Vytauto Stankaus kūryba | Apžvalga

Mūzos dvelksmas

  • Vytauto Stankaus kūryba

  • Data: 2012-08-01
    SUPASI

     
    ir devynetą metų – lietus,
    ir mačiau, kaip išplaunamos spalvos,
    kaip apsemia ženklus vanduo 

    (M. Žilionytės nuotr.)

    esu beveik tikras –
    po manim vis dar esama miestų,
    ten skamba varpai,
    skamba juokas skenduolių –
    jie grįžta namo 

    mano namai supasi 

    kartą buvo atėjęs paviršiumi
    toks vienas panašus į žmogų,
    klausė mano balsu
    ar kimba 

    kimba, sakiau, jeigu laukiu,–
    liepė laukti toliau… 

    esu beveik tikras dabar –
    esu pakeliui –
    esu beveik varpas – 

    ir kažkas ima plėšyti debesis,
    ir krenta skutai į mane,
    štai dabar suprantu –
    aš tik tam, kad šis sniegas,
    pirmąkart per devynetą metų
    užgulęs pečius, galėtų pabūti
    akimirką amžiną savo 

    mano namai supasi
    mano namai supasi
    mano namai – – – 

       

    VALSAS 

    vienas 

    giliai įsiskaudo
    lapai, purvynuose spurdantys,
    jiems irgi, matyt, šalta 

    šalta man prašyt šalto vandens,
    kai nėra, kas šio atneša,
    kai vanduo tiktai tas, kur už lango
    pats su savim šokantis 

    du 

    stovi įmirkę abu,
    per juos teka šaltas
    per veidrodžio veidą vanduo 

    išpučia dūmus:
    – pasenęs tu,
    sako man, atkartoju – – 

    aš tas, atspindėtas 

    trys 

    per tris žingsnius lapkritis
    palei smilkinį tvinksi,
    sniegas per tris pirštus tirštas,
    metų laikai du: lietus ir lietus,
    tas, kur su randu,– tai mano,
    vienas mokiausi miego –
    močiutės verkiau su visais,
    tetos, turbūt, tik aš vienas ir neverkiau,
    nes kol šoka vanduo –
    esu vienas – 

    du, trys 

     

    (M. Žilionytės nuotr.)

    Spárta

    kaskart apie trečią nakties mes
    stovėdavom kažkur vilniaus gatvėje,
    lydavo, jie rinkdavosi, imdavo stumdytis 

    duždavo langai, duždavo kūnai,
    lydės asfaltas ir kraujas šaligatviu,
    pro mus lėkdavo akmenys 

    atvažiuodavo policija, bet nesikišdavo,
    greitoji rankiojo kritusius,
    tvarstydavo, siūdavo galūnes 

    tinkami kovai kaskart sugrįždavo…
    mes stovėdavom šioj mėsmalėj, –
    ji prisispausdavo arčiau 

    ir kalbėdavom: apie mažytes žuvis,
    apie dūmų siūlą, kylantį nuo cigaretės,
    apie lapę sniege, apie traukinius 

    apie tai, kad galima orą atspėti
    pagal jų dundesį, galima
    valtyje suptis, tam pačiam mieste nubusti 

    apie tai, kad galima gerti arbatą
    iš vieno puodelio, kvėpuoti po vandeniu,
    bet labiausiai kalbėdavom 

    apie mažytes žuvis šiaurės poliuje,
    apie sniegą; žiūrėdavom vienas į kitą,
    nepraverdavom burnos, ir išaušdavo 

     

    BUDĖJIMAS

    tavo skruostų duobutėse ošia
    iš blakstienų pražydusios liepos
    ir dvi saulės – tik mėlynos mėlynos –
    ant palangės šešėlį palieka 

    tavo kaklo duobutėje luotas –
    mažas lašas, užklojantis dangų,
    o danguj visos žvaigždės nušluotos
    ir jų dulkės prilipę prie rankų 

    tavo pilvo duobutėje – rytas
    tyliai švinta virš kambario, rodos,
    miego langas vos vos pradarytas –
    ten už jo švelniai lyjantis sodas 

    tavo sapno duobutėje rūkas –
    mažas perlas, ištirpęs į lašą,
    kuriame miega jūros arkliukas,
    išgalvojęs tave ir užrašęs 

     

    (M. Žilionytės nuotr.)

    VIENO VAKARO ATMINIMUI

    žiburėlis viršum upės, gulbės sparnas
    atspindys žuvies bevardės, žingsnis
    vos banguojančiu paviršiumi vandens
    pasivaidens ir ji prisės į mano valtį 

    bus šviesu ir plaks drugys sparnais,
    ir prieš nuskęstant ji paklaus:
    – ar tu bijai? – dar nežinau, o tu?
    – ant mano lūpų druskos krislas… 

    – taip, jaučiu

  • ATGAL
    Vytautas Stankus: Smagu, kad žmonės skaito
    PIRMYN
    Maciejus Drygas: apie kino archeologiją ir laisvę nelaisvės sąlygomis
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.