Vytautas Stankus: Smagu, kad žmonės skaito | Apžvalga

Mūzos dvelksmas

  • Vytautas Stankus: Smagu, kad žmonės skaito

  • Data: 2012-08-01
    Autorius: Kalbino Vilius ARLAUSKAS

    Vytautas Stankus. (Nuotrauka iš asmeninio V. Stankaus atchyvo)

    Tęsdami gražią „Mūzos dvelksmo“ tradiciją, kiekviename žurnale publikuoti žodinės kūrybos, šiame numeryje pristatome poetą Vytautą STANKŲ. Šis rašytojas gimė ir vaikystę praleido Mosėdyje (Skuodo r.). Tik kiek vėliau, būdamas devynerių, su tėvais persikėlė gyventi į sostinę, kur ir gyvena. Galbūt tarp „Apžvalgos“ skaitytojų bus tokių, kuriems jau yra tekę skaityti V. Stankaus poezijos, tačiau tiems, kuriems dar neteko susipažinti su autoriaus kūryba, ji gali tapti netikėtu atradimu. Vytautas yra ne tik išleidęs eilėraščių knygą („Vaikščiojimas kita ledo puse“ 2009, Nemunas), už kurią jam buvo įteikta Zigmo Gėlės premija, bet ir ne kartą publikavęsis kultūrinėje spaudoje, taip pat aktyviai dalyvauja literatūriniuose renginiuose. Į keletą ilgų ir sudėtingų „Apžvalgos“ klausimų sulaukėme žemaitiškai lakoniškų atsakymų. O visa kitą turbūt papasakos pati poezija…

    Vytautai, prieš keletą metų išleidai pirmąją poezijos knygą „Vaikščiojimas kita ledo puse“. Kiek teko girdėti, jos jau seniai negalima įsigyti knygynuose, noriu paklausti, ar tau, kaip poetui, svarbus skaitytojų, kritikų dėmesys, ar tau reikalingas tas atgalinis ryšys, – teko dalyvauti tokiame pokalbyje, kur poetas Rimvydas Stankevičius paminėjo, kad jei knyga susilaukia dviejų recenzijų, tai jau didelis pasisekimas?.. Taip pat, ar artimiausiuose planuose nežadi skaitytojų nudžiuginti nauja knyga?

    Taip teko girdėti ir man. Dėmesys yra malonus. Smagu, kad žmonės skaito, ateina į poezijos vakarus. Nauja knyga po truputėlį įgauna pavidalą. Jeigu viskas klostysis palankiai – rudeniop turėtų būti baigta. O jeigu dar ir pasiseks – galbūt kitąmet pasirodys.

    Kai tu skaitai savo eilėraščius, nežinau, gal čia tik man vienam taip pasirodė, bet jaučiu vidinį ritmą, dažnai griežtą, bet suklusti patraukiantį melodingumą. Sakyk, ar tai darai sąmoningai? Apskritai, ar skiri daug dėmesio eilėraščio formai, jo struktūrai?

    Galbūt pasirodė… Sunku pasakyti, ar sąmoningai, ar ne. Tekstas pats diktuoja savitą ritmą ir melodingumą. Kūrinio formai skiriu tiek, kiek skiriasi. Negalvoju specialiai, va dabar bus taip ir anaip. Tiesa, ritminių schemų braižytis nevengiu. Gal ir melodingumas iš ten…

    Atskleisk savo meistrystės paslaptį, papasakok, ar ilgai „sėdi“ prie eilėraščio? Ar prieš naują eilėraštį skaitydamas, ar publikuodamas jau būni jį kam nors parodęs, klausęs nuomonės? Žinau poetų, kurie savo eilėraščių neredaguoja, taip pat žinau tokių, kurie kartais laiko juos ne vienerius metus „stalčiuje“, kol gali „užbaigti“, sutvarkyti.

    Meistras iš manęs prastas. Paprastai prie teksto tenka pasėdėti. Būna tokių, kurie pasirašo lengvai. O būna, kad vieną tekstą rašai keletą mėnesių. Vis grįžti, taisai. Prieš publikuodamas tekstą, dažniausiai būnu jį parodęs vienam ar kitam bičiuliui.

    Gal galėtum pasidalyti su „Apžvalgos“ skaitytojais kokia nors vieno iš savo eilėraščio „gimimo“ istorija?

    Galėčiau. Kažkada važiavau troleibusu, klausiausi muzikos – turbūt kokio Fedorovo, nors dabar jau sunku pasakyti, gal ir ne. Troleibusui stabtelėjus, stotelėje pamačiau močiutėlę, kuri prisidegė cigaretę ir ėmė rūkyti. Taip atsirado eilėraštis apie močiutę, mėgusią stiprų tabaką.

  • ATGAL
    „Poezijos pavasario" paukštės skrydis pamaryje
    PIRMYN
    Vytauto Stankaus kūryba
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.