ŽIEMOS PAMOKOS: AR IŠMOKSIME TAUPYTI ŠILUMĄ? | Apžvalga

Įžvalgos

  • ŽIEMOS PAMOKOS: AR IŠMOKSIME TAUPYTI ŠILUMĄ?

  • Temos: Energetika
    Data: 2012-04-11
    Autorius: Aleksandras GRAŽELIS

    Algirdas Saudargas. (Martynos Žilionytės nuotr.)

    Kitose pasaulio valstybėse ramų žmonių gyvenimą krečia žemės drebėjimai, cunamiai, sausros ar potvyniai, o Lietuvoje didžiausia nelaimė yra šildymo sezonas. Jo pradžioje žiniasklaidoje girdimi gąsdinimai kainomis, kaltinimai ir įžeidinėjimai dėl neatliktų darbų, politikai svaidosi nerealiais pažadais kainas mažinti ir „sutvarkyti“ šilumos tiekėjus. Ar dar ilgai tai tęsis Lietuvoje?

    Kodėl pykstamės?

    Neringos Lašienės rašinyje sausio mėn. „Apžvalgos“ numeryje skaitėme apie šilumos tiekimo keistenybes Vilniuje 2011 metų lapkritį. Respublikos Prezidentės iniciatyva papildžius Šilumos ūkio įstatymą, buvo tikimasi, kad vartotojai už šilumą mokės mažiau. Tačiau šilumos tiekėjai pasinaudojo įstatymo spragomis  ir parodė savo galią, šildė vartotojus netaupydami energetinių išteklių. Valstybinės valdžios, savivaldybės, vartotojų gynimo institucijos, privalėjusios kontroliuoti šilumos tiekėjų veiklą, po šių įvykių irgi tik skėsčiojo rankomis – net 507 daugiabučiai namai Vilniuje dėl „neaiškių priežasčių“ buvo peršildyti. Ne ką geriau elgėsi ir vartotojai – neišgyvendintas homo sovieticus mentalitetas suveikė šilumos tiekėjų naudai – visi laukė, kad  valdžia, kaimynas ar dar kas nors pasirūpins sumažinti temperatūrą butuose. Kiti gal ir galvos sau nekvaršino – padovanojo šilumos tiekėjui už sveikatai nenaudingą karštį po 6 % už kiekvieną nereikalingą šilumos laipsnį mėnesio sąskaitoje.

    Tenka apgailestauti, tačiau priešprieša tarp vartotojų ir šilumos tiekėjų mūsų šalyje tęsis dar ilgai, nes išlaidos šilumai sudaro pernelyg didelę žmonių pajamų dalį, o tos pajamos padidėti artimiausiu metu nežada. Vartotojai norėtų, kad šilumos gamybai būtų naudojamas pigesnis kuras, kad šilumos trasose nebūtų nuostolių, kad šilumos įmonių vadyba būtų veiksminga ir skaidri. Šilumos tiekėjai vartotojų vargų priežastimi nurodo blogą daugiabučių namų kokybę, lemiančią dideles šilumos sąnaudas. Centralizuoto šilumos tiekimo sistema, būdama monopolistinė struktūra, labai atspari pokyčiams, jos pertvarkyti į palankesnę vartotojui nepavyko per dvidešimt dvejus Nepriklausomybės metus. Tam tikri pokyčiai prasidėjo tik ėmus brangti gamtinėms dujoms – šilumos gamybai pradėjo naudoti biokurą, buvo sukurta Daugiabučių namų atnaujinimo programa. Lietuva iki 2020 metų planuoja atnaujinti apie 24 000, tai yra 70 %,  daugiabučių gyvenamųjų namų. Suskaičiuota, kad norint pasiekti užsibrėžtą tikslą,  Lietuvoje kiekvieną darbo dieną turėtų būti atnaujinama daugiau kaip 10 daugiabučių namų. Tačiau iki 2012 metų kovo mėnesio faktiškai įgyvendinta (bei šiuo metu įgyvendinama) apie 820 atnaujinimo projektų, sudarančių tik 3,45 % numatyto atnaujinti namų skaičiaus.

    Europa mums padės

    Daugiabučių namų atnaujinimas nėra lengvas dalykas ir kitose pokomunistinėse valstybėse. Didelės kuro sąnaudos šildymui kelia galvos skausmą Europos Komisijai, nes Europos Sąjunga nusistatė tikslą pasiekti, kad nuo 2020 metų būtų sutaupoma 20 % pirminės energijos kasmet, palyginti su jos suvartojimu 2005 metais. Deja, dabartinės prognozės rodo, kad valstybių narių pastangos nepakankamos šiam tikslui pasiekti. Europos Komisija pripažino, kad dabar veikiančių Energetikos paslaugų direktyvos bei Termofikacijos skatinimo direktyvos reikalavimai per švelnūs ir yra ignoruojami. Valstybės narės nesistengia išnaudoti visų energijos taupymo galimybių, todėl Europos Komisija pateikė pasiūlymą Europos Parlamentui ir ES Tarybai pašalinti direktyvų trūkumus, sugriežtinti reikalavimus ir nustatyti aiškius įpareigojimus ir valstybių narių atsakomybę. Naujosios direktyvos projekte siūlomos tokios esminės priemonės:

