Vyriausybės darbų TOP 10 | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Vyriausybės darbų TOP 10

  • Data: 2011-05-08
    Autorius: Vyriausybės metine ataskaita domėjosi Kęstutis SALICKAS

    Energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. 2010 m. Vyriausybė parengė ir pateikė tvirtinti Seimui Nacionalinę energetikos strategiją. (www.lrv.lt nuotr.)

    2011 m. balandžio 14 d. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pateikė Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos 2010 m. ataskaitą Vadovaudamiesi ataskaita sudarėme, mūsų nuomone, svarbiausių Vyriausybės darbų, atliktų arba pradėtų įgyvendinti 2010 m., dešimtuką.

    1. Nacionalinės energetikos strategijos parengimas. 2010 m. Vyriausybė parengė ir pateikė tvirtinti Seimui Nacionalinę energetikos strategiją, kurios tikslas – iki 2020 m. užtikrinti energetinę Lietuvos nepriklausomybę. Strategijoje įvardijamos iniciatyvos elektros, šilumos, dujų, naftos, atsinaujinančių energijos išteklių, energetinio efektyvumo didinimo bei aplinkos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos mažinimo srityse.

    Elektros energijos sektoriuje užsibrėžta iki 2020 metų baigti Lietuvos ir Lenkijos (LitPol Link) ir Lietuvos ir Švedijos (NordBalt) elektros jungtis, sujungti Baltijos šalis su Europos kontinentiniu tinklu ir integruotis į Europos elektros rinkas. Siekiant patenkinti elektros energijos paklausą, ketinama iki 2020 m. pastatyti Visagino atominę elektrinę ir padidinti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių apimtį.

    Šilumos gamybos sektoriuje numatoma šilumos gamybai naudojamas gamtines dujas keisti į biomasę, o gyvenamųjų ir viešųjų pastatų šilumos suvartojimą sumažinti iki 30–40 proc.

    Gamtinių dujų sektoriuje siekiama diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius. Šiuo tikslu planuojama statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, įrengti gamtinių dujų saugyklą ir pastatyti Lietuvos–Lenkijos dujų jungtį, kuri sujungtų Lietuvos dujų sistemą su ES dujų tinklais.

    Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) sektoriuje Lietuva ir toliau didins AEI naudojimą elektrai ir šilumai gaminti ir AEI dalį transporto sektoriuje. Iki 2020 metų 23 procentai galutinio energijos suvartojimo sudarys atsinaujinantys energijos ištekliai (ne mažiau kaip 20 procentų elektros sektoriuje, 60 procentų centrinio šildymo sektoriuje, 10 procentų transporto sektoriuje).

    2. Lietuvos energetikos sistemų integravimas į ES sistemas. 2010 m. pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas dėl elektros jungties su Švedija įgyvendinant „NordBalt“ projektą, o  Europos Komisija patvirtino 131 mln. eurų paramą šios jungties statybai. Tęsiasi parengiamieji darbai ir elektros jungties su Lenkija statyboms. Parengta ir patvirtinta šios jungties poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Taip pat Vyriausybė apsisprendė dėl gamtinių dujų terminalo įrengimo vietos ir technologijos ir pavedė AB „Klaipėdos nafta“ parengti suskystintų dujų terminalo projektą.

    3. Dujų sektoriaus pertvarka. Įgyvendindama ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimus, Vyriausybė pasirinko būdą, kuris efektyviausiai skatina konkurenciją dujų sektoriuje ir sprendžia vertikalių monopolijų klausimą. Siekdama į nacionalinę teisę perkelti ES Trečiojo energetikos paketo nuostatas, 2010 m. Vyriausybė parengė ir Seimui pateikė įstatymų pakeitimų projektus, kuriais atskiriamos dujų perdavimo ir tiekimo veiklos. Nuo 2010 pradėjusios veikti elektros biržos pavyzdžiu parengtos dujų biržos veiklos gairės.

    4. Sustabdytas valdžios sektoriaus deficito didėjimas. Itin daug dėmesio 2010 m. skirta valstybės viešųjų finansų, valstybės skolos ir deficito valdymui, veiksmingam lėšų naudojimui. Viešojo sektoriaus biudžeto deficitas sumažintas iki 8,1 proc. BVP. 2010 m. išlaikyta stabili mokesčių sistema – neįvesti nauji ir nepadidinti esami mokesčiai. Vyriausybės finansinę politiką įvertino  visos trys Lietuvai reitingus nustatančios agentūros, kurios pakeitė Lietuvos reitingų perspektyvas iš neigiamų į stabilias. Tai garantuoja pigesnį Lietuvos valstybės skolinimąsi tarptautinėse rinkose.

