Žingsnis bendros ES energetikos politikos link: kada galėsime džiaugtis energetine nepriklausomybe? | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Žingsnis bendros ES energetikos politikos link: kada galėsime džiaugtis energetine nepriklausomybe?

  • Data: 2013-11-11
    Autorius: Algirdas Saudargas

    Algirdas Saudargas Martynos Trinkūnienės nuotrauka

    Per pastaruosius keletą metų Europos Sąjungoje buvo padėti pagrindai bendrajai ES energetikos politikai: priimtos svarbios strategijos bei teisės aktai. Šiandien pagaliau galime išvysti pirmuosius šio ilgo proceso vaisius. Prieš keletą dienų paaiškėjo, kokius projektus Europos Komisija įtraukė į bendros svarbos energetikos infrastruktūros projektų sąrašą. Į šį sąrašą pateko net penki Lietuvai svarbiausi projektai: Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais; Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“; Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) plėtra; Lietuvos ir Latvijos dujotiekio jungties, įskaitant dujotiekį Klaipėda-Kiemėnai, sustiprinimas; Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties „Amber“ statybos projektas. Visi šie projektai yra Baltijos energijos jungčių plano (BERJP) dalis. Štai kur esame šiandien. Bet ar tai energetinė nepriklausomybė? Dar toli gražu ne, tačiau jau žengtas svarbus žingsnis.

    Bendrosios ES energetikos politikos formavimasis iš esmės ir prasidėjo tuo metu, kai ES narėmis tapo Rytų ir Vidurio Europos valstybės, kurios, lyginant su ES senbuvėmis, yra labiau energetiškai pažeidžiamos ir izoliuotos. Jų aktyvios pastangos nenuėjo veltui. Jau apie 2005–2006 m. energetikos politika tapo savarankišku objektu ES darbotvarkėje, kai 2006 m. Europos Komisijos parengtoje Žaliojoje knygoje Baltijos valstybės įvardytos kaip izoliuota „energijos sala“. Tai šalys, kurios nėra integruotos į Europos energijos rinką ir kurių elektros energijos sistema sinchronizuota su Rusija.  Po trijų metų šios įvardytos problemos virto konkrečiais siūlymais, kaip jas būtų galima spręsti, kada Europos Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso ir Baltijos jūros regiono valstybių atstovai pasirašė Baltijos energijos rinkos jungčių planą. Tai beprecedentė regioninė iniciatyva, siekiant integruoti Baltijos valstybes į ES energetinės infrastruktūros tinklus bei sustiprinti energetines jungtis su kaimyninėmis valstybėmis.

    Šiame plane pateikiami konkretūs elektros ir dujų infrastruktūros tinklų projektai, iš kurių Baltijos valstybėms svarbiausi yra elektros jungtys „NordBalt“, „LitPol link“ ir „EstLink 2“, dujotiekiai „Amber“ ir „Balticconnector“ bei regioninis suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD), kuris tiektų dujas Baltijos valstybėms ir Suomijai. Įgyvendinti šie projektai integruos Baltijos valstybes į bendrąją ES vidaus energijos rinką, panaikins šalių energetinę izoliaciją, diversifikuos energijos tiekimą ir užtikrins mažesnes kainas vartotojams. 2011 m. vasario 4 d. ES šalių vadovai sutarė iki 2014 m. užbaigti kurti bendrą ES vidaus energijos rinką ir iki 2015 m. panaikinti visas „energetines salas“. Tai yra ir vienas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų.

    Prie bendrosios ES energetikos politikos aktyviai prisidėjo ir Europos Parlamentas. Svarbu buvo išnaudoti kiekvieną progą, pasiremti svariais argumentais. Visiems žinoma, kad Lietuvai yra būtinas alternatyvus dujų tiekimas. O verslas tokių projektų paprastai nesiima įgyvendinti, nes jie ekonomiškai neatsiperka. Todėl pavyko įtikinti kolegas Parlamente, kad ekonomiškai neatsiperkančius projektus, kurie turi strateginę pridedamąją vertę, privalo remti ES. Tokią nuostatą įtvirtinome Dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių reglamente, tokį klausimą pateikiau ir energetikos komisarui per jo kandidatūros svarstymą Europos Parlamente ir gavau teigiamą atsakymą. Komisaras nedvejodamas atsakė, kad būtina skirti pagalbą tokiems regionams kaip Baltijos šalys, kur vien rinkos mechanizmais negalima užtikrinti tinklų nutiesimo. Visa tai neabejotinai pagreitina mūsų įsitraukimą į vidaus energijos rinką.

    Teko dirbti prie kovo mėnesį Europos Parlamente priimto Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių reglamento, kur atstovavau Europos liaudies partijos frakcijai kaip šešėlinis pranešėjas. Būtent pagal šiame reglamente nustatytus prioritetus bei kriterijus ir buvo atrinkti bendros svarbos projektai. Tad pagaliau bus galima tikėtis, kad Lietuvos-Lenkijos dujotiekis „Amber“ pajudės iš stagnacijos ir perkops į įgyvendinimo stadiją. Iki šiol judėti į priekį šiam projektui trukdė Lenkijos neryžtingumas ir baimė, kad projektas neatsipirks dėl konkurencijos su Klaipėdos SGD terminalu. Todėl dabar, kai tik projektų sąrašas bus galutinai patvirtintas, nebebus kliūčių tiesti dujotiekį į Lenkiją ir taip prisijungti prie ES dujų rinkos.

    Lapkričio pradžioje į aukšto lygio energetikos konferenciją Vilniuje suvažiuos pareigūnai iš ES ir jos kaimyninių šalių, kurie turės pritarti Komisijos atrinktiems energetikos projektams. Tad reikia tikėtis, kad po kelerių metų jau galėsime džiaugtis realiais rezultatais. ■

  • ATGAL
    Pavelas Seviarynetsas: dėkoju Dievui už visus išbandymus
    PIRMYN
    Atsakingas mokslas - kelias, kuriuo turi eiti Europa
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.