    1) viešosioms organizacijoms privalu kasmet atnaujinti 2,5 % savo pastatų, pasiekti juose aukštą energinį naudingumą;

    2) energijos tiekėjai privalės skatinti savo klientus per metus sutaupyti 1,5 % energijos, palyginti su ankstesniais kalendoriniais metais suvartotu kiekiu;

    3) plėtoti didelio naudingumo kogeneraciją bendrai gaminant šilumą ir elektros energiją;

    4) priemonė, kuri galėtų būti šio rašinio skaitytojams įdomiausia, – iki 2015 m. sausio 1 d. „valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos, gamtinių dujų, centralizuotai tiekiamos šilumos ar vėsumos ir buitinio karšto vandens tiekimui galutiniams vartotojams būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kuriais būtų galima tiksliai matuoti galutinio vartotojo faktiškai suvartotą energiją“.

    Europos Komisija teigia, kad direktyvos projekte teikiami pasiūlymai būtų naudingi ES ekonomikai, nes energijos tiekimas būtų patikimesnis, būtų kuriamos naujos darbo vietos, visų pirma pastatų atnaujinimo srityje. Direktyvos projektas numato prievolę valstybėms narėms nustatyti sankcijas, jei bus nevykdomi direktyvos įgyvendinimo nacionaliniai nuostatai. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir net atgrasančios, apie jas bus informuojama Europos Komisija.

    Direktyvos projektas sulaukė apie 2000 pasiūlymų ją tobulinti ir net dar labiau griežtinti poveikį valstybėms narėms ir energetikos įmonėms. Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas vasario 27 dieną pritarė direktyvos projektui. Šio komiteto narys Algirdas Saudargas, komentuodamas direktyvos svarstymą komitete, „Apžvalgai“ teigė: „Kalbant apie šią direktyvą, diskusijos dažnai koncentravosi prie privalomų energijos efektyvumo tikslų. Manau, ši direktyva svarbi ne dėl privalomų tikslų įtvirtinimo, bet daugiau dėl numatytų priemonių, kaip tuos tikslus pasiekti. Svarbu ir tai, kad Parlamento pozicijoje buvo pasiekta sumažinti biurokratijos naštą ir atsižvelgta į skirtingą padėtį valstybėse narėse, numatant lanksčias direktyvos įgyvendinimo sąlygas. Direktyvoje numatyti pastatų renovacijos, viešųjų pirkimų, energijos vartojimo auditų tikslai padės valstybėms ir jų piliečiams sumažinti energijos sunaudojimą ir taip sutaupyti pinigų.“

    Europos Parlamentas, suderinęs visus ginčytinus klausimus su ES Taryba ir Europos Komisija, direktyvą turėtų priimti šių metų pabaigoje, po to ES valstybės narės turės per vienerius metus perkelti jos reikalavimus į savas teisės sistemas. Vertinant būsimos direktyvos poveikį Lietuvos ūkiui, tai bus nemažas iššūkis, nes energijos netaupo nei mūsų pramonė, nei paslaugas teikiančios įmonės, nei namų ūkiai. Energijos vartojimo intensyvumas Lietuvoje yra labai didelis, bendrojo vidaus produkto vienetui sukurti energijos sunaudojame apie 2,5 karto daugiau už ES šalių vidurkį ir, kas blogiausia, per praėjusius kelerius metus atsilikimo nepavyko sumažinti.

    Šilumos taupymo galimybės

    (Martynos Žilionytės nuotr.)