    5. Pradėtas įgyvendinti „Rail Baltica“projektas. 2010 m. pagaliau pradėta tiesti europinės vėžės geležinkelio linija „Rail Baltica – rekonstruotas pirmasis maždaug 6 kilometrų ruožas nuo Šeštokų iki Mockavos, vykdomi planavimo ir projektavimo darbai ruože nuo Lietuvos–Lenkijos sienos iki Kauno, projektavimo darbai „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos valstybės sienos. Įgyvendinus šį projektą, Lietuva turės modernią geležinkelio liniją, kuri pagerins krovinių vežimą ir susisiekimą su Vakarų Europa.

    6. Oro transporto sektoriaus plėtra. 2010 m. iš esmės pagerintas Lietuvos tarptautinis susisiekimas oro transportu, kuris 2009 m. buvo sumažėjęs iki minimumo. Lietuvos oro uostai pritaikė lanksčią kainodaros politiką, kad galėtų konkuruoti su kitais  Baltijos šalių oro uostais.  Tai padėjo pritraukti naujų oro linijų bendrovių, „Ryanair“ Kaune netgi įkūrė pirmąją savo bazę Rytų Europoje. Šiuo metu iš Kauno oro uosto ir į jį galima skristi 18 krypčių, iš Vilniaus oro uosto – 19.

    7. Pradėta Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarka. 2010 m. birželį pritarta Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos koncepcijai. Įgyvendindama pirmąjį pertvarkos etapą, Vyriausybė parengė ir Seimui pateikė įstatymų dėl pensinio amžiaus ilginimo nuo 2012 m., motinystės pašalpų pertvarkymo nuo 2011 m. liepos mėn., valstybinių pensijų už nuopelnus atsisakymo projektus.

    8. Didėjo tiesioginės užsienio investicijos. 2010 m. pradėtos ir sėkmingai baigtos derybos su daugiausia pasaulyje išradimų užpatentuojančia, viena didžiausių pasaulio kompanijų – IBM korporacija, su ja pasirašyta mokslo ir technologijų plėtros bendradarbiavimo sutartis. Taip pat praeitais metais Lietuvoje investuoti nusprendė pasaulinė grynųjų pinigų perlaidų lyderė „Western union“. 2010 m. Lietuva pritraukė 41,3 proc. daugiau kapitalo iš užsienio nei 2009 m.

    9. Padėti pagrindai valstybės turto valdymo pertvarkai. Vyriausybė pirmą kartą per 20 Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metų suskaičiavo ir paviešino, kiek valstybė turi turto. Paaiškėjo, kad Lietuvos Respublika turi turto, kurio vertė – 18 mlrd. Lt. Įvertinusi iš šio turto į valstybės biudžetą gaunamą grąžą, Vyriausybė ėmėsi valstybės turto valdymo pertvarkos, siekdama padidinti valstybės valdomų įmonių efektyvumą.

    10. Panaikintos apskričių administracijos. Panaikinus šią tarpinę valdžios grandį, daugiau kaip 1000 sumažintas valstybės tarnautojų skaičius, o svarbiausia, kad iš 88 apskričių viršininkų vykdytų funkcijų net 58 buvo panaikintos ir tik 30 buvusių funkcijų buvo perduotos valstybės ir savivaldybių institucijoms. Įgyvendinus šią reformą, funkcijos nebedubliuojamos, o gyventojams sumažėjo administracinė našta.

    Pristačiusi veiklos ataskaitą, Vyriausybė supažindino visuomenę su 2011 m. veiklos prioritetais. Tarp svarbiausių Vyriausybės darbų 2011 m.  naujos atominės elektrinės Lietuvoje įgyvendinimo projektas, dujų sektoriaus pertvarkymas, elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projekto įgyvendinimas, alternatyvių apsirūpinimo gamtinėmis dujomis šaltinių užtikrinimas ir kt. Taigi, svarbiausi bus energetiniai projektai, ateityje užtikrinsiantys energetinę Lietuvos nepriklausomybę.

  • ATGAL
    Savivaldybių keliams gerinti Susisiekimo ministerija paskirstė dar beveik 38,5 mln. litų
    PIRMYN
    Žymus „Forbes“ analitikas pataria JAV sekti Baltijos šalių pavyzdžiu
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.