIDA – „Patrio­tiški europiečiai prieš Vakarų islamizaciją“ (angl. Patriotic Europeans against the Islamization of the West). PEGIDA įsteigta pernai spalį, pagrindinis jos iniciatorius – vokiečių žurnalistas bei viešųjų ryšių specialistas Lutzas Bachmannas. Vos susikūrusi, organizacija surengė kelis palyginti nedidelius mitingus, kuriuose aiškiai pasisakyta už europietiškos kultūros išsaugojimą, prieš religinį fanatizmą. PEGIDA, kuri gruodį buvo oficialiai įregistruota kaip nevyriausybinė organizacija, yra įsikūrusi Drezdene, tačiau bendradarbiauja su keliomis analogiškomis organizacijomis, veikiančiomis kituose Vokietijos miestuose, tokiomis kaip Legida Leipcige bei Fragida Frankfurte.

    Didesnio dėmesio PEGIDA susilaukė šių metų pradžioje. Sausio 5 d. surengtame mitinge Drezdene dalyvavo 18 tūkstančių žmonių (galima atkreipti dėmesį į tai, jog šis miestas nėra labai didelis, jame gyvena kiek daugiau nei pusė milijono žmonių, su priemiesčiais – apie milijoną), kiek mažiau protestuotojų susirinko Berlyne bei Kelne. Dar didesnės akcijos buvo suplanuotos po žudynių „Charlie Hebdo“ redakcijoje sausio 7 dieną, tačiau šie mitingai buvo atšaukti, kadangi Vokietijos specialiosios tarnybos informavo organizatorius apie islamistinių grupuočių planuojamus išpuolius prieš mitingo dalyvius. Tiesa, sausio 12 d. įvyko didelis mitingas Drezdene, kuriame dalyvavo jau 25 tūkst. žmonių.

    PEGIDA sulaukia kontroversiškų vertinimų Vokietijos visuomenėje. Populiarus šalies leidinys „Bild“ pradėjo kampaniją, kuria smerkiamos PEGIDA idėjos, vokiečiai kviečiami protestuoti prieš organizacijos rengiamus mitingus. Ši kampanija sulaukė pritarimo iš kai kurių žinomų Vokietijos politikų, verslininkų, sporto ir muzikos žvaigždžių. Nepritarimą organizacijai yra išsakiusi ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei keli aukšti Liuteronų bažnyčios hierarchai. Į sausio pradžioje susirinkusius mitingus taip pat ateidavo nemažai protestuotojų, nešinų plakatais, palaikančiais tolerancijos bei multikultūralizmo idėjas. Kai kurie protestuotojai prieš PEGIDĄ pasirodė, nešini vaivorykštės vėliavomis, simbolizuojančiomis LGBT emancipaciją. Geriau įsigilinusiems į islamą, tai gali atrodyti itin keista, nes islame homoseksualūs santykiai itin smerkiami, o Vakaruose veikiančios islamistinės grupuotės, prieš kurių įsigalėjimą kovoja PEGIDA, atvirai propaguoja smurtą prieš homoseksualus.

    Kita vertus, PEGIDA yra sulaukusi ir paramos iš kai kurių Vokietijos politikų. Euroskeptiškos partijos „Alternatyva Vokietijai“  lyderis Bernardas Lucke teigia, kad dauguma PEGIDA idėjų yra priimtinos. Jos mitingus palaiko dauguma Drezdeno taryboje esančių minėtos partijos narių. Tiesa, kai kurie „Alternatyvos Vokietijai“ atstovai judėjimą vertina skeptiškai dėl, jų manymu, pernelyg radikalių idėjų bei pasisakymų.