    Išsamiau apžvelkime reikalavimą įrengti individualius šilumos skaitiklius daugiabučių namų butuose. Dar 2010 metais Valstybės kontrolė, atlikusi daugiabučių namų atnaujinimo auditą, pastebėjo, kad šilumos taupymo galimybės neišnaudojamos, nes atskiruose butuose šilumos tiekimas nėra reguliuojamas ir nėra apskaitos, todėl vartotojai nėra apsaugoti nuo nepagrįsto šilumos tiekimo tiekėjo iniciatyva. Rekomendacijose Vyriausybei Valstybės kontrolė pasiūlė „užtikrinti, kad individualių šilumos reguliavimo ir suvartotos šilumos apskaitos sistemų (dalikliai ar kita) įrengimas visuose daugiabučiuose namuose būtų prioritetinė daugiabučių namų modernizavimo priemonė“. Deja, šio reikalavimo įgyvendinti dar nepavyko – individuali apskaita atnaujinamų namų butuose įrengiama retai. Šilumos tiekėjai propaguoja jiems palankią nuomonę, kad daugiabučiuose namuose individualios apskaitos butuose nereikia, pakanka namo įvadinio šilumos skaitiklio parodytą šilumos kiekį išdalyti pagal butų plotą. Toks principas paverčia visus gyventojus vienodais „varžteliais“, ko iš tikrųjų gyvenime nėra. Jei vienam žmogui šalta esant 22°C šilumos, tai kitas puikiai jaučiasi prie 17°C. Suprantama, vien individuali apskaita neatnaujintuose namuose nepadės sutaupyti tiek šilumos, kiek sutaupytume apšiltinę namą. Ypač tai akivaizdu tuose daugiabučiuose namuose, kurie priskiriami labai daug šilumos suvartojančių namų kategorijai. Mažiau šilumos suvartojančiuose daugiabučiuose namuose, įrengus butuose individualią apskaitą ir šilumos reguliavimą, galima sutaupyti apie 20 % šilumos ir pasiekti reikalaujamą D energinio naudingumo klasę. Naujos technologijos, sukurtos atnaujinant buvusios Rytų Vokietijos daugiabučius namus, suteikia galimybę įrengti apskaitą vienvamzdėse šilumos tiekimo sistemose, kuriomis šildomi beveik visi daugiabučiai namai Lietuvoje. Individuali apskaita neatsiejama nuo būtinybės reguliuoti temperatūrą kiekvienoje buto patalpoje. Vožtuvo, įrengto ant radiatoriaus, termostatinė galvutė matuoja patalpos temperatūrą, reaguoja į jos pokyčius, automatiškai sumažindama arba padidindama karšto vandens tiekimą į radiatorių ir patalpoje visuomet išlieka nustatyta temperatūra. Buto patalpos naudojamos skirtingiems tikslams, todėl ir temperatūra jose reikalinga nevienoda. Reguliuojant temperatūrą kiekvienoje buto patalpoje galima komfortiškai gyventi,  bet už šilumą mokėti mažiau. Visiškai uždaryti vožtuvo techniškai negalima, todėl patalpoje temperatūra nebūna mažesnė nei 16°C šilumos. Visus butuose suvartojamos šilumos kiekio pasikeitimus sistemoje puikiai sureguliuoja automatinis balansavimo vožtuvas, įrengiamas kiekviename grįžtamojo vandens stove. Šilumos reguliavimo bute įrengimo išlaidos nėra didelės, maždaug 30 Lt vienam kvadratiniam metrui buto ploto.

    Individualios šilumos apskaitos bute sistema taip pat paprasta. Prie kiekvieno bet kokio tipo radiatoriaus sumontuojamas šilumos indikatorius-daliklis. Daliklis perduoda šilumos suvartojimo rodmenis į namo duomenų rinkiklį. Viso namo suvartotas šilumos kiekis paskirstomas butams pagal daliklių perduotus rodmenis. Prieš montuojant daliklius, kiekvienas radiatorius yra įvertinamas pagal jo medžiagą, tipą, sekcijų skaičių, šildomą plotą ir šie duomenys turi įtakos radiatoriuje suvartotos šilumos kiekiui nustatyti. Radiatorių įvertinimas padeda teisingai atlikti apskaitą, nes labai daug gyventojų yra savavališkai pasididinę radiatorius, taigi jie privalėtų mokėti už tiek, kiek iš tikrųjų suvartoja. Paskirstant butų suvartotą šilumą, atsižvelgiama ir į tai, ar butas yra kampinis ir kuriame namo aukšte jis yra. Išlaidos individualiai buto šilumos apskaitai taip pat nėra didelės, apie 150 Lt vienam radiatoriui.

    Laikas veikti

    Panašius į šiuos aprašytus pertvarkymus privalėsime atlikti savo butuose, įgyvendindami būsimosios direktyvos reikalavimus. Juos jau galime vykdyti ir dabar, nes šie darbai atitinka Daugiabučių namų atnaujinimo programoje numatytas energinį efektyvumą didinančias priemones. Galima tikėtis ir 15 % rangos darbų kainos kompensacijos, jei pavyktų ne mažiau kaip 20 % sumažinti daugiabučio namo skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas, palyginti su ligtolinėmis energijos sąnaudomis. Didesnių kompensacijų valstybė teikti negalės, nes lėšos, jei jų ir atsirastų, labiau reikalingos namams atnaujinti. Tačiau ar greitai pajudės šie darbai, kuriuos būtinai privalėsime atlikti? Ar daugiabučių namų gyventojai lauks griežto paraginimo? Apsispręsti, kaip ir dėl spartesnio daugiabučių namų atnaujinimo, galėtų padėti Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos siūlymas diferencijuoti PVM tarifą šilumai. Pirmoms bute per mėnesį šildymui suvartotoms 500 kWh siūloma taikyti 5 % PVM tarifą, kitam tokiam pat  šilumos kiekiui – 9 % PVM tarifą, o likusiam suvartotam šilumos kiekiui –21 % PVM tarifą.

    Gal bus sugalvota ir geresnių būdų? Siūlykite!

  • ATGAL
    Kas mokės už „Zuoko taksi“?
    PIRMYN
    LIETUVIŠKO EURO BELAUKIANT
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.