    Kalbant apie PEGIDA, susikūrusios šalyje, iš visų ES valstybių priimančioje daugiausiai pabėgėlių iš musulmoniškų šalių, idėjas, svarbiausia jų, be abejo, yra kova prieš islamo ekstremizmą. Judėjimas taip pat pasisako už didesnį policijos finansavimą, kovą su nusikalstamumu, griežtesnę imigracijos politiką (kaip sėkmingos imigracijos politikos pavyzdį aktyvistai pateikia Kanadą bei Šveicariją), siūlo mažinti priimamų politinių pabėgėlių skaičių. PEGIDA taip pat pasisako už referendumų legalizavimą, kadangi šiuo metu jie vis dar yra uždrausti (sprendimas drausti referendumus po II pasaulinio karo priimtas, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie nacistinės valdžios sprendimai buvo priimti referendumais).

    Vertinti PEGIDA galima įvairiai. Viena vertus, organizacija pasisako prieš bet kokį radikalizmą, nepriklausomai nuo to, kokiais politiniais ar religiniais motyvais jis pagrįstas, ir teigia netoleruojanti jokių neonacistinių simbolių ir lozungų savo akcijose, tačiau kai kurių judėjimo aktyvistų elgesyje bei pasisakymuose išties galima aptikti nemažai radikalizmo požymių. Pavyzdžiui, L. Bachmannas neseniai atsistatydino iš organizacijos vadovo pareigų, nes buvo užfiksuotas, imituojantis Adolfą Hitlerį. Reikia pastebėti, kad L. Bachmanno asmenybė išties kontroversiška. Prieš keliolika metų jis buvo nuteistas už narkotikų platinimą bei kitus nusikaltimus keleriems metams kalėjimo, nuosprendžio išvengti L. Bachmannas mėgino, sprukdamas į Pietų Afrikos Respubliką, tačiau buvo deportuotas ir visgi turėjo atlikti bausmę.

    Tačiau, kalbant apie pačios organizacijos idėjas, vargu, ar jas galima lengvai priskirti radikaliai dešinei. PEGIDA nėra nusistačiusi prieš bet kokią imigraciją kaip savaiminį blogį, bet smerkia šiandieninę imigracijos politiką, leidžiančią ekonominiams imigrantams piktnaudžiauti socialinėmis išmokomis, o radikaliems islamistams skleisti savo idėjas. PEGIDA atstovai ne kartą yra pareiškę, jog nėra nusistatę prieš nuosaikius ir į Vokietijos visuomenę integruotus musulmonus. Taip pat galima paminėti ir šios partijos požiūrį į Rusiją, kadangi PEGIDA pasisako už gerus Vokietijos santykius su šia šalimi ir nepritaria, jog Vakarų šalys dalyvautų kariniame konflikte Ukrainoje. Vis dėlto prorusiškomis nuostatomis pasižymi daugelis Vokietijos politikų, tad PEGIDA čia nėra jokia išimtis.

    Sunku pasakyti, kokia bus tolesnė šios organizacijos raida. Sprendžiant iš didėjančio mitingų dalyvių skaičiaus, ji turi potencialo tapti stipria visuomenine organizacija. Kita vertus, bent kol kas nėra ketinimų transformuoti judėjimą į politinę partiją ir mėginti dalyvauti rinkimuose. Visuomenės požiūris į ją taip pat nevienalytis.

    Nepaisant prieštaringų vertinimų, šį ir panašius judėjimus galima laikyti ženklu, jog Vakarų visuomenėse auga pasipriešinimas multikultūralizmo keliamoms problemoms. Tai turėtų būti itin aktualu vadinamųjų sisteminių partijų politikams ir turėtų paskatinti juos labiau reaguoti į tam tikras problemas – stiprėjančios islamistų organizacijos, piktnaudžiavimas socialinėmis garantijomis ir t.t. Priešingu atveju, radikalių antisisteminių judėjimų tik daugės ir jų populiarumas nepaliaujamai augs.

  • ATGAL
    Vasario 16-oji: gruodėtas kelias į nepriklausomybę
    PIRMYN
    „Iš to mus ir pažins, kad esame krikščionys...“
